Švietimo būklės apžvalga
Savivaldybėje sudarytos prielaidos nuosekliam ugdymo kokybės stiprinimui, o mokinių pasiekimų ir mokytojų situacijos analizė leidžia išskirti pagrindines tobulintinas sritis. Dauguma bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų turi pedagogo kvalifikaciją. Didžioji jų dalis yra įgiję kvalifikacines kategorijas, o beveik pusė – aukštas kvalifikacines kategorijas. Tačiau daugiau nei dešimtadalis ikimokyklinio ugdymo mokytojų neturi pedagogo kvalifikacijos, o daugiau nei trečdalis nėra įgiję kvalifikacinės kategorijos. Mokytojų, dirbančių ne vienoje bendrojo ugdymo mokykloje, dalis išaugo ir yra didesnė nei panašiose savivaldybėse. Visą ar didesnę pareigybės dalį turinčių mokytojų dalis yra mažesnė nei panašiose savivaldybėse. Pastebimas reikšmingas jaunesnių nei 50 metų ir 50 metų ar vyresnio amžiaus mokytojų skaičiaus santykio skirtumas tarp IU, PU ir BU mokytojų. Teigiamas tendencijas atspindi aukšti aštuntų klasių mokinių skaitymo pasiekimai, geri daugumos mokyklų PUPP matematikos rezultatai, didėjanti ir didesnė nei panašiose savivaldybėse abiturientų, išlaikiusių tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų, dalis. Didelė dalis mokinių, baigę pagrindinio ugdymo programą, mokosi toliau, o tai rodo sėkmingą ugdymo tęstinumą. Vis dėlto išlieka mokinių pasiekimų skirtumai tarp atskirų mokyklų ir mokomųjų dalykų. Savivaldybei tikslinga stiprinti mokytojų pritraukimo priemones, plėsti kvalifikacijos tobulinimo galimybes, didinant pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti panaudojamas mokymo lėšas, tenkančias vienam darbuotojui. Siekiant nuoseklaus mokinių pasiekimų gerėjimo, svarbu toliau taikyti priemones mokinių pasiekimams stiprinti ir skirtumams tarp mokyklų mažinti. Taip pat rekomenduojama tęsti mokyklų tinklo pertvarkos procesą.