Švietimo būklės apžvalga
Savivaldybės mokyklose pastebimos teigiamos tendencijos, prisidedančios prie ugdymo kokybės gerinimo: dirba aukštos kvalifikacijos mokytojai; bendrojo ugdymo mokyklose reikiamą dalykinę ir pedagogo kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis viršija panašių savivaldybių vidurkį; švietimo pagalbai panaudojama daugiau mokymo lėšų. Daugėjo bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių mokytojų, turinčių visą pareigybę ar didesnę jos dalį, tačiau jų skaičius nesiekia panašių savivaldybių lygio. Siekiant užtikrinti stabilų ugdymo procesą ir nuosekliai gerinti mokytojų darbo sąlygas, tikslinga: didinti visą ar didesnę pareigybės dalį turinčių mokytojų skaičių, plėsti kvalifikacijos tobulinimo galimybes, skiriant daugiau mokymo lėšų mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir tikslinėms mokymo priemonėms įsigyti. Bendrojo ugdymo mokyklose daugiau kaip trys ketvirtadaliai dirbančių mokytojų turi didesnį kaip dvidešimt penkerių metų pedagoginio darbo stažą, todėl skatinant kartų kaitą būtina plėtoti jau taikomas mokytojų pritraukimo ir išlaikymo priemones. Mokinių pasiekimai savivaldybėje išlieka netolygūs. Abiturientų, išlaikančių tris ir daugiau VBE, dalis didėja ir viršija panašių savivaldybių vidurkį, tačiau apibendrintas VBE rodiklis ir PUPP rezultatai nesiekia šalies vidurkio, o skirtumai tarp mokyklų išlieka reikšmingi. Mažinant ugdymo pasiekimų skirtumus, siūloma stiprinti mokyklų bendradarbiavimą ir skatinti gerosios pedagoginės patirties sklaidą. Plėtojant visuminį vaikų ugdymą, būtina optimizuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą ir mažinti mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, skaičių. Daugėjant didelių ir labai didelių SUP poreikių turinčių mokinių, reikia toliau vystyti švietimo pagalbos specialistų tinklą ir gerinti mokyklų prieinamumą asmenims su negalia.