Strateginiuose švietimo dokumentuose suformuluoti rodikliai ir siekiniai
1 lentelė. Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (2023) poveikio rodikliai ir siekiniai
| Vertinimo rodiklis, matavimo vienetas (duomenų šaltinis) | Dokumente užfiksuota pradinė būklė (metai) | Rodiklio reikšmės kaita pastaraisiais metais (metai) | Siekinys 2050 m. | ||||
| Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA lygio, dalis (proc.) (EBPO) | skaitymo gebėjimų | 24,4 18 vieta ES1 (2018) | 25,1 19 vieta ES (2015) | 24,4 18 vieta ES (2018) | 24,9 13 vieta ES (2022) | n. d. | Ne daugiau kaip 15 proc. visose srityse; Lietuva – pirmajame ES dešimtuke |
| matematinio raštingumo | 25,6 19 vieta ES (2018) | 25,4 18 vieta ES (2015) | 25,6 19 vieta ES (2018) | 27,8 14 vieta ES (2022) | n. d. | ||
| gamtamokslinio raštingumo | 22,2 17 vieta ES (2018) | 24,8 19 vieta ES (2015) | 22,2 17 vieta ES (2018) | 21,8 10 vieta ES (2022) | n. d. | ||
| Pilietinės galios indeksas (balais) (Pilietinės visuomenės institutas) | 35,9 (2022) | 35,9 (2022) | 36,7 (2023) | 36,8 (2024) | 38,5 (2025) | 60 | |
| Pasitikėjimas Lietuvos institucijomis ir organizacijomis (tarp jų – ir švietimo sistema) (Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (LIST) | Švietimui – nenustatyta | n. d. | n. d. | n. d. | n. d. | Pasiekti Skandinavijos šalių pasitikėjimo institucijomis lygį | |
2 lentelė. 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (2020) trečiojo strateginio tikslo rodikliai ir siekiniai (pagal suvestinę redakciją, galiojančią nuo 2024-11-09)
| Vertinimo rodiklis, matavimo vienetas (duomenų šaltinis) | Dokumente užfiksuota pradinė būklė (metai) | Rodiklio reikšmės kaita pastaraisiais metais (metai) | Siektina reikšmė arba kitimo tendencija | ||||||
| Planuojami rodikliai | |||||||||
| 2025 m. | 2030 m. | ||||||||
| 18–24 metų jaunimo, neįgijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis (proc.) (VDA OSP) | 6,4 (2023) | 4,8 (2022) | 6,4 (2023) | 8,4 (2024) | 5,9 (2025) | 6 | 5 | ||
| Per paskutines 4 savaites besimokiusių 25–64 m. asmenų dalis (proc.) (VDA OSP) | 10,7 (2023) | 8,5 (2022) | 10,7 (2023) | 9,8 (2024) | 10,4 (2025) | 10 | 15 | ||
| Stebimi krypties rodikliai | |||||||||
| NMPP metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.) (ŠVIS) | 0,5 (2024) | 0,8 (2023) | 0,5 (2024) | 2,4 (2025) | 1,2 (2026) | Mažėjimas | |||
| NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.) (ŠVIS) | 10,2 (2024) | 9,7 (2023) | 10,2 (2024) | 13,1 (2025) | 19,8 (2026) | Mažėjimas | |||
| Negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendrosios paskirties švietimo įstaigose (bendrosiose klasėse) dalis nuo visų negalią turinčių mokinių skaičiaus (proc.) (ŠVIS) | 54,92 (2023–2024 m. m.) | 52,3 (2022–2023 m. m.) | 54,9 (2023–2024 m. m.) | 57,2 (2024–2025 m. m.) | 59,1 (2025–2026 m. m.) | Didėjimas | |||
| Mokinių, kartu su profesija siekiančių įgyti ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3 lygmuo), dalis (proc.) (VDA OSP) | 27,03 (2023) | 27,0 (2022) | 27,0 (2023) | 29,9 (2024) | 29,5 (2025) | Didėjimas | |||
| Įsidarbinusių 20–34 m. asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.) (ŠVIS) | 71,34 (2023) | 71,6 (2022) | 71,3 (2023) | 76,6 (2024) | 81,7 (2025) | Didėjimas | |||
| NVŠ galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujančius vaikus) (proc.) (ŠVIS) | 79,85 (2023) | 77,3 (2022) | 79,8 (2023) | 82,1 (2024) | 84,0 (2025) | Didėjimas | |||
| Papildomai stebimi krypties rodikliai | |||||||||
| Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis nuo visų mokinių, kuriems nustatytas pagalbos poreikis (proc.) (ŠVIS) | 81,16 (2023–2024 m. m.) | 80,8 (2022–2023 m. m.) | 81,1 (2023–2024 m. m.) | 88,5 (2024–2025 m. m.) | 78,6 (2025–2026 m. m.) | Didėjimas | |||
| Bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose negalią turintys mokiniai ugdomi įtraukiuoju būdu (bendrosiose klasėse), skaičius (vnt.) (ŠVIS) | 7647 (2024–2025 m. m.) | 752 (2022–2023 m. m.) | 769 (2023–2024 m. m.) | 764 (2024–2025 m. m.) | 777 (2025–2026 m. m.) | Didėjimas | |||
| Mokyklų, kuriose yra užtikrintas įėjimas ir judėjimas tarp aukštų judėjimo negalią turintiems asmenims, skaičius (vnt.) (ŠVIS) | 1438 (2024) | 129 (2022) | 140 (2023) | 143 (2024) | 158 (2025) | Didėjimas | |||
| Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokykloje dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių ar kai priežastys nenurodytos, skaičius (išskyrus išvykimą į užsienį) (asmenys) (ŠVIS) | 3 9429 (2024) | 3 792 (2022) | 3 750 (2023) | 3 942 (2024) | 2 801 (2025) | Mažėjimas | |||
| NMPP metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.) (ŠVIS) | 3,1 (2024) | 1,5 (2023) | 3,1 (2024) | 4,8 (2025) | 11,9 (2026) | Mažėjimas | |||
| NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.) (ŠVIS) | 1,6 (2024) | 1,4 (2023) | 1,6 (2024) | 2,6 (2025) | 5,9 (2026) | Mažėjimas | |||
| PUPP metu lietuvių kalbos ir literatūros slenkstinio mokymosi pasiekimų lygio (4 balų) nepasiekusių mokinių dalis (proc.) (ŠVIS) | 4,310 (2024) | 4,7 (2022) | 3,9 (2023) | 4,3 (2024) | 5,7 (2025) | Mažėjimas | |||
| PUPP metu matematikos slenkstinio mokymosi pasiekimų lygio (4 balų) nepasiekusių mokinių dalis (proc.) (ŠVIS) | 23,7 (2024) | 39,5 (2022) | 25,2 (2023) | 23,7 (2024) | 12,9 (2025) | Mažėjimas | |||
| NVŠ galimybėmis pasinaudojusių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujančius, gabiuosius vaikus) (proc.) (ŠVIS)11 | 82,012 (2024) | 76,5 (2022) | 80,3 (2023) | 82,0 (2024) | 82,1 (2025) | Didėjimas | |||
| Vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, dalis nuo gimimo iki 5 metų amžiaus grupėje (proc.) (ŠVIS) | 72,613 (2024) | 66,7 (2022) | 68,9 (2023) | 72,6 (2024) | 72,0 (2025) | Didėjimas | |||
| Vaikų, dalyvaujančių priešmokykliniame ugdyme, dalis 6 (5) metų amžiaus grupėje (proc.)14 (ŠVIS) | 89,915 (2023) | 88,2 (2022) | 89,9 (2023) | 90,4 (2024) | 93,7 (2025) | Didėjimas | |||
| Žemiausias pajamas turinčių namų ūkių asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą (ne mažiau kaip 4 metai), dalis (proc.) (VDA OSP) | 25–29 metų | 51,5 (2023) | 37,1 (2022) | 51,5 (2023) | 35,5 (2024) | 27,0 (2025) | Didėjimas | ||
| 30–34 metų | 37,9 (2023) | 29,3 (2022) | 37,9 (2023) | 35,1 (2024) | 26,2 (2025) | Didėjimas | |||
| Per paskutines 4 savaites besimokiusių 65–74 metų asmenų dalis (proc.) (VDA OSP) | 3,6 (2023) | 1,8 (2022) | 3,6 (2023) | 2,7 (2024) | 2,7 (2025) | Didėjimas | |||
| Pedagoginių studijų absolventų, dirbančių mokyklose po studijų praėjus 2 metams, dalis (proc.) (STRATA) | 55,5 (2022) | 60,0 (2023) | 62,8 (2024) | 69,1 (2025) | Didėjimas | ||||
| 55 metų ir vyresnių mokyklų mokytojų dalis (ISCED 1–3 lygmenys) (proc.) (ŠVIS) | 43,816 (2024) | 41,6 (2022) | 43,0 (2023) | 43,8 (2024) | 44,8 (2025) | Mažėjimas | |||
| Mokytojų trūkumas prasidėjus mokslo metams (mokytojų skaičius) (asmenys) (ŠVIS) | 35317 (2024) | 21 (2022) | 151 (2023) | 353 (2024) | 217 (2025) | Mažėjimas | |||
| Mokytojų, turinčių magistro laipsnį, skaičius (asmenys) (ŠVIS) | 5 52118 (2024) | 5 124 (2022) | 5 262 (2023) | 5 521 (2024) | 5 762 (2025) | Didėjimas | |||
| Mokytojų, mokančių kelių dalykų, skaičius (asmenys) (ŠVIS) | 14 09919 (2024) | 13 515 (2022) | 13 099 (2023) | 14 099 (2024) | 14 319 (2025) | Didėjimas | |||
3 lentelė. Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) (2021) įgyvendinimo pagrindiniai rodikliai ir siekiniai
| Vertinimo rodiklis, matavimo vienetas (duomenų šaltinis) | Dokumente užfiksuota pradinė būklė (metai) | Rodiklio reikšmės kaita pastaraisiais metais (metai) | Siekinys 2024 m. | Siekinys 2027 m. | Siekinys 2030 m. | |||
| 2–5 metų vaikų, gyvenančių kaime ir dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programoje, dalis (proc.) (ŠVIS)20 | 78,521 (2019–2020) | 89,3 (2022–2023) | 92,2 (2023–2024) | 92,8 (2024–2025) | 93,4 (2025–2026) | – | Ne mažiau kaip 70 | – |
| Mokyklų, atitinkančių mokymosi ir vidaus bei išorės universalaus dizaino principus, skaičius (ŠVIS)22 | 11 (2021) | 18 (2022) | 20 (2023) | 20 (2024) | 27 (2025) | 60 | – | 300 |
| Mokyklų, turinčių fizinių ir virtualių laboratorijų STEAM mokymui, dalis (proc.) (ŠVIS)23 | Nebuvo nustatyta | 49,6 (2022) | 51,7 (2023) | 66,1 (2024) | 74,5 (2025) | – | – | 100 |
| Vidurinio ugdymo programą baigusių asmenų, įgijusių profesinio mokymo kvalifikaciją, dalis (proc.)24 (VDA OSP) | 26,1 (2019) | 27,0 (2022) | 27,0 (2023) | 29,9 (2024) | 29,5 (2025) | – | 35 | – |
| Mokytojų vidutinio darbo užmokesčio dalis (proc.) nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio25 (VDA) | Nebuvo nustatyta | 113,3 (2022) | 111,8 (2023) | 130,7 (2024 IV ketv.) | – | 130 | Tvarus darbo užmokesčio augimas | |
| 8 klasę lankiusių mokinių iš žemo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų, studijuojančių aukštojoje mokykloje, dalis (proc.) (ŠVIS) | 22,7 (2021)26 | 20,7 (2022) | 21,7 (2023) | 17,7 (2024) | 18,0 (2025) | – | – | Ne mažiau kaip 35 proc. |
| Vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui (visas vidurinis išsilavinimas) tenkančių valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų dalis (proc.) nuo BVP, tenkančio vienam gyventojui (EBPO) | 17,8 (2017) | 17,8 (2019) | 20,0 (2020) | 18,6 (2021) | 18,7 (2022) | – | – | Ne mažiau kaip 24 proc. nuo BVP, tenkančio vienam gyventojui |
4 lentelė. UNESCO programos „Švietimas 2030“: Incheono deklaracijos ir veiksmų plano 4-am darnaus vystymosi tikslui įgyvendinti (2015) įgyvendinimo rodikliai ir siekiniai
| Vertinimo rodiklis, matavimo vienetas (duomenų šaltinis) | Rodiklio reikšmės kaita pastaraisiais metais (metai) | Siekinys 2025 m. | Siekinys 2030 m. | |||
| Rodikliai, kurių siekinius Lietuva nusistatė savarankiškai | ||||||
| Dalyvavimo organizuotoje mokymo veikloje vienus metus iki sukankant oficialiam pradiniam mokykliniam amžiui mastas (proc.) (UNESCO), žiūrėta 2026-04-23 | 99,4 (2021) | 99,6 (2022) | 98,0 (2023) | 99,6 (2024) | 10027 | 100 |
| Vidurinio išsilavinimo mastas (proc.) (UNESCO), žiūrėta 2026-04-02 | 94,9 (2019) | 90,8 (2020) | 91,3 (2021) | n. d. | 9428 | 9529 |
| Jaunuolių, baigiančių pagrindinę mokyklą ir pasiekusių bent minimalų matematinio raštingumo gebėjimų lygį, dalis (proc.) (EBPO), žiūrėta 2026-04-02 | 74,6 (2015) | 74,4 (2018) | 72,2 (2022) | n. d. | 80 | 85 |
| Jaunuolių, baigiančių pagrindinę mokyklą ir pasiekusių bent minimalų skaitymo gebėjimų lygį, dalis (proc.) (EBPO), žiūrėta 2026-04-02 | 74,9 (2015) | 75,6 (2018) | 75,1 (2022) | n. d. | 80 | 85 |
| Mokytojų, turinčių bent minimalią reikalaujamą kvalifikaciją (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmuo), dalis30 (proc.) (ŠVIS) | 64,9 (2022–2023) | 63,4 (2023–2024) | 62,6 (2024–2025) | 63,7 (2025–2026) | 90 | 95 |
| Rodikliai, kurių siekinius šalių bendrijai nustatė UNESCO | ||||||
| Valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui (proc.), TVF skaičiavimai (UNESCO) | 13,2 (2019) | 12,1 (2020) | 12,7 (2021) | 13,5 (2022) | 15–20 | 15–20 |
| Valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui (proc.), UNESCO skaičiavimai (UNESCO) | 11,4 (2019) | 10,6 (2020) | 11,4 (2021) | 11,7 (2022) | 15–20 | 15–20 |
| Valdžios sektoriaus išlaidos švietimui kaip BVP dalis (proc.) (UNESCO) | 3,9 (2019) | 4,47 (2020) | 4,24 (2021) | 4,25 (2022) | 4–6 | 4–6 |
5 lentelė. ES Tarybos rezoliucijos dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos, siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (2021) įgyvendinimo švietimo sistemoje vertinimo rodikliai ir siekiniai31
| Vertinimo rodiklis, matavimo vienetas (duomenų šaltinis) | Lietuvos pradinė būklė (metai) | Rodiklio reikšmės kaita pastaraisiais metais (metai) | ES siekinys | ||||
| 2030 m. siekinys | |||||||
| 15-mečių, nepasiekusių 2 PISA pasiekimų lygmens, dalis (proc.) (EBPO) | skaitymo gebėjimų | 24,4 (2018) | 25,1 (2015) | 24,4 (2018) | 24,9 (2022) | n. d. | Mažiau nei 15 proc. kiekvienoje tyrimo srityje |
| matematinio raštingumo | 25,6 (2018) | 25,4 (2015) | 25,6 (2018) | 27,8 (2022) | n. d. | ||
| gamtamokslinio raštingumo | 22,2 (2018) | 24,8 (2015) | 22,2 (2018) | 21,8 (2022) | n. d. | ||
| 8 klasės mokinių, nepasiekusių 2 ICILS pasiekimų lygmens, dalis (proc.) (IEA) | 45 (2013) | 45 (2013) | n. d.32 | n. d. | Mažiau nei 15 proc. | ||
| Vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose nuo 3 metų iki privalomo pradinio ugdymo amžiaus, dalis (proc.) (Eurostatas) | 89,6 (2019) | 92,1 (2021) | 96,7 (2022) | 96,2 (2023) | 97,9 (2024) | Bent 96 proc. | |
| 18–24 m. jaunimo, neįgijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis (proc.) (Eurostatas) | 6,4 (2023) | 4,8 (2022) | 6,4 (2023) | 8,4 (2024) | 5,9 (2025) | Mažiau nei 9 proc. | |
| 25–34 metų asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalis (proc.) (Eurostatas) | 56,2 (2020) | 58,2 (2022) | 57,4 (2023) | 58,2 (2024) | 60,8 (2025) | Bent 45 proc. | |
| 2025 m. siekinys | |||||||
| 25–64 metų asmenų, per paskutinius 12 mėnesių dalyvavusių mokymuose, dalis (proc.) (Eurostatas) | 27,9 (2016) | 28,5 (2011) | 27,9 (2016) | 31,4 (2022) | n. d. | Bent 47 proc. | |
Leidinyje vartojamų sąvokų, susijusių su pedagoginiais darbuotojais, paaiškinimai
Mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas (Švietimo įstatymas, 2 str., 18 d.).
Pagalbos mokiniui specialistas – specialusis pedagogas, tiflopedagogas, surdopedagogas, logopedas, socialinis pedagogas (pagal Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatus, patvirtintus švietimo, mokslo ir sporto ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3216 „Dėl Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų patvirtinimo“).
Pedagogas – asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 m., arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 m.) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją (Švietimo įstatymas, 2 str., 21 d.).
Pedagoginis darbuotojas – asmuo, einantis pareigas, kurios nurodytos Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, patvirtintame švietimo, mokslo ir sporto ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 „Dėl pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“.
Švietimo pagalbos specialistas – asmuo, teikiantisprofesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, konsultacinę, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir kitą pagalbą (pagal Švietimo įstatymo 6 str.).