Švietimo būklės apžvalga
Švietimo duomenys rodo teigiamas tendencijas ir augančias galimybes, bet kartu atskleidžia tam tikrus netolygumus mokinių pasiekimų ir žmogiškųjų išteklių srityse. Mokytojų dalykinė kvalifikacija išlieka aukšta, sėkmingai vyksta ikimokyklinio ugdymo mokytojų atsinaujinimas. Šios tendencijos sudaro palankias prielaidas kokybiškam ugdymo procesui užtikrinti. Bendrojo ugdymo mokyklose dominuoja vyresnio amžiaus mokytojai, jų dalykinė kvalifikacija yra šiek tiek žemesnė nei panašiose savivaldybėse, o kaimo mokyklose situacija mažiau palanki. Taip pat išlieka ribotas mokytojų darbo krūvių stabilumas ir mažėjantis studijuojančių pedagoginių darbuotojų, dirbančių ikimokyklinio ugdymo mokyklose, skaičius. Švietimo pagalbos specialistų struktūroje vyrauja didesnę darbo patirtį turintys darbuotojai, jaunų specialistų dalis yra mažesnė nei panašiose savivaldybėse. Mokinių pasiekimų analizė rodo, kad pradinėse klasėse jie išlieka gana stabilūs, o abiturientų, išlaikiusių tris ir daugiau VBE, dalis didėja, nors vis dar reikšmingai atsilieka nuo panašių savivaldybių rodiklių. Kartu pastebimi reikšmingai prastėjantys 8 klasių mokinių matematikos pasiekimai, taip pat rezultatų skirtumai tarp mergaičių ir berniukų, ypač skaitymo srityje. Tikslinga stiprinti matematikos mokymo kokybę pagrindinio ugdymo pakopoje, taikant tikslines mokymosi spragų mažinimo priemones ir diferencijuotą pagalbą. Svarbu sistemingai gerinti mokinių pasirengimą VBE, plėtojant individualios pažangos stebėseną ir perimant aukštesnius rezultatus pasiekiančių savivaldybių praktiką. Siekiant užtikrinti švietimo sistemos tvarumą, būtina skatinti jaunų pedagoginių darbuotojų pritraukimą, ypač bendrojo ugdymo mokyklose, taip pat stiprinti kvalifikacijos tobulinimą ir sudaryti sąlygas didesniam darbo krūvio stabilumui.