Švietimo būklės apžvalga
Valstybinių bendrojo ugdymo mokyklų stiprybė – mokytojai, turintys reikiamą dalykinę ar ugdymo srities kvalifikaciją. Jų dalis viršija šalies vidurkį, o turinčiųjų pedagogo kvalifikaciją – artima šalies vidurkiui. Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, neturinčių kvalifikacinės kategorijos, dalis mažesnė nei šalyje, tačiau valstybinėse ikimokyklinio ugdymo mokyklose dirbančių mokytojų, turinčių pedagogo kvalifikaciją, ir mokytojų, neturinčių kvalifikacinės kategorijos, dalys gerokai mažesnės už šalies vidurkį. Bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių mokytojų, turinčių visą ar didesnę pareigybės dalį, lyginamuoju laikotarpiu daugėjo, tačiau atotrūkis nuo šalies vidurkio išlieka. Jaunesnių nei 50 metų ir 50 metų ar vyresnio amžiaus bendrojo ugdymo mokytojų skaičiaus santykis panašus į šalies vidurkį, bet gerokai prastesnis nei nevalstybinėse mokyklose. Švietimo pagalbos specialistų pasiskirstymas pagal jų turimą bendrą pedagoginio darbo stažą atskleidžia, kad valstybinėse mokyklose dirba daugiau patyrusių darbuotojų, o nevalstybinėse dominuoja pradedantieji. Mokinių pasiekimai rodo pažangą – reikšmingai padidėjo tris ir daugiau VBE išlaikiusiųjų dalis ir priartėjo prie šalies vidurkio. PPUP rezultatai atskleidžia skirtumus tarp atskirų mokyklų. 4 ir 8 klasių mokinių NMPP skaitymo rezultatai išlieka aukšti, tačiau matematikos – santykinai silpnesni, ypač 8 klasėje. Pastebimi skirtumai tarp lyčių – mergaitės pasiekia geresnių rezultatų skaitymo srityje, o berniukai – matematikos. Svarbu stiprinti jaunų mokytojų pritraukimo priemones, didinti reikalavimus ir paramą pedagogo kvalifikacijai įgyti. Tikslinga didinti darbo krūvių stabilumą ir konkurencingumą su nevalstybinėmis mokyklomis. Mokinių pasiekimams gerinti būtina stiprinti matematikos mokymą ir plėtoti duomenimis grįstą pagalbą.