Švietimo būklės apžvalga
Vienas svarbiausių valstybės uždavinių – darniai įgyvendinti ilgalaikius švietimo, kultūros, saugumo, socialinės gerovės, aplinkosaugos, ekonominės ir technologinės pažangos pokyčius. Demokratijos, laisvės ir tarpusavio pagarbos principais grindžiama tarptautinė raida tampa vis svarbesniu vertybiniu pasirinkimu globalioje politinėje darbotvarkėje. Sąmoningas asmens santykis su bendruomene, kitu žmogumi ir aplinka ugdo atsakomybę už dabarties sprendimus ir bendrą ateitį.
Darnus šalies vystymasis įmanomas tik suvokiant pasaulį kaip neatsiejamą visumą, puoselėjant ir integruojant įvairias gyvenimo sritis. Pradedant nuo artimiausios aplinkos – savo namų, mokyklos, savo miesto, miestelio, kaimo – galima kurti atvirą, atsakingą ir etišką požiūrį, kuris virstų prasmingu ir atsakingu veikimu. Kaip rašė habil. dr. Meilė Lukšienė, „geri gimtieji namai yra fizinio ir dvasinio žmogaus gyvenimo pagrindas. <…> Brandą pasiekęs žmogus lieka tuose namuose kaip savosios kultūros šeimininkas, kaip jos globėjas ir naudotojas. Jis turtina, puošia, gerina tuos namus, nes čia jo paties gyvenimo tikslas ir prasmė, jo veiklos tobulėjimo ir tęstinumo laike laidas“.
Švietimas jungia praeitį, dabartį ir ateitį. Augantis jo vaidmuo liudija transformacinę galią, leidžiančią ugdyti asmenybę, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes ir poreikius, stiprinant saviveiksmingumą, kuriant įtraukią, pilietišką, atsparią ir solidarią visuomenę. Tai ypač svarbu dabar – spartėjanti klimato kaita, augančios saugumo grėsmės, regioninės atskirties rizika, intensyvėjanti skaitmeninės kultūros plėtra, ekonominių ir technologinių pokyčių dinamika reikalauja tolygaus ir prieinamo visuminio ugdymo, kompleksinių žinių įgijimo, gebėjimų, įgūdžių tobulinimo, vertybinių nuostatų puoselėjimo ir nuolatinio mokymosi. Akademinės žinios, derinamos su kūrybingumu, kritiniu mąstymu, problemų sprendimo įgūdžiais, pilietiškumu, socialinėmis emocinėmis kompetencijomis, tampa būtinos visapusiškai asmens ir valstybės pažangai.
Ugdymas darniai visuomenei ir darniam gyvenimui – ir tarptautinis, ir nacionalinis siekis. Darnaus vystymosi ir švietimo sąsajos nubrėžtos Jungtinių Tautų darbotvarkėje dar XX a. pabaigoje. 2015 m.
Jungtinių Tautų patvirtintoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. kokybiškas išsilavinimas įvardijamas kaip savaiminis tikslas, tiesiogiai sąveikaujantis su kitais lygybės, skurdo naikinimo tikslais. Lietuvoje darnaus vystymosi ir ugdymo tikslai iškelti 1989 m. Tautinės mokyklos koncepcijoje.Šiandien šie siekiai įtvirtinti Valstybės ateities vizijoje Lietuva 2050. Integralios visuomenės raidos svarba pabrėžta 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, kuriame darnus vystymasis įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių principų, taikomų įgyvendinant visų valstybės sričių strateginius tikslus.
XIX Vyriausybė, nuosekliai remdama strateginius valstybės siekius, savo programoje įsipareigojo užtikrinti lygias galimybes gauti prieinamą ir kokybišką švietimą visiems Lietuvos vaikams. Dedamos pastangos skatinti visuminį vaikų ugdymą, subalansuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, gerinti pedagogų darbo sąlygas, užtikrinti geresnį mokyklų aprūpinimą mokymosi priemonėmis. Jau per pirmą Vyriausybės veiklos pusmetį buvo priimti reikšmingi sprendimai: pakeitus mokyklų tinklo kūrimo taisykles, sudarytos sąlygos veikti mažesnėms III–IV gimnazijos klasėms, taip užtikrinant mokyklų prieinamumą regionuose, didinant pedagogų užimtumą. Padidintas finansavimas neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui išplėtė mokinių saviraiškos galimybes ir prisidėjo prie visos dienos mokyklos modelio plėtros.
Nuosekliai stebint Lietuvos švietimo būklę, paminėtina reikšminga pažanga įgyvendinant įtraukties principą – vis daugiau mokinių ugdomi įtraukiuoju būdu ir sulaukia jiems reikalingos švietimo pagalbos. Taip pat ryškėja pozityvios tendencijos, kurias patvirtina paskutinių tarptautinių tyrimų – IEA TIMSS 2023, IEA PIRLS 2021, IEA ICCS 2022 ir EBPO PISA 2022 – rezultatai. Lietuvos mokinių pasiekimai, ypač ketvirtokų, džiugina, yra tarptautinių skalių viršuje arba aukštesni už tarptautinius vidurkius, arba artimi jiems ir pasižymi tvarumu. Lietuvos mokiniams būdingas kūrybingumas, pilietiškumas ir socialinė atsakomybė – jie rūpinasi aplinkosauga ir pasitiki savo skaitmeniniais gebėjimais. Reikšmingą postūmį suteikia augantis mokinių įsitraukimas į neformaliojo vaikų švietimo veiklas – šiomis galimybėmis ypač aktyviai naudojasi jaunesniųjų klasių mokiniai. Tai atskleidžia, kad Lietuvos švietimas reikšmingai prisideda prie visapusiškos, brandžios asmenybės ugdymo.
Iššūkiu išlieka ryškūs regioniniai skirtumai, kurie veikia švietimo prieinamumą ir kokybę. Nors ikimokyklinio ugdymo aprėptis gerėja, vis dar matomi netolygumai tarp miesto ir kaimo vietovių. Panašūs skirtumai vietovės požiūriu nustatyti ir bendrojo ugdymo srityje, taip pat ir tarp skirtingomis mokomosiomis kalbomis besimokančių mokinių. Mokinių pasiekimų atotrūkį dažnai lemia socialinė, ekonominė bei kultūrinė aplinka: aukštesni rezultatai dažniau būdingi tiems mokiniams, kurie auga palankesnėmis sąlygomis ir mokosi didmiesčių mokyklose.
Darnią visuomenę, įtraukesnį ir teisingesnį pasaulį galime kurti mokymu(si), kuris suteikia auginančių patirčių, padeda pažinti save bei pasaulį ir mokytis jį puoselėti; pasidalytąja lyderyste, skatinančia mokyklų bendruomenių įsitraukimą priimant sprendimus, palaikančią nuolatinį jų narių tobulėjimą ir laiduojančią švietimo sistemos atsparumą; darnia infrastruktūra – įvairių erdvių modernizavimu ir panaudojimu mokymuisi, fiziškai pritaikytomis mokyklomis.
Darnus ugdymas skatina pažinimą ir bendrystę. Simboliška, kad Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurio 150-ųjų metų gimimo sukaktį minime, savo kūryboje nuolat grįždavo prie gamtos motyvų, kaip visatos tvarkos ir dvasinio pasaulio atspindžio. Jo kūriniuose slypi tylus kvietimas išgirsti gamtos balsą, jausti atsakomybę už ją. Toks požiūris aktualus ir šiandien – formuodami darnaus švietimo kryptį, ugdome ne tik smalsią, bet ir atsakingą asmenybę.
Tikimės, kad ši švietimo būklės apžvalga suteiks pagrįstų įžvalgų tobulinti ugdymą ir įkvėps įgyvendinti kūrybiškas idėjas. Darnus ugdymas – kelionė, kuriai reikia visų mūsų – vadovų, pedagogų, mokinių ir jų šeimų, bendruomenių – susitelkimo ir paramos. Tęskime šį svarbų darbą drauge.
Raminta Popovienė,
švietimo, mokslo ir sporto ministrė