Švietimo būklės apžvalga
Socialinis ekonominis kontekstas yra palankus aukštai ugdymo kokybei užtikrinti. Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklose pedagogo kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis išaugo, tačiau bendrojo ugdymo mokyklose – sumažėjo. Mokytojų, turinčių reikiamą dalykinę ar ugdymo srities kvalifikaciją, dalis beveik nepasikeitė ir liko mažesnė nei panašiose savivaldybėse. Kaimo bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, mokančių daugiau nei vieno dalyko, sumažėjo. Dvigubai daugiau kaimo nei miesto mokytojų dirba ne vienoje bendrojo ugdymo mokykloje. Pedagoginių darbuotojų, dirbančių mokykloje ir studijuojančių aukštojoje mokykloje, dalis yra didesnė nei panašiose savivaldybėse. 3 ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalis išaugo, ypač miesto mokyklose, padidėjo atotrūkis tarp kaimo ir miesto mokyklų. Pagal apibendrintą VBE rodiklį savivaldybė patenka tarp trečdalio prasčiausių savivaldybių. Pastebimi mokinių pasiekimų skirtumai tarp mokyklų pagal VBE lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos rezultatus. PUPP duomenys rodo aukštus matematikos ir daugumos mokyklų žemus lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimus. NMPP duomenimis, 4 kl. mokinių matematikos ir skaitymo pasiekimai yra geresni kaimo mokyklose, o 8 kl. mokinių – miesto. Pagal dalykinių olimpiadų ir konkursų prizininkų skaičių savivaldybė patenka tarp trečdalio geriausių savivaldybių. Siekiant gerinti ugdymo kokybę ir mažinti ugdymo rezultatų skirtumus, siūlytina daugiau mokymo lėšų panaudoti švietimo pagalbai ir mokymo priemonėms įsigyti; didinti švietimo pagalbos specialistų skaičių; siekti mažinti 1–4 kl. mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, dalį; daugiau lėšų panaudoti pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti; skatinti mokytojus siekti aukštų kvalifikacinių kategorijų.