Švietimo būklės apžvalga
Nuosekli stebėsena, įvertinant švietimo tendencijas ir diagnozuojant problemines sritis, svariai prisideda, savivaldybėje įveiklinant visiems vienodai palankią švietimo aplinką. Didėjo mokymo lėšos, panaudotos mokymo priemonėms įsigyti ir švietimo pagalbai mokyklose ir pedagoginę psichologinę pagalbą teikiančiose įstaigose, tenkančios vienam mokiniui. Augo švietimo pagalbos specialistų etatinių vienetų skaičius, tenkantis 100-ui mokinių. Beveik visi bendrojo ugdymo mokytojai turi reikiamą dalykinę kvalifikaciją, bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių mokytojų, turinčių visą ar didesnę pareigybės dalį, dalis nors ir auga, tačiau išlieka mažesnė nei panašiose savivaldybėse. Akivaizdi pedagoginių darbuotojų amžėjimo tendencija. Pedagogų kvalifikacijai kelti skiriamos lėšos yra ribotos, o jaunų specialistų pritraukimo priemonių taikoma mažai. Savivaldybėje socialinė aplinka išlieka sudėtinga, mažėja mokinių skaičius, bet pastebimas aukštas mokinių tolesnio mokymosi rodiklis, tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalis yra didesnė nei panašiose savivaldybėse. NMPP rezultatai atskleidžia skirtingas tendencijas: 4 klasėje skaitymo pasiekimai žemesni, o matematikos – aukštesni; 8 klasėje situacija priešinga: matematikos rezultatai santykinai žemi, o skaitymo – aukštesni. Pastebimas atotrūkis tarp lyčių: berniukų geresni NMPP matematikos pasiekimai, mergaičių – skaitymo. Tai rodo poreikį diferencijuoti ugdymą ir stiprinti matematinį raštingumą. Siekiant tvariai gerinti pedagogų darbą ir mokinių pasiekimus, rekomenduojama plėsti jaunų mokytojų pritraukimo priemones, didinti investicijas į pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, ypač matematikos mokymo srityje, sistemingai mažinti mokymosi skirtumus tarp skirtingų mokinių grupių.