Savivaldybėje pastebimos skirtingos švietimo raidos tendencijos, susijusios su mokytojų atsinaujinimu, švietimo prieinamumu ir ugdymo kokybe. Mažėja mokytojų, neturinčių kvalifikacinės kategorijos, dalis, ir vis daugiau pedagoginių darbuotojų studijuoja aukštosiose mokyklose. Didelė dalis mokytojų moko daugiau nei vieno dalyko, o tai sudaro sąlygas lanksčiau organizuoti ugdymo procesą, efektyviau spręsti specialistų trūkumo iššūkius. Savivaldybėje taikomos įvairios mokytojų pritraukimo ir išlaikymo priemonės: kompensuojamos kelionės į darbą išlaidos, skiriamos stipendijos pedagogikos studentams, iš dalies kompensuojamos persikvalifikavimo studijos, mokamos įsikūrimo išmokos ir taikomos papildomos gerovės priemonės pedagogams. Išlaikomas racionalus mokyklų tinklas – nėra jungtinių klasių ir labai mažų mokyklų. Taip pat stiprinamas dėmesys įtraukiajam ugdymui ir švietimo pagalbos prieinamumui. Nuosekliai investuojama į švietimo, psichologinę ir pedagoginę pagalbą. Vis dėlto didžiausią bendrojo ugdymo mokytojų dalį sudaro daugiau kaip 25 metų pedagoginio darbo stažą turintys mokytojai, o jaunesnių nei 50 metų mokytojų dalis savivaldybėje išlieka santykinai maža. Taip pat pastebimi mokinių pasiekimų skirtumai tarp mokyklų (PUPP, VBE) ir dalykų (NMPP), nemaža mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, dalis toliau nebesimoko. Siekiant tvarios švietimo plėtros, rekomenduojama toliau įgyvendinti mokytojų pritraukimo priemones, sudaryti sąlygas profesiniam augimui, plėtoti švietimo pagalbą. Taip pat tikslinga stiprinti priemones, orientuotas į mokinių pasiekimų gerinimą ir jų skirtumų mažinimą tarp mokyklų, užtikrinant nuoseklią mokymosi pagalbą ir kokybišką ugdymą visiems mokiniams.