Švietimo kokybę tiesiogiai stiprina švietimo įstaigose dirbantys didelę profesinę patirtį turintys mokytojai, ypač bendrojo ugdymo, taip pat ilgametę darbo patirtį sukaupę švietimo pagalbos specialistai. Daugiau kaip pusė bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų yra įgiję aukštą kvalifikacinę kategoriją, o mokytojų, neturinčių kvalifikacinės kategorijos, nėra. Pusė savivaldybės mokytojų moko daugiau nei vieno dalyko. Siekdama gerinti pedagoginių darbuotojų darbo sąlygas, savivaldybė kompensuoja mokytojams kelionės išlaidas. Vis dėlto išlieka mokytojų senėjimo ir ugdymo kokybės užtikrinimo iššūkiai. Jaunesnių nei 50 metų mokytojų dalis savivaldybėje išlieka santykinai maža, o didžiąją dalį bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių švietimo pagalbos specialistų sudaro 20–25 metų ir didesnį pedagoginio darbo stažą turintys specialistai. Taip pat padidėjo bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių daugiau nei vienoje mokykloje, dalis, ypač kaimo vietovėse. Mokinių pasiekimų (NMPP, PUPP, VBE) analizė atskleidžia aukštus mokinių skaitymo pasiekimus, ypač aštuntose klasėse, didėjančią abiturientų, išlaikiusių tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų, dalį, reikšmingą olimpiadų prizininkų skaičių ir tai, kad visi mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programą, tęsia mokslą. Tačiau išlieka mokinių pasiekimų skirtumai tarp lyčių, mokomųjų dalykų ir mokyklų. Todėl tikslinga stiprinti priemones, orientuotas į mokinių pasiekimų gerinimą ir jų skirtumų mažinimą, užtikrinant nuoseklią švietimo pagalbą ir kokybišką ugdymą visiems mokiniams. Siekiant užtikrinti tvarią pedagogų kartų kaitą, svarbu plėtoti naujų pedagoginių darbuotojų pritraukimo į mokyklas priemones ir ilgalaikes motyvavimo strategijas.