Švietimo būklės apžvalga
Savivaldybės sprendimai, formuojant bendrojo ugdymo mokyklų tinklą ir nukreipiant investicijas į švietimo sritį, orientuoti į strategiškai pagrįstos žmogiškųjų išteklių politikos kūrimą ir nuoseklų įgyvendinimą. Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių daugiau nei vienoje mokykloje, dalis yra reikšmingai mažesnė nei panašiose savivaldybėse, o mokytojų, turinčių visą pareigybę ar didesnę jos dalį, rodiklis viršija atitinkamus panašių savivaldybių rodiklius. Siekiant pritraukti trūkstamų specialybių pedagogų, taikomi patrauklūs sprendimai: rajono mokyklose įsidarbinusiems mokytojams trejų metų laikotarpiu mokamos finansinės išmokos, skiriamos būsto nuomos kompensacijos, daugiau nei 10 km nuo darbo vietos gyvenantiems pedagogams kompensuojamos kelionės išlaidos. Taip pat numatytos stipendijos paskutinių kursų studentams, įsipareigojantiems dirbti rajone, reguliarios išmokos jau dirbantiems, tačiau dar studijuojantiems asmenims ir dalinis išlaidų kompensavimas persikvalifikuoti ir (ar) pedagogo kvalifikacijai įgyti. Fiksuojami teigiami pokyčiai, pritraukiant švietimo pagalbos specialistus – iki 5 metų darbo patirtį turinčių specialistų dalis savivaldybėje gerokai viršija atitinkamą rodiklį panašiose savivaldybėse; padidėjo studijuojančių aukštosiose mokyklose mokytojų dalis, ypač kaime. Analizuojant mokinių pasiekimus, matyti didėjanti 3 ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalis, kuri viršija panašių savivaldybių lygį. Apibendrintas VBE rodiklis patenka tarp trečdalio geriausius rezultatus pasiekusių šalies savivaldybių. Vis dėlto NMPP matematikos rezultatų skirtumai 4 ir 8 klasėse, ypač kaimo mokyklose, rodo būtinybę stiprinti matematikos mokymą 5–8 klasėse. Be to, tikslinga nuosekliai skatinti mokytojų profesinį tobulėjimą, siekiant aukštesnių kvalifikacinių kategorijų.