Švietimo būklės apžvalga
Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir bendrasis ugdymas šalyje
Mokinių pasiekimai ir kiti ugdymo rezultatai
Lietuvos mokinių pasiekimai yra aukštesni ar artimi tarptautiniams vidurkiams. 2021 m. IEA PIRLS duomenimis, Lietuva pateko tarp dešimties geriausius 4 klasės mokinių skaitymo rezultatus pasiekusių šalių (Lietuvos mokinių pasiekimų vidurkis – 552 taškai, tarptautinis PIRLS skalės vidurkis – 500 taškų). Už tarptautinius vidurkius buvo aukštesni 4 klasės ir 8 klasės mokinių IEA TIMSS rezultatai: 4 klasės Lietuvos mokinių matematikos rezultatų vidurkis buvo 561 taškas (tarptautinis vidurkis – 503 taškai), gamtos mokslų – atitinkamai 537 ir 494 taškai, 8 klasės matematikos – 514 ir 478 taškai, gamtos mokslų – 519 ir 478 taškai. 2022 m. penkiolikmečių EBPO PISA rezultatai buvo artimi EBPO šalių vidurkiams: skaitymo gebėjimų Lietuvos mokinių vidurkis buvo 472 taškai (EBPO vidurkis – 476 taškai), matematinio raštingumo – atitinkamai 475 ir 472 taškai, gamtamokslinio raštingumo – 484 ir 485 taškai.
Lietuvos švietimo sistema – tarp atspariausių. Remiantis EBPO PISA duomenimis, surinktais prieš ir po COVID-19 pandemijos, nustatyta, kad Lietuvos švietimo sistema (kartu su Japonijos, Pietų Korėjos ir Taivano) pateko tarp keturių atspariausių, t. y. greitai atsistatančių praėjus sunkumams, sistemų. Šiose šalyse nuo 2018 m. iki 2022 m. išliko stabilūs arba pagerėjo rodikliai, pagal kuriuos vertintas švietimo sistemų atsparumas: mokinių matematinio raštingumo rezultatai, tiek palankioje, tiek nepalankioje aplinkoje gyvenančių mokinių matematikos pasiekimai ir mokinių priklausymo mokyklai jausmas.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, aktuali mokinių žemų pasiekimų problema. EBPO PISA 2022 m. duomenimis, Lietuvoje 2 (iš 6) EBPO PISA pasiekimų lygmens nepasiekusių mokinių dalys buvo tokios: gamtamokslinio raštingumo – 21,8 proc., skaitymo gebėjimų – 24,9 proc., matematinio raštingumo – 27,8 proc. Vidutiniškai ES žemų pasiekimų mokinių buvo dar šiek tiek daugiau. Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis siekiama, kad jų sumažėtų iki 15 proc.; ES strateginėje programoje „Europa 2030“ (2021) to norima pasiekti iki 2030 m., Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ (2023) – iki 2050 m. Nacionaliniame pažangos plane (2020) siekiama, kad mažėtų per NMPP patenkinamo, per PUPP – slenkstinio pasiekimų lygio nepasiekiančių mokinių dalys, tačiau per metus didesnė šių rodiklių dalis pablogėjo.
Sumažėjo per NMPP pagrindinį ir aukštesnį pasiekimų lygius pasiekusių mokinių. Palyginus pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių 2025 m. ir 2026 m. NMPP rezultatus, matyti rezultatų kritimas (išskyrus 8 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rodiklį). 2026 m. pagrindinį ar aukštesnįjį lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų lygius pasiekusių 4 klasės mokinių buvo 73,5 proc. (2025 m. – 82,2 proc.), matematikos – 76,8 proc. (2025 m. – 89,6 proc.); 8 klasėje pagrindinį ar aukštesnįjį lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų lygius pasiekė 93,4 proc. mokinių (2025 m. – 91,4 proc.), o matematikos – 55,1 proc. (2025 m. – 64,2 proc.).
Ryškūs lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų skirtumai pagal mokinių lytį ir mokomąją kalbą, skiriasi įvairių dalykų rezultatai pagal mokyklos vietovę ir priklausomybę. 2025 m. per PUPP bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų lygį pasiekė 68,9 proc. merginų ir 46,2 proc. vaikinų. Per 2025 m. PUPP ir 2026 m. NMPP bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų lygį pasiekusių lietuvių kalba besimokiusių mokinių dalis buvo 13–32 proc. punktais didesnė už lenkų kalba besimokiusiųjų ir 33–48 proc. punktais – už rusų kalba besimokiusiųjų dalį. Kitų dalykų pasiekimų atotrūkiai pagal mokomąją kalbą mažesni, aukščiausias kai kurių rodiklių reikšmes pasiekia tautinių mažumų kalbomis besimokantys mokiniai. Pavyzdžiui, per 2026 m. NMPP ir 2025 m. PUPP daugiausia bent pagrindinį matematikos pasiekimų lygį pasiekusių mokinių buvo tarp lenkų kalba besimokiusių mokinių, jų pasiekimų rodikliai buvo 1–12 proc. punktų aukštesni už lietuvių ir rusų kalbomis besimokiusių mokinių. Vidutiniškai aukščiausius rezultatus pagal vietovę pasiekia miestų mokyklų, pagal mokyklos priklausomybę – nevalstybinių mokyklų mokiniai. Didelę įtaką šiems pasiekimų atotrūkiams daro SEK aplinkos veiksnys.
Matomi mokinių pasiekimų skirtumai skirtingose savivaldybėse. Mokinių pasiekimai geriausi didžiųjų miestų savivaldybėse. NMPP 4 ir 8 klasių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatai buvo prastesni ir prastėjo rytinėse savivaldybėse. NMPP 8 klasės matematikos rezultatai buvo prastesni mažosiose savivaldybėse. PUPP lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai gerėjo mažosiose savivaldybėse. Labai ryškus atotrūkis pagal VBE matematikos rezultatus tarp miestų ir mažųjų savivaldybių. Apskritai galima pažymėti, kad rezultatų kaita nėra didelė visose savivaldybėse. Ryški sąsaja tarp SEK konteksto ir mokinių pasiekimų indeksų reikšmių. 2025 m. Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybės išsiskyrė didelėmis SEK konteksto ir mokinių pasiekimų indeksų reikšmėmis, Šalčininkų savivaldybė išsiskyrė mažomis SEK konteksto ir mokinių pasiekimų indeksų reikšmėmis, o Švenčionių r. ir Pagėgių savivaldybės – mažomis mokinių pasiekimų indekso reikšmėmis.
Lietuvos mokinių socialiniai gebėjimai daugeliu aspektų yra gana stiprūs, tačiau emocinės savijautos ir mokymosi motyvacijos rodikliai dažnai nesiekia EBPO vidurkio. EBPO PISA 2022 m. duomenimis, 83,4 proc. Lietuvos penkiolikmečių nurodė, kad jiems svarbi kitų gerovė, 71,4 proc. teigė mėgstantys padėti kitiems, o 63,9 proc. – bendradarbiauti su bendraklasiais. Vis dėlto tik 38,4 proc. mokinių labai mėgsta mokytis naujų dalykų (EBPO šalyse tokių mokinių yra apie pusė), o priklausymo mokyklai jausmą nurodė jaučiantys 65 proc. mokinių (EBPO vidurkis siekia 75 proc.).
Lietuvos mokinių pilietinės žinios išlieka artimos tarptautiniam vidurkiui, o pilietinis įsitraukimas kai kuriais aspektais didėja; auga visuomenės pilietinė galia. 2022 m. Lietuvos aštuntokų pilietinių žinių rezultatas siekė 509 taškus ir atitiko tyrime dalyvavusių šalių vidurkį (508 taškai). ICCS 2022 m. tyrimo duomenimis, 38 proc. mokinių bent kartą per savaitę su draugais diskutuoja politiniais ar socialiniais klausimais, o 46 proc. apie juos kalbasi su tėvais. 84,0 proc. dalyvauja pilietinėje veikloje mokykloje ir 45,0 proc. dalyvauja savanoriškoje veikloje bendruomenėje. Švietimas padeda stiprinti visuomenės pilietinę galią. Pilietinės visuomenės instituto duomenimis, pilietinės galios indeksas paaugo nuo 35,9 balo (iš 100 balų) 2022 m. iki 38,5 balo 2025 m. Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ (2023) iškeltas siekinys, kad šis indeksas iki 2050 m. padidėtų iki 60 balų.
Iššūkis – užtikrinti tolygų aukštojo mokslo prieinamumą. Lietuvoje aukštojo išsilavinimo aprėptis didelė: 2025 m. jį buvo įgiję 60,8 proc. 25–34 metų asmenų; tai 3-ioji vieta ES (ES vidurkis – 44,8 proc.; ES strateginės programos „Europa 2030“ (2021) siekinys – bent 45 proc. 2030 m.). Nors Lietuvoje šis rodiklis aukštas, bet aukštojo mokslo prieinamumas skirtingo SEK statuso asmenims – netolygus. Nacionaliniame pažangos plane (2020) siekiama, kad daugėtų aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų iš nepalankios SEK aplinkos, bet padėtis nuo 2023 m. pablogėjo: 2025 m. aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję 27,0 proc. 25–29 metų ir 26,2 proc. 30–34 metų asmenų iš žemiausias pajamas turinčių namų ūkių (2023 m. – atitinkamai 51,5 proc. ir 37,9 proc.). Per šį laikotarpį taip pat sumažėjo 8 klasę lankiusių mokinių iš žemo SEK statuso šeimų, vėliau studijuojančių aukštojoje mokykloje, dalis (2023 m. – 21,7 proc., 2025 m. – 18,0 proc.; Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) siekinys – ne mažiau kaip 35 proc. 2030 m.).
Mokiniai ir mokyklos
Mažėjo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, augo bendrojo ugdymo programų mokinių skaičius. Per trejus metus bendras mokinių skaičius šalyje sumažėjo 8,3 tūkst. ir 2025 m. siekė 489,2 tūkst. Ikimokyklinio ugdymo mokinių sumažėjo 11,3 tūkst., priešmokyklinio – 2,6 tūkst., pradinio – 1,6 tūkst., padidėjo pagrindinio ugdymo (3,3 tūkst.) ir vidurinio ugdymo (3,9 tūkst.) mokinių skaičius.
Mokinių skaičiaus kaitai daro įtaką augantis užsienio pilietybę turinčių mokinių, ugdomų Lietuvos mokyklose, skaičius: jis padidėjo nuo 14,4 tūkst. 2022 m. iki 18,5 tūkst. 2025 m. Daugiausia jų – 2025 m. 12,3 tūkst. (2022 m. – 11,9 tūkst.) – buvo Ukrainos piliečiai karo pabėgėliai; gana pastebimai paaugo Baltarusijos piliečių skaičius (nuo 991 iki 2 140 mokinių).
Mažėjo mokyklų skaičius. Per 2022–2025 m. šalyje sumažėjo 55 švietimo įstaigomis: 34 bendrojo ugdymo mokyklomis ir 21 ikimokyklinio ugdymo mokykla. Savivaldybių mokyklų tinklas mažėjo, o nevalstybinių mokyklų skaičius augo – ypač miestų bendrojo ugdymo mokyklų (padaugėjo 11 mokyklų). Didžiausią dalį bendrojo ugdymo mokyklų 2025 m. sudarė gimnazijos (43,4 proc.); labiausiai mažėjo pagrindinių mokyklų dalis (nuo 25,1 iki 21,4 proc.). NVŠ ir FŠPU mokyklų skaičius kito mažai, tačiau kitų švietimo teikėjų skaičius augo sparčiai (115 naujų teikėjų per trejus metus).
Mokyklos tampa mažesnės, ypač mažosiose savivaldybėse. 2025 m. mažiau kaip 200 mokinių turinčių mokyklų dalis mažųjų savivaldybių grupėje vidutiniškai sudarė beveik trečdalį (32,4 proc.); nuo 2022 m. jų dalis padidėjo 7,4 proc. punkto. Žiedinių ir didesniųjų savivaldybių grupėse tokios mokyklos vidutiniškai sudarė 27,5 proc. (nuo 2022 m. sumažėjo atitinkamai 3,3 ir 0,8 proc. punkto) mokyklų, miestų savivaldybių grupėje – 4,3 proc. (padidėjo 0,5 proc. punkto) mokyklų.
Daugelyje ugdymo programų mažėjo vidutinis mokinių skaičius grupėje (klasėje). Per 2022–2025 m. vidutinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo klasės (grupės) mokinių skaičius sumažėjo 1,5 mokinio (iki 15,2 mokinio), pradinio ugdymo – 0,5 mokinio (iki 18,7 mokinio). Vidutinis pagrindinio ugdymo mokinių skaičius klasėje, augęs 2023–2024 m., 2025 m. sumažėjo iki 21,1 mokinio. Vidurinio ugdymo klasėse vidutinis mokinių skaičius padidėjo 0,3 mokinio (iki 17,6 mokinio). Didžiausios bendrojo ugdymo klasės formuojamos miestų savivaldybėse (vidutiniškai 24,3 mokinio), mažiausios – žiedinėse ir mažosiose savivaldybėse (vidutiniškai 19,4 mokinio).
Mažėjo jungtinėse klasėse besimokančių 1–4 klasių mokinių dalis. Per 2022–2025 m. jungtinėse klasėse ugdomų mokinių dalis šalyje sumažėjo nuo 1,7 iki 1,2 proc., tačiau kai kuriose savivaldybėse ji išliko didelė (Šalčininkų r. – 14,3 proc., Pasvalio r. – 10,0 proc.).
Dalyvavimas švietimo programose, ugdymo organizavimas ir aprūpinimas
Mokymosi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmens programas aprėptis augo, pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenų programas – išliko panaši. 2022–2025 m. pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmens (ISCED 0) programas ugdomų 0–6 metų vaikų dalis padidėjo nuo 72,0 proc. iki 77,4 proc. Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenų (ISCED 2 ir ISCED 3) programas besimokančiųjų aprėptis išliko stabili (atitinkamai 101,8 proc. 2022 m., 100,9 proc. 2025 m. ir 120,4 proc. 2022 m., 119,9 proc. 2025 m.), o besimokančiųjų pagal pradinio ugdymo programas pastaraisiais metais nuosaikiai mažėja – rodiklis sumažėjo nuo 102,7 proc. 2022 m. iki 99,8 proc. 2025 m. Šimtą procentų pasiekiančius ar viršijančius rodiklius lemia tai, kad dalis besimokančiųjų yra jaunesni arba vyresni nei tipinis švietimo programai priskiriamas amžius.
Įgyvendinami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros uždaviniai. Eurostato duomenimis, 2024 m. Lietuvoje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujančių vaikų nuo 3 metų iki privalomojo pradinio ugdymo amžiaus dalis buvo viena didžiausių Europoje – 97,9 proc. (2022 m. – 96,7 proc.), ji viršijo ES strateginės programos „Europa 2030“ (2021) siekinį (bent 96 proc.) ir ES šalių vidurkį (94,9 proc.). Sėkmingai įgyvendinami Nacionaliniame pažangos plane (2020) keliami rodiklių augimo siekiniai: augo dalyvaujančių priešmokyklinio ugdymo programoje 6 metų amžiaus grupės vaikų dalis (2022 m. – 88,2 proc., 2025 m. – 93,7 proc.; dalis 6-mečių jau mokosi pagal pradinio ugdymo programą) ir 2–5 metų vaikų iš kaimo vietovių, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, dalis (2022 m. – 89,3 proc., 2025 m. – 93,4 proc.).
Padaryta pažanga, plėtojant įtrauktį švietimo sistemoje, tačiau svarbu tęsti pastangas. Sėkmingai įgyvendinami Nacionalinio pažangos plano (2020) siekiniai, kad daugiau negalią turinčių mokinių būtų ugdoma bendrosiose klasėse kartu su bendraamžiais. 2025 m. bendrosios paskirties grupėse (klasėse) buvo ugdoma 59,1 proc. negalią turinčių ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių – 6,8 proc. punkto daugiau nei 2022 m., tokias galimybes sudarė 777 mokyklos (2022 m. – 752). Negalią turinčių bendrosiose klasėse ugdomų mokinių dalis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose per trejus metus padidėjo nuo 76,0 iki 83,1 proc., bendrojo ugdymo programose – nuo 51,6 iki 58,2 proc.
Lėtai gerėja mokyklų aplinkos pritaikymas mokiniams su negalia. Per 2022–2025 m. visiškai pritaikytų ikimokyklinio ugdymo mokyklų dalis išaugo nuo 0,9 iki 1,9 proc., bendrojo ugdymo mokyklų – nuo 1,9 iki 3,1 proc. Bendrojo ugdymo mokyklų, užtikrinančių asmenims su negalia patekimą į jas ir judėjimą tarp aukštų, padaugėjo nuo 143 iki 158, tačiau 7 savivaldybėse nė viena mokykla nebuvo taip pritaikyta asmenims su negalia.
Nuosekliai auga toliau besimokančių ar dirbančių asmenų dalis. 2025 m. po pradinio ugdymo programos toliau mokėsi 99,6 proc. mokinių (98,7 proc. 2022 m.), baigę pagrindinio ugdymo lygmens programas (įskaitant profesinio mokymo programas), toliau mokėsi ar dirbo 98,4 proc. mokinių (97,3 proc. 2022 m.), o baigę vidurinio ugdymo lygmens programas – 88,3 proc. asmenų (82,9 proc. 2022 m.). Palyginti su 2022 m., tolesnio mokymosi ir įsidarbinimo mastas po pradinio ir pagrindinio ugdymo pakito nedaug, o ryškesnis pokytis fiksuotas tarp vidurinio ugdymo lygmens programas baigusių asmenų – šias programas baigusiųjų ir toliau besimokančiųjų ar dirbančiųjų dalis padidėjo 5,4 proc. punkto.
Pasiekta pažangos, mažinant ankstyvą pasitraukimą iš švietimo sistemos. Sumažėjo nesimokančių mokykloje mokyklinio amžiaus vaikų skaičius: 2022 m. mokykloje nesimokė 3 792, o 2025 m. – 2 801 mokyklinio amžiaus vaikas, taigi sėkmingai įgyvendinamas Nacionalinio pažangos plano (2020) šio rodiklio mažėjimo siekinys. Mažėjo anksti iš formaliojo švietimo pasitraukusio 18–24 metų jaunimo dalis. 2024 m. ji buvo padidėjusi iki 8,4 proc., o 2025 m. sumažėjo iki 5,9 proc. ir buvo gerokai mažesnė nei ES vidurkis (9,1 proc.). Pasiekti numatyti siekiniai: ES strateginės programos „Europa 2030“ (2021) siekinys – kad tokių jaunuolių dalis 2030 m. nesiektų 9 proc., Nacionalinio pažangos plano (2020) 2025 m. siekinys – ne daugiau kaip 6 proc. Didžiausią rodiklio kilimą 2024 m. lėmė išaugusi anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių vaikinų dalis kaimo vietovėse – 16,2 proc. (2025 m. ji sumažėjo iki 11,7 proc.).
Sparčiai augo mokinių įsitraukimas į NVŠ veiklas. Sėkmingai įgyvendinami Nacionaliniame pažangos plane (2020) numatyti NVŠ rodiklių augimo siekiniai: 2022 m. NVŠ dalyvavo 77,3 proc. mokinių apskritai, o 2025 m. jų dalis padidėjo iki 84,0 proc.; SUP turinčių mokinių, dalyvaujančių NVŠ, dalis per tą patį laikotarpį išaugo nuo 76,5 proc. iki 82,1 proc. Vis daugiau mokinių naudojasi valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis NVŠ: 2022 m. – 38,0 proc., 2025 m. – 44,5 proc. mokinių, SUP turinčių mokinių – 2022 m. 37,6 proc., 2025 m. – 40,2 proc. NVŠ kryptys, kuriose 2025 m. dalyvavo daugiausia mokinių, – sportas (53,2 proc.), muzika (23,6 proc.), dailė (18,1 proc.), choreografija ir šokis (17,8 proc.).
Pasiekta didelė pažanga, aprūpinant bendrojo ugdymo mokyklas laboratorijomis: 2025 m. jų turėjo 74,5 proc. mokyklų (2022 m. – 49,6 proc.). Sostinės regione gamtos mokslų laboratorijų 2025 m. turėjo 61,8 proc. (2022 m. – 49,8 proc.), Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 60,8 proc. (2022 m. – 47,8 proc.) mokyklų; viršyti Švietimo plėtros programos (2021) 2029 m. siekiniai regionams (58 proc. ir 56 proc. atitinkamai).
Augo aprūpinimas informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Pasiektas atnaujintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse (2011) keliamas reikalavimas, kad vienas ugdymo procese naudojamas prie tinklo prijungtas kompiuteris nuo 2025 m. rugsėjo turėtų tekti ne daugiau kaip 4 mokiniams. ŠVIS duomenimis, 2025 m. vienu kompiuteriu bendrojo ugdymo mokyklose dalijosi 3,4 mokinio mieste, 2,5 – kaime.
Nuosekliai didėjo švietimo finansavimas Lietuvoje. Didėjo švietimo finansavimas – 2025 m. valstybė švietimui skyrė 4 789,6 mln. Eur (1 671,7 mln. Eur daugiau nei 2022 m.). Nuo 2022 m. iki 2025 m. 1,0 proc. punktu paaugo švietimui skiriama BVP dalis (2025 m. ji sudarė 5,7 proc. nuo BVP). Nuo 2022 m. iki 2025 m. daugelyje savivaldybių didėjo mokymo lėšų, panaudotų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, švietimo pagalbai teikti ir mokymo priemonėms įsigyti, dalys. Taip pat 62,1 proc. augo lėšos, tenkančios vienam vaikui ikimokyklinio ugdymo mokykloje (2025 m. siekė 9,4 tūkst. Eur). Vienam bendrojo ugdymo mokiniui tenkančios lėšos nuo 2022 m. iki 2025 m. išaugo 45,2 proc. ir 2025 m. sudarė 6,1 tūkst. Eur.
Mokytojai
Pedagoginio darbuotojo vaidmenys ir jam keliami uždaviniai
Visuomenėje vis labiau suprantamas pedagoginių darbuotojų profesijos vertingumas. Šalies pedagoginiai darbuotojai vis dažniau sulaukia pripažinimo. 2023 m. Pilietinės galios indekso tyrimo duomenimis, labai aukštai, aukštai arba bent vidutiniškai mokytojo profesijos prestižą Lietuvoje vertino 70 proc. visuomenės narių (apie savo profesijos prestižą taip manė 40,2 proc. pačių mokytojų). Valstybė kasmet jiems skiria Metų mokytojo premijas, Meilės Lukšienės premiją. Be nacionalinių apdovanojimų, daugelis savivaldybių skiria apdovanojimus kūrybingiems ir aukštų rezultatų pasiekiantiems mokytojams. Prie iniciatyvų prisideda ir verslo bendruomenė: skiriami Inovatyviausių mokytojų, „Lietuvos mokytojo“ apdovanojimai. Visi šie apdovanojimai sulaukia didelio bendruomenių dėmesio ir dažnai tampa svarbiomis šventėmis Tarptautinės mokytojų dienos ar kitomis progomis.
Funkcijų reglamentavimas ne visada atitinka lūkesčius, kuriuos pedagoginiams darbuotojams kelia visuomenė. Mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų vaidmuo yra tapęs gerokai platesnis nei tradicinis ugdymo proceso vykdymas. Funkcijos, susijusios su ugdymo procesu, yra ypač detaliai reglamentuojamos, tačiau kartu iš pedagoginių darbuotojų tikimasi, kad jie ugdys mokinių socialines ir emocines kompetencijas, bendradarbiaus su tėvais ir kolegomis, dalyvaus organizuojant mokyklos veiklą ir nuolat tobulės. Plačią atsakomybės sritį papildo biurokratiniai reikalavimai, neretai ribotas profesinis savarankiškumas ir augantis spaudimas iš tėvų ir kitų visuomenės narių. Tai didina įtampą, nes neatitikimas tarp visuomenės lūkesčių ir realių profesinės veiklos sąlygų vis auga.
Pedagoginio personalo sudėtis
Labiausiai augo pagalbos mokiniui specialistų skaičius. Šalyje 2022–2025 m. bendras pedagoginių darbuotojų skaičius padidėjo 3,4 proc. – nuo 58,3 tūkst. iki 60,3 tūkst. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo, profesinio mokymo programose. Didžiausias augimas užfiksuotas tarp pagalbos mokiniui specialistų (logopedų, psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, surdopedagogų, tiflopedagogų): nuo 4 tūkst. (2022 m.) iki 4,8 tūkst. (2025 m.), t. y. 21,0 proc. Ši tendencija tiesiogiai atspindi švietimo politikos prioritetus, plėtojant įtraukųjį ugdymą mokyklose. Augo ir pedagoginių studijų absolventų įsidarbinimas mokyklose – 2025 m. 69,1 proc. jų dirbo mokyklose, po studijų praėjus 2 metams (2022 m. – 55,5 proc.). Nacionaliniame pažangos plane (2020) numatyta ir toliau siekti didėjimo tendencijos.
Lietuvos pedagoginių darbuotojų demografinė struktūra išsiskiria EBPO šalių kontekste. EBPO TALIS 2024 m. duomenimis, Lietuvoje 85 proc. tyrime dalyvavusių mokytojų sudarė moterys (EBPO vidurkis – 70 proc.). ŠVIS duomenimis, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pakopose ši dalis 2025 m. pasiekė net 99,1 proc. 2022–2025 m. vyrų pedagoginių darbuotojų dalis visose pareigybių grupėse pakilo vos 0,07 proc. punkto. Lygiagrečiai šalyje pastebimas pedagoginių darbuotojų amžėjimas – 2022–2025 m. vidutinis darbuotojų amžius padidėjo nuo 49,3 iki 50,0 metų. Tarp skirtingų pareigybių grupių vyriausi išlieka neformaliojo švietimo (vidurkis – 54,0 metai) ir bendrojo ugdymo (51,6 metų) mokytojai. Pagal 50 metų ir vyresnių mokytojų dalį Lietuva užima pirmąją vietą tarp visų EBPO TALIS 2024 m. tyrime dalyvavusių šalių. Nacionaliniame pažangos plane (2020) numatyta siekti, kad mažėtų bendrojo ugdymo programose dirbančių 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis, tačiau nuo 2022 m. iki 2025 m. šios amžiaus grupės mokytojų dalis paaugo 3,2 proc. punkto (nuo 41,6 proc. 2022 m. iki 44,8 proc. 2025 m.).
Augo pedagoginių darbuotojų, turinčių iki 5 metų pedagoginio darbo stažą, skaičius. Nors švietimo sistemoje didžiąją dalį sudaro ilgametę patirtį turintys specialistai, pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad daugėja mažesnį pedagoginio darbo stažą turinčių pedagoginių darbuotojų. 2022–2025 m. bendrojo ugdymo mokyklose mokytojų, turinčių iki 2 metų stažą, skaičius padidėjo nuo 3,6 tūkst. iki 4,6 tūkst., o turinčių 2–5 metų patirtį – nuo 1,1 tūkst. iki 2,1 tūkst. asmenų. Šio skaičiaus didėjimas gali būti siejamas su asmenimis, pasirenkančiais pedagogo profesiją kaip antrąją karjerą. EBPO TALIS 2024 m. duomenimis, tokie mokytojai Lietuvoje sudaro apie 7 proc. visų pedagoginių darbuotojų (EBPO šalių vidurkis – 8,6 proc.).
Didžioji dalis pedagoginių darbuotojų šalyje turi aukštą kvalifikacinę kategoriją ir reikiamą dalykinį pasirengimą. 2025 m. duomenimis, mokytojai metodininkai ir ekspertai kartu sudaro net du penktadalius bendrojo ugdymo mokytojų (40,1 proc.). Visose pedagoginių darbuotojų grupėse pastebimas asmenų, neturinčių kvalifikacinės kategorijos, dalies didėjimas, tačiau tai gali būti siejama su augančiu pedagogų poreikiu ir naujų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atėjimu į švietimo sistemą. Kartu šalyje fiksuojama itin aukšta bendrojo ugdymo mokytojų išsilavinimo atitiktis dalykiniams kvalifikaciniams reikalavimams. Šis rodiklis 2022–2025 m. išliko aukštas, nors ir užfiksuotas sumažėjimas nuo 98,4 iki 97,9 proc., tačiau net šešiose savivaldybėse visi 100 proc. mokytojų visiškai atitiko kvalifikacinius reikalavimus jų dalykiniam pasirengimui. Įgyvendindama UNESCO programą „Švietimas 2030“ (2015), Lietuva yra savarankiškai pasirinkusi stebėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmens mokytojų išsilavinimą. Nuo 2022 m. iki 2025 m. šio ugdymo lygmens mokytojų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, dalis sumažėjo 1,2 proc. punkto ir 2025 m. sudarė 63,7 proc. (2025 m. planuota pasiekti 90 proc., 2030 m. – 95 proc.).
Pedagoginių darbuotojų darbo sąlygos
Šalyje auga visu krūviu dirbančių mokytojų dalis, o jų vidutinis darbo krūvis per savaitę išlieka vienas didesnių tarp EBPO šalių. 2022–2025 m. bendrojo ugdymo mokytojų, turinčių visą arba didesnį krūvį, dalis paaugo 5 proc. punktais. Didžiausias visu krūviu dirbančių mokytojų dalies augimas pastebimas Neringos (18,8 proc. punkto) ir Pasvalio r. (16,6 proc. punkto) savivaldybėse, o didžiausia dalis 2025 m. fiksuota Rietavo (85,5 proc.) ir Birštono (80,7 proc.) savivaldybėse. EBPO TALIS 2024 m. tyrimo duomenimis, Lietuvos mokytojų vidutinis savaitinis darbo laikas, įskaitant visas su profesine veikla susijusias užduotis, yra didesnis nei vidutiniškai EBPO šalyse – sudaro 45,9 val., o EBPO šalių vidurkis siekia 40,8 val.
Reikšminga pedagoginių darbuotojų dalis dirba ne vienoje mokykloje. 2025 m. šalyje ne vienoje mokykloje dirbo kas septintas (14,4 proc.) pagalbos mokiniui specialistas, o bendrojo ugdymo mokytojų – kas devintas (11,4 proc.). 2022–2025 m. ryškiausias augimas fiksuotas mažosiose savivaldybėse: Ignalinos r. (nuo 8,7 iki 22,0 proc.), Birštono sav. (nuo 12,5 iki 23,8 proc.) ir Širvintų r. (nuo 9,4 iki 19,3 proc.). Miestų ir žiedinėse savivaldybėse šis rodiklis per analizuojamą laikotarpį šiek tiek sumažėjo. Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių ne vienoje mokykloje, dalis 2022–2025 m. labiausiai išaugo mažosiose savivaldybėse – čia vidurkis padidėjo nuo 11,4 iki 15,4 proc. – ir didesniosiose savivaldybėse (nuo 14,2 iki 15,3 proc.). Žiedinėse (nuo 16,9 iki 16,4 proc.) ir miestų savivaldybėse (nuo 10,3 iki 10,1 proc.) šis rodiklis per analizuojamą laikotarpį šiek tiek sumažėjo.
Kasmet augo mokytojų darbo užmokestis. Nuo 2022 m. iki 2025 m. mokytojų bruto darbo užmokestis padidėjo vidutiniškai 43,7 proc. ir 2025 m. sudarė 2 932,7 Eur. EBPO TALIS 2024 m. duomenimis, Lietuvoje mažesnė dalis mokytojų yra patenkinti gaunamu darbo užmokesčiu nei EBPO šalyse (Lietuvoje – 28 proc., EBPO vidurkis – 39 proc.), tačiau nuo 2018 m. iki 2024 m. taip manančių mokytojų dalis Lietuvoje paaugo labiau nei vidutiniškai EBPO (Lietuvoje – 17 proc. punktų, EBPO šalyse – 3 proc. punktais).
Mokinių ir pedagoginių darbuotojų skaičiaus santykis skiriasi pagal savivaldybes ir ugdymo lygmenį. 2025 m. šalyje vienam bendrojo ugdymo mokytojui vidutiniškai teko 13 mokinių. Vertinant pagal savivaldybių grupes, išryškėja tam tikri skirtumai: didžiausias skaičius fiksuojamas miestų savivaldybėse, kur vienam pedagoginiam darbuotojui tenka 14 mokinių, o mažosiose savivaldybėse šis santykis siekia 11. Šis santykis skiriasi ir pagal mokyklų pavaldumą: nevalstybiniame sektoriuje mokinių dalis, tenkanti vienam pedagogui, 2025 m. sudarė 9,7 mokinio, valstybinėse mokyklose – 13,2 mokinio. Tarptautiniame kontekste Lietuvos rodikliai skiriasi, priklausomai nuo ugdymo lygmens: pradinio ugdymo lygmenyje fiksuojamas santykis (14 mokinių) šiek tiek viršija ES ir EBPO šalių vidurkius (13 mokinių), tačiau pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenyse situacija yra priešinga – Lietuvos santykis (10 mokinių) išlieka žemesnis už tarptautinius vidurkius (11–12 mokinių).
Švietimo pagalbos prieinamumas gerėjo. 2022–2025 m. šimtui mokinių tenkanti švietimo pagalbos specialistų pareigybės dalis šalies savivaldybių mokyklose padidėjo nuo 0,78 iki 0,97. Augimas fiksuotas 55-iose iš 60-ies savivaldybių, labiausiai – mažosiose, kur šis rodiklis išaugo nuo 0,89 iki 1,12 pareigybės. Tuo pat metu vienam švietimo pagalbos specialistui tenkantis mokinių skaičius nuosekliai mažėjo – nuo 125,8 (2022 m.) iki 106,6 (2025 m.).
Pedagoginių darbuotojų darbo praktika, darbo kokybė
Mokytojų darbo praktika pasižymi dideliu savarankiškumu, atsakomybe ir saviveiksmingumu, tačiau jie turi mažiau galimybių dalyvauti, priimant sprendimus dėl personalo ir biudžeto. 2024 m. EBPO TALIS tyrimo duomenimis, net 88,2 proc. Lietuvos mokytojų teigia turintys galimybę dalyvauti priimant mokyklos sprendimus, o 91,4 proc. nurodo, kad mokyklose skatinamos darbuotojų iniciatyvos. Didžiausią sprendimų laisvę mokytojai turi, įgyvendindami ugdymo programas: 87,9 proc. gali savarankiškai rinktis mokomąją medžiagą, o 73,4 proc. – mokomojo dalyko turinį. Be to, jų saviveiksmingumas yra didelis: 97 proc. geba pateikti mokiniams alternatyvių paaiškinimų, 94 proc. taiko įvairius mokymo metodus, o 91 proc. teigia gebantys kontroliuoti netinkamą mokinių elgesį klasėje. Vis dėlto mokytojai turi mažiau galimybių aktyviai dalyvauti, mokyklų vadovams priimant sprendimus, susijusius su mokyklų biudžeto ir personalo klausimais.
Darbo kokybę lemia stiprios pedagogų kompetencijos, tačiau ją riboja kvalifikuotų mokytojų trūkumas ir sudėtingas skaitmeninių technologijų poveikis. Dauguma Lietuvos mokytojų (79–90 proc.) dažnai arba visada skiria dėmesio mokinių socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymui, o skaitmeninius išteklius ir technologijas vertina kaip motyvaciją skatinančią (87,3 proc.) ir bendradarbiavimą gerinančią (82,0 proc.) priemonę (2024 m. EBPO TALIS). Be to, 39,0 proc. mokytojų jau naudoja dirbtinį intelektą ugdymui, dažniausiai – ieškoti informacijos ir ją apibendrinti, taip pat mokymui individualizuoti. Vis dėlto didelė dalis Lietuvos mokytojų įžvelgia ir neigiamus skaitmeninių technologijų naudojimo ugdant aspektus: 80,3 proc. – akademinio nesąžiningumo riziką, 77,6 proc. – neigiamą poveikį mokinių savijautai, o 77,2 proc. – gyvo bendravimo mažėjimą. 2024 m. EBPO TALIS duomenimis, mokyklų vadovų nuomone, didžiausias kokybiško ugdymo trikdis šiuo metu yra kvalifikuotų mokytojų trūkumas (29 proc.), o 2018 m. aktualiausiomis buvo nurodytos problemos, susijusios su skaitmeninių technologijų trūkumu ar netinkamumu.
Mokytojų atestacijos ir švietimo įstaigų vadovų vertinimo sistema rodo nuosaikiai kintančias tendencijas, atskleidžiančias tiek augantį kompetencijų lygį, tiek tobulintinas sritis. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos mastai iš esmės išlieka stabilūs, tačiau pastebimas nedidelis siekiančiųjų aukščiausios (eksperto) kvalifikacinės kategorijos skaičiaus augimas (2024 m. – 97, 2025 m. – 117). Švietimo įstaigų vadovų kasmetinio veiklos vertinimo rezultatai taip pat yra geri – iš 1 590 švietimo įstaigų net 970 vadovų 2024 m. veikla įvertinta kaip viršijanti lūkesčius, o tokių įvertinimų dalis per metus padidėjo 6 proc. Tačiau atrinktų ataskaitų analizė atskleidžia kokybinius iššūkius: strateginių planų ir metinių veiklos planų tikslų ir rezultatų sąsajų trūkumas nustatytas 41,3 proc. ataskaitų, o 17,3 proc. ataskaitų vadovų gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas iš viso neįvertinti. Pretendentų į švietimo įstaigų vadovus kompetencijų vertinimo rezultatai rodo, kad 67,6 proc. pretendentų pasiekia reikalaujamą bent 8 balų lygį iš 20 maksimaliai galimų (2025 m.), o silpniausiai įvertinamos lyderystės mokymui ir mokymuisi (vidutinė reikšmė – 1,58 balo iš 4) ir švietimo įstaigos gyvenimo valdymo (1,59 balo) kompetencijos.
Pedagoginių darbuotojų savijauta
Auga mokytojų pasitenkinimas savo darbu. 2024 m. EBPO TALIS duomenimis, dauguma Lietuvos mokytojų (85,4 proc.) yra patenkinti savo darbu. Šis rodiklis pagerėjo – nuo 2018 m. taip teigiančių mokytojų dalis Lietuvoje išaugo beveik 3,0 proc. punktais. Vidutiniškai EBPO šalyse šis rodiklis per šešerius metus sumažėjo 1,0 proc. punktu. Nors Lietuvos mokytojai dažniau nei EBPO šalių vidurkis mato daugiau šios profesijos privalumų, ir jiems patinka dirbti savo mokykloje, didesnė dalis jų (14,1 proc., EBPO vidurkis – 11,1 proc.) gailisi pasirinkę mokytojo profesiją. EBPO TALIS 2024 m. tyrimas rodo, kad Lietuvos mokytojų įdarbinimo sąlygos pasižymi gana dideliu darbo stabilumu. Dauguma mokytojų (92,4 proc.) dirba pagal neterminuotas darbo sutartis – tai vienas aukščiausių rodiklių tarp EBPO šalių ir rodo didesnį darbo saugumą ir užtikrintumą dėl ateities.
Pedagoginių darbuotojų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas
Pedagogų rengimo sistema yra lanksti. Pedagogo kvalifikacija Lietuvoje gali būti įgyjama įvairiais būdais: lygiagrečiuoju, nuosekliuoju būdais arba gretutinėse studijose, taip pat asmeniui gali būti pripažinta neformaliuoju būdu įgyta pedagogo kvalifikacija. 2021–2025 m. reikšmingai išaugo bendras asmenų, studijuojančių visose pedagoginėse studijų programose, skaičius – nuo 4 350 iki 6 247 studentų. Labiausiai padidėjo (48,8 proc.) studijuojančiųjų profesinėse pedagogikos studijose skaičius – nuo 596 iki 887 studentų. Šios studijos dažniausiai pasirenkamos jau pedagogo darbą dirbančių asmenų.
Lietuvos mokytojai aktyviai dalyvauja profesinio mokymosi veiklose. EBPO TALIS 2024 m. duomenimis, beveik visi Lietuvos mokytojai (99,8 proc.) per paskutinius 12 mėn. iki tyrimo dalyvavo profesinio mokymosi veiklose. Dažniausiai buvo dalyvaujama kursuose ir praktinės veiklos užsiėmimuose (šiose veiklose dalyvavo 98,5 proc. mokytojų ir 92,4 proc. mokyklų vadovų). Daugiau nei pusė mokytojų (54 proc.) pritarė, kad profesinio mokymosi veiklos turėjo daug ar nemažai teigiamos įtakos darbui mokykloje. Daugiausia mokytojų (45,4 proc.) sutiko ar visiškai sutiko, kad didžiausias trikdis tobulinti (plėtoti) kompetencijas yra laiko stoka dėl kitų įsipareigojimų ar pareigų.
Pedagogų poreikisViena iš taikomų priemonių pedagogų trūkumo problemai valdyti – pedagogų poreikio prognozavimas. 2025 m. parengta pedagogų poreikio prognozė iki 2030 m. rodo artėjantį struktūrinį daugiau kaip 4 tūkst. bendrojo ugdymo dalykų mokytojų deficitą: numatoma, kad per ateinančius penkerius metus šalyje bus parengta apie 8,7 tūkst. naujų specialistų, o realus ugdymo įstaigų poreikis pasieks 10,6 tūkst. pedagogų. Reaguojant į šį disbalansą, kuris ypač matomas STEM srities mokomuosiuose dalykuose, šalyje ne tik aktyviai ieškoma naujų sprendimų, bet ir jau taikomos priemonės, padedančios pritraukti ir išlaikyti pedagogus švietimo sistemoje. Pavyzdžiui, įteisintos lankstesnės galimybės pradėti dirbti mokytojais asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, padidintas valstybės finansuojamų pedagoginių studijų vietų skaičius, skiriamos tikslinės stipendijos trūkstamų specialybių studentams, o jau dirbantiems pedagogams, įgyvendinant tikslines valstybines programas ir projektus, sudaromos galimybės nemokamai įgyti kito dalyko ar ugdymo specializacijos kompetencijų.