Švietimo būklės apžvalga
Augo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujančių vaikų nuo 3 metų iki privalomojo pradinio ugdymo amžiaus dalis: 2022 m. − 96,7 proc., 2024 m. − 97,9 proc., taigi viršytas ES strateginės programos „Europa 2030“ (2021) siekinys (bent 96 proc.) ir ES šalių vidurkis (95 proc.). Sėkmingai įgyvendinami Nacionaliniame pažangos plane (2020) keliami rodiklių augimo siekiniai: augo dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose vaikų nuo gimimo iki 5 metų dalis (2022 m. − 66,7 proc., 2025 m. − 72,0 proc.); dalyvaujančių priešmokyklinio ugdymo programoje 6 metų amžiaus grupės vaikų dalis (2022 m. − 88,2 proc., 2025 m. − 93,7 proc.). Pasiektas Susitarimo dėl švietimo politikos (2021) siekinys 2027 m. − bent 70 proc. 2−5 metų vaikų iš kaimo vietovių, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programoje: 2022 m. dalyvavo 89,3 proc., 2025 m. − 93,4 proc. šių vaikų.
Nacionaliniame pažangos plane (2020) siekiama mažinti mokykloje nesimokančių mokyklinio amžiaus vaikų skaičių, ir pasiekta pažanga per vienus metus – didelė: 2024 m. nesimokė 3 942, 2025 m. – 2 801 vaikas. Mažėjo anksti iš formaliojo švietimo pasitraukusio 18−24 metų jaunimo dalis: 2024 m. ji buvo padidėjusi iki 8,4 proc., o 2025 m. sumažėjo iki 5,9 proc. ir buvo gerokai mažesnė nei ES vidurkis (9,1 proc.); pasiektas Nacionalinio pažangos plano (2020) siekinys 2025 m. – ne daugiau kaip 6 proc.
Padaryta pažanga, įgyvendinant Nacionalinio pažangos plano (2020) siekinį didinti mokinių su negalia įtrauktį: 2025 m. bendrosiose klasėse mokėsi 59,1 proc. mokinių su negalia (2022 m. − 52,3 proc.), tokios sąlygos buvo sudarytos 777 mokyklose (2022 m. – 752). Vis dėlto, švietimo pagalbos prieinamumo dar stokojama. Nors vienam švietimo pagalbos specialistui tenkančių mokinių skaičius mažėjo, 2022–2024 m. augusi švietimo pagalbą gavusių mokinių, kuriems jos reikėjo, dalis 2025 m. sumažėjo iki 78,6 proc. (2022 m. – 80,8 proc.). Gerėjo įsitraukimas į NVŠ veiklas – 2025 m. jose dalyvavo 84,0 proc. mokinių apskritai (2022 m. − 77,3 proc.) ir 82,1 proc. SUP turinčių mokinių (2022 m. − 76,5 proc.); daugiau mokinių lankė NVŠ veiklas, finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis: 2025 m. – 44,5 proc. mokinių apskritai, 40,2 proc. SUP turinčių mokinių (2022 m. – 38,0 ir 37,6 proc. atitinkamai), 33,2 proc. (2022 m. – 27,0 proc.) 9−10, I−IV gimnazijos kl. mokinių. Tik 4 savivaldybėse siūlomos visų NVŠ krypčių programos.
Nacionaliniuose ir tarptautiniuose strateginiuose dokumentuose akcentuojamas visiems prieinamas, socialiai teisingas, įtraukus ir kokybiškas švietimas bei mokymasis visą gyvenimą visiems. Daug dėmesio skiriama ir formaliojo, ir neformaliojo švietimo plėtrai. Pažangos siekiama ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo plėtros, ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos mažinimo, įtraukties švietimo sistemoje principo įgyvendinimo, mokinių dalyvavimo NVŠ programose srityse.
Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas
Ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmeniu siekiama, kad daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų dalyvautų švietimo programose, keliami įvairūs siekiniai, numatantys skirtingo amžiaus vaikų dalyvavimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose (1.2.1 lentelė).
Nacionaliniame pažangos plane (2020) siekiama užtikrinti dviejų rodiklių augimą: ikimokyklinio ugdymo programose dalyvaujančių nuo gimimo iki 5 metų amžiaus grupės vaikų dalies didėjimą ir vaikų, dalyvaujančių priešmokyklinio ugdymo programoje, dalies 6 (5) metų amžiaus grupėje didėjimo tendencijas.
ŠVIS duomenimis, ikimokyklinio ugdymo programoje dalyvaujančių vaikų amžiaus grupėje nuo gimimo iki 5 metų dalis 2022−2025 m. laikotarpiu padidėjo 5,3 proc. punkto: 2022 m. ji siekė 66,7 proc., 2025 m. ─ 72,0 proc. (1.2.1 pav.).
Vaikų, dalyvaujančių priešmokyklinio ugdymo programoje, dalis 6 metų amžiaus grupėje nuosekliai augo. 2022 m. ji siekė 88,2 proc., o 2025 m. pasiekė 93,7 proc. ─ padidėjo 5,5 proc. punkto. 100 proc. nepasiekta, nes dalis vaikų pradeda mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą būdami 5 metų ir sulaukę 6 metų jau pradeda mokytis pagal pradinio ugdymo programą. ŠVIS duomenimis, 2025 m. priešmokyklinio ugdymo programoje dalyvavo 10,7 proc. (2022 m. – 9,4 proc.) penkiamečių.
1.2.1 lentelė. Pasiekta pažangos, didinant daugelio amžiaus grupių vaikų (išskyrus 0–5 metų amžiaus grupę) dalyvavimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose
Strateginiuose švietimo dokumentuose numatyti ikimokyklinio ugdymo rodikliai ir jų reikšmių pokytis
| Rodiklio pavadinimas ir duomenų šaltinis | Pradinė būklė | Siekiniai | Naujausia žinoma reikšmė | Pokytis nuo pradinės būklės |
| Nacionalinis pažangos planas (2020) | ||||
| Vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, dalis nuo gimimo iki 5 metų amžiaus grupėje (proc.) (ŠVIS) | 72,6* (2024) | Didėjimas | 72,0 (2025−2026) | − 0,6 ↓ |
| Vaikų, dalyvaujančių priešmokykliniame ugdyme, dalis 6 (5) metų amžiaus grupėje (proc.) (ŠVIS) | 89,9** (2023) | Didėjimas | 93,7 (2025) | 3,8 ↑ |
| Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) | ||||
| 2−5 metų vaikų, gyvenančių kaime ir dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programoje, dalis (proc.)*** (ŠVIS) | 78,5 (2019−2020) | Ne mažiau kaip 70 proc. (2027) | 93,4 (2025−2026) | 14,9 ↑ |
| UNESCO programa „Švietimas 2030“ | ||||
| Vaikų, dalyvaujančių organizuotoje mokymo veikloje vienerius metus iki sukankant oficialiam pradiniam mokykliniam amžiui (7 m.), dalis (proc.) (UNESCO) | Nenustatyta | 100 proc. (2025 ir 2030) | 99,6 (2024) | |
| ES strateginė programa „Europa 2030“ | ||||
| Vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose nuo 3 metų iki privalomo pradinio ugdymo amžiaus, dalis (proc.) (Eurostatas) | 89,6 (2019) | Bent 96 proc. (2030) | 97,9 (2024) | 8,3 ↑ |
* Perskaičiuotas rodiklis.
** Perskaičiuotas rodiklis. Pateikiami duomenys apie 6-mečius
*** Pasikeitė skaičiavimo būdas, todėl rodiklio reikšmės perskaičiuotos. Anksčiau buvo skaičiuojama 2−5 metų vaikų, gyvenančių kaime ir dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programoje kaimo vietovėse esančiose mokyklose, dalis, dabar – dalyvaujančių, nepriklausomai nuo vietovės, kurioje yra mokykla, dalis.
Rodyklių reikšmės: ↑ − padėtis pagerėjo, ↓ − padėtis pablogėjo.
1.2.1 pav. Nuo 2022 m. padidėjo ikimokyklinio ugdymo programoje dalyvaujančių vaikų nuo gimimo iki 5 metų ir priešmokyklinio ugdymo programoje dalyvaujančių 6 metų amžiaus grupės vaikų dalys
Vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programoje, priklausančių amžiaus grupei nuo gimimo iki 5 metų, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
Vaikų, dalyvaujančių priešmokyklinio ugdymo programoje, priklausančių 6 (5)* metų amžiaus grupei, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
* Rodiklyje skaičiuota 6 metų amžiaus grupės vaikų, dalyvaujančių priešmokyklinio ugdymo programoje, dalis.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Užtikrinant ikimokyklinio ugdymo plėtrą, LR švietimo įstatyme nustatyta, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas yra visuotinis vaikams nuo 2 metų. Visiems vaikams nuo 2 metų, kurių tėvai pageidauja, kad vaikas būtų ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, turi būti užtikrinama ši galimybė. Švietimo plėtros programos (2021) siekinys 2030 m. – 95 proc. vaikų nuo 2 metų iki privalomojo ugdymo amžiaus, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose. ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) siekiama, kad šių vaikų dalis (proc.) augtų: 2026 m. siektų 92 proc., 2027 m. – 93 proc., 2028 m. – 94 proc. ŠVIS duomenimis, šie tikslai įgyvendinami sėkmingai − vaikų nuo 2 metų iki privalomojo ugdymo amžiaus, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose, dalis kasmet auga. 2025 m. dalyvavo 91,5 proc. (2022 m. – 85,5 proc., 2023 m. – 87,9 proc., 2024 m. – 90,5 proc.), tad labai priartėta prie ŠMSM 2026–2028 m. strateginio veiklos plano (2026) 2026 m. siekinio.
Siekiant užtikrinti ikimokyklinio ugdymo plėtrą, įgyvendinama pažangos priemonė „Užtikrinti visiems prieinamą ankstyvąjį ugdymą“. LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2025 m. ataskaitos duomenimis, 2024−2025 metais buvo organizuojamos informacinės kampanijos „Nepalik vaiko be pradžios“, kurių tikslas − supažindinti tėvus ir visuomenę su ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo svarba ir kokybiško ikimokyklinio ugdymo nauda, taip paskatinant tėvus (globėjus, rūpintojus) leisti savo vaikus ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programas.
Įgyvendinant UNESCO programą „Švietimas 2030“ (2015), išsikeltas nacionalinis siekinys – siekti, kad visi vaikai dalyvautų organizuotoje ugdymo veikloje vienus metus iki sukankant oficialiam pradiniam mokykliniam amžiui. Toks siekinys keliamas, kadangi priešmokyklinis ugdymas šalyje yra privalomas. UNESCO duomenimis (žiūrėta 2026-04-23), Lietuvos rodiklio reikšmė viršija 99 proc., tik 2023 m. buvo šiek tiek sumažėjusi (iki 98,0 proc.) (1.2.2 pav.).
1.2.2 pav. Organizuotoje mokymo veikloje vienus metus iki sukankant oficialiam pradiniam mokykliniam amžiui dalyvauja virš 99 proc. vaikų
Organizuotoje mokymo veikloje vienus metus iki sukankant oficialiam pradiniam mokykliniam amžiui (7 m.) dalyvaujančių vaikų dalies (proc.) kaita 2021–2024 m. ir UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) siekinys
Duomenų šaltinis: UNESCO (žiūrėta 2026−04−23)
ES strateginėje programoje „Europa 2030“ (2021) siekiama, kad iki 2030 m. bent 96 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo pradinio ugdymo amžiaus (7 metai) dalyvautų ikimokyklinio ugdymo programose.
Eurostato duomenimis (žiūrėta 2026-06-16), Lietuvoje 2024 m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujančių vaikų nuo 3 metų iki amžiaus, kai privalomas pradinis ugdymas (7 metai), rodiklis pasiekė 97,9 proc. ir buvo 5,8 proc. punkto didesnis nei 2021 m. (92,1 proc.). Rodiklis 2024 m. 1,9 proc. punkto viršijo ES 2030 m. siekinį − bent 96 proc. (1.2.3 pav.). Užtikrinti šio rodiklio augimą siekiama Švietimo plėtros programoje (2021−2030) (95 proc. 2030 m.) ir ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026), kuriame numatyti siekiniai 2026–2028 m. (95 proc.) jau yra pasiekti.
Palyginus šį rodiklį su kitomis ES šalimis ir 27 ES šalių vidurkiu (94,9 proc.), matyti, kad Lietuva yra aukštoje trečioje pozicijoje. Pirmoje vietoje yra Prancūzija, kurioje, remiantis preliminariais šios šalies duomenimis, 100 proc. vaikų nuo 3 metų iki privalomojo pradinio ugdymo amžiaus dalyvauja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose, antroje – Belgija (98,1 proc.). Mažiausia šio rodiklio reikšmė – Rumunijoje (76,5 proc.) (1.2.4 pav.).
1.2.3 pav. Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujančių vaikų dalis 2022–2024 m. viršijo ES strateginės programos „Europa 2030“ siekinį 2030 m.
Vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose nuo 3 metų iki privalomojo pradinio ugdymo amžiaus, dalies (proc.) kaita 2021–2024 m. ir ES strateginės programos „Europa 2030“ (2021) siekinys
Duomenų šaltinis: Eurostatas
1.2.4 pav. 2024 m. Lietuvoje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujančių vaikų dalis viršijo 27 ES šalių vidurkį ir buvo viena didžiausių ES šalyse
Vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose nuo 3 metų iki privalomojo pradinio ugdymo amžiaus, dalys (proc.) ES šalyse 2024 m. ir ES strateginės programos „Europa 2030“ (2021) siekinys
Pastabos. Į paveikslą neįtrauktos šalys, kurių duomenų nėra. * Preliminarūs duomenys. ** Skiriasi rodiklio apibrėžtis. *** Tikslių duomenų nėra, todėl rodiklis yra prognozuojamas, taikant modelius.
Duomenų šaltinis: Eurostatas
Lietuvoje siekiama didinti kaimo vietovėse ir nepalankioje SEK aplinkoje gyvenančių vaikų dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo programoje aprėptį.
Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) buvo keliamas siekinys 2027 metams – kad ne mažiau kaip 70 proc. 2−5 metų kaimo vietovėse gyvenančių vaikų dalyvautų ikimokyklinio ugdymo programoje. Šis siekinys buvo pasiektas (1.2.5 pav.).
2022−2023 m. m. ikimokyklinio ugdymo programoje dalyvavo 89,3 proc. kaime gyvenančių 2−5 metų vaikų, o 2025−2026 m. m. jų dalis išaugo iki 93,4 proc.
ŠVIS duomenys rodo, kad beveik pusė kaime gyvenančių 2−5 metų vaikų yra ugdomi mieste, ir ši tendencija tik stiprėja: 2022−2023 m. m. šių vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas kaimo mokyklose, dalis sudarė 51,6 proc., 2023−2024 m. m. – 50,3 proc., 2024−2025 m. m. – 50,7 proc., 2025−2026 m. m. – 49,4 proc.; atitinkamai, likusi dalis vaikų buvo vežiojami ugdyti į miestuose esančias mokyklas. Ši situacija ypač būdinga žiedinėms savivaldybėms.
1.2.5 pav. Per 2022–2025 metus paaugo kaimo vietovėse gyvenančių ikimokyklinio ugdymo programoje dalyvaujančių 2−5 metų vaikų dalis
2−5 metų vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse ir dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programoje*, dalies (proc.) kaita 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m. ir Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) siekinys
* Perskaičiuotas rodiklis. Ankstesnėse švietimo būklės apžvalgose buvo pateikiama 2−5 metų vaikų, gyvenančių kaime, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas kaimo vietovėse esančiose mokyklose, dalis (proc.).
Duomenų šaltinis: ŠVIS
ŠMSM 2026−2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) siekiama, kad socialinę riziką patiriančiose šeimose gyvenančių vaikų nuo 3 metų iki privalomojo ugdymo amžiaus, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose, skaičius 2026 m. siektų 1 600, 2027 m. – 1 700, 2028 m. – 1 800 vaikų, Švietimo plėtros programos (2021) 2030 m. siekinys – 2 000 vaikų. ŠVIS duomenimis, šalyje ikimokyklinio ugdymo programoje 2025 m. dalyvavo 2 226 socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai iki privalomojo ugdymo amžiaus, tad šie siekiniai yra viršyti. Pastebėtina, kad nuo 2024 m. dalyvaujančių vaikų skaičius šiek tiek mažėjo: 2022 m. ikimokyklinio ugdymo programoje dalyvavo 2 358, 2023 m. – 2 375, 2024 m. – 2 339 socialinės rizikos šeimų vaikai.
Kitas siekinys, įgyvendinant Švietimo plėtros programą (2021),numatytas ŠMSM 2026−2028 m. strateginiame veiklos plane (2026), − socialinę riziką patiriančių šeimų vaikų, kurie ne trumpiau kaip 6 mėnesius ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas privalomai arba pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, dalis. Siekiamos reikšmės: 2026 m. – 50 proc., 2027 m. – 60 proc., 2028 m. – 70 proc.; Švietimo plėtros programos (2021) 2030 m. siekinys – 80 proc. (2029 m.). ŠVIS duomenimis, tokių privalomai ugdomų vaikų dalis – apie 3 proc.: 2025 m. − 3,34 proc. (2022 m. – 3,12 proc.). Svarbu pabrėžti, kad jeigu tėvai (globėjai, rūpintojai) savo noru leidžia vaikams lankyti ikimokyklinį ugdymą, vaikai į šią statistiką nepatenka, nes jiems privalomas ugdymas neskiriamas. Duomenys apie tai, kokia dalis socialinės rizikos šeimose augančių vaikų savanoriškai leidžiami į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nėra renkami.
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ siekiama gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę ir užtikrinti ugdymo kokybės standartus visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose; laiku nustatyti, ar vaikas turi individualiųjų poreikių, teikti reikalingą paramą ugdymui šeimose.
LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane (2025),siekiant plėtoti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, planuojama iki 2028 m. III ketvirčio sukurti ne mažiau kaip 2 000 naujų ikimokyklinio ugdymo vietų ir finansuoti ne mažiau kaip 3 000 vaikų, gyvenančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, ikimokyklinį ugdymą, taip pat sukurti ir (ar) pritaikyti erdves, kuriomis naudotųsi ne mažiau kaip 4 500 vaikų (mokinių), visos dienos mokyklos veikloms ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas įgyvendinančiose mokyklose.
Ikimokyklinio ugdymo prieinamumui vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų gerinti skirtos Švietimo plėtros programos (2021) priemonės „Užtikrinti visiems prieinamą ankstyvąjį ugdymą“ ir „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“. Siekiant į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą sėkmingai įtraukti vaikus iš socialinę riziką patiriančių šeimų ir teikti jiems pagalbą ugdymo procese, buvo įgyvendinamas Vaiko garantijos projektas. 2025 m. pradėtas kurti bendradarbiaujančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas. Siekiama, kad įgyvendinant projektą, pagalba būtų suteikta 4 249 vaikams. 2025 m. gruodžio mėn. duomenimis, parama jau suteikta 4 163 vaikams. Įstaiga, kurioje ugdomi (mokosi) socialinę riziką patiriantys vaikai, gauna papildomą finansavimą individualioms ugdymo priemonėms, reikalingoms ugdymo programai įgyvendinti, įsigyti; sportinei aprangai, avalynei, drabužiams ir kitiems būtiniems vaikui ugdyti reikmenims. Finansuojamas vaikų vežiojimas, lydinčiam asmeniui mokamas darbo užmokestis; apmokamos vaikams teikiamos kultūros ir NVŠ paslaugos; skiriamos papildomos mokymo išlaidos ugdymui ir švietimo pagalbai (ugdymo lėšos); skiriamas savivaldybių reglamentuotas vaikų išlaikymo mokestis; apmokamas maitinimas (LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2025 metų veiklos ataskaita, 2025).
Ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos
1.2.2 lentelė. Gerėjo ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos rodikliai
Strateginiuose švietimo dokumentuose numatyti ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos rodikliai ir jų reikšmių pokytis
| Rodiklio pavadinimas ir duomenų šaltinis | Pradinė būklė | Siekiniai | Naujausia žinoma reikšmė | Pokytis nuo pradinės būklės |
| Nacionalinis pažangos planas (2020) | ||||
| Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokykloje dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių ar kai priežastys nenurodytos, skaičius (išskyrus išvykimą į užsienį) (asmenys) (ŠVIS) | 3 942* (2024) | Mažėjimas | 2 801 (2025) | 1 141 ↑ |
| 18–24 m. jaunimo, neįgijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis (proc.) (VDA OSP) | 6,4 (2023) | Ne daugiau kaip 6 (2025), 5 (2030) | 5,9 (2025) | 0,5 ↑ |
| ES strateginė programa „Europa 2030“ (2021) | ||||
| 18–24 m. jaunimo, neįgijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis (proc.) (Eurostatas) | 6,4 (2023) | Vidutiniškai ES mažiau nei 9 proc. (2030) | 5,9 (2025) | 0,5 ↑ |
* Perskaičiuotas rodiklis.
Rodyklių reikšmė: ↑ − padėtis pagerėjo.
Nacionaliniame pažangos plane (2020) keliamas siekis – mažinti mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokykloje dėl įvairių priežasčių (išskyrus išvykimą į užsienį), skaičių. 2025−2026 m. m. mokykloje nesimokė 2 801 mokyklinio amžiaus vaikas, neskaičiuojant išvykusiųjų į užsienį; situacija pastebimai pagerėjo, palyginti su ankstesniais metais: 2024−2025 m. m. mokykloje nesimokė net 3 942, 2023−2024 m. m. – 3 750, 2022−2023 m. m. – 3 792 mokyklinio amžiaus vaikai (1.2.6 pav.).
ŠMSM 2023 m. parengė Mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarką. Jei mokinys be pateisinamos priežasties nuolat praleidžia pamokas, numatyti reagavimo ir problemos sprendimo žingsniai − mokyklos atsakingų darbuotojų kontaktavimas su tėvais, problemai kartojantis − vaiko gerovės komisijos įsitraukimas ir kt. Mažindamos mokyklos nelankymą, šios priemonės yra ir kaip prevencija potencialiai iškristi iš mokymosi sistemos.
1.2.6 pav. 2025–2026 m. m., palyginti su ankstesniais trejais metais, reikšmingai sumažėjo nesimokančių mokykloje mokyklinio amžiaus vaikų skaičius
Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokykloje dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių (išskyrus išvykimą į užsienį) ar kai priežastys nenurodytos, skaičiaus (asmenys) kaita 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Tarptautiniu lygmeniu siekiama skatinti jaunus žmones ilgiau mokytis pagal formaliojo švietimo programas. ES strateginėje programoje „Europa 2030“ (2021) buvo iškeltas tikslas − siekti, kad anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių, t. y. ne aukštesnį kaip pagrindinį išsilavinimą įgijusių ir nebesimokančių, 18–24 metų asmenų iki 2030 m. dalis ES būtų mažesnė nei 9 proc. Lietuva prisideda įgyvendinant šį tikslą. Lietuva Nacionaliniame pažangos plane (2020) iškėlė siekinį, kad 2025 m. 18−24 metų jaunimo, neįgijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis siektų ne daugiau kaip 6 proc., o 2030 m. – ne daugiau kaip 5 proc. Eurostato duomenimis (žiūrėta 2026-06-16), per pastaruosius vienus metus anksti iš švietimo pasitraukusio jaunimo dalies rodiklis šalyje reikšmingai sumažėjo: nuo 8,4 proc. 2024 m. iki 5,9 proc. ir pasiekė 2025 m. siekinį – ne daugiau kaip 6 proc. (1.2.7 pav.), nors išliko aukštesnis, nei buvo 2022 m. (4,8 proc.). Plačiau šis rodiklis analizuojamas 2.3 poskyryje.1.2.7 pav. 2022–2024 m. augusi anksti iš švietimo pasitraukusio jaunimo dalis Lietuvoje 2025 m. sumažėjo, o ES vidurkis mažėjo visą 2022–2025 m. laikotarpį
18–24 m. jaunimo, neįgijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siekiniai
Duomenų šaltinis: VDA OSP
18–24 m. jaunimo, neįgijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. ir ES strateginės programos „Europa 2030“ (2021) siekinys
Duomenų šaltinis: Eurostatas
ES anksti iš švietimo pasitraukusio 18−24 metų jaunimo dalies vidurkis 2022 ir 2023 m. siekė 9,6 proc., 2024 m. sumažėjo iki 9,4 proc., 2025 m. – iki 9,1 proc., tad prie ES siekinio (ne daugiau kaip 9 proc.) labai priartėta (1.2.8 pav.). 2026−2030 m. laikotarpiu yra svarstoma kelti tikslą, kad anksti iš švietimo sistemos pasitraukusio jaunimo dalis iki 2030 m. ES būtų mažesnė nei 7 proc. (European Commission, 2025).
Lietuvoje 2025 m. padėtis buvo palyginti gera: tik penkiose šalyse anksti iš švietimo pasitraukusio 18−24 metų jaunimo dalis buvo mažesnė nei Lietuvoje, o 20-yje šalių – didesnė.
1.2.8 pav. 2025 m. didesnė nei Lietuvoje anksti iš švietimo pasitraukusio 18−24 m. jaunimo dalis buvo 20-yje ES šalių, mažesnė – 5 šalyse
18–24 m. jaunimo, neįgijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalys (proc.) ES šalyse 2025 m. ir ES strateginės programos „Europa 2030“ (2021) siekinys
Pastabos. Trūksta Liuksemburgo duomenų. * Skiriasi apibrėžtis. ** Mažas duomenų patikimumas.
Duomenų šaltinis: Eurostatas
Įtraukties švietimo sistemoje plėtra
Plėtojant įtraukųjį ugdymą, siekiama visiems, įvairių poreikių besimokantiesiems sukurti lygias mokymosi galimybes, mokantis drauge su kitais (1.2.3 lentelė).
Kasmet gerėja negalią turinčių mokinių įtrauktis. Nacionaliniame pažangos plane (2020) keliamas siekinys − negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendrosios paskirties švietimo įstaigose1 (bendrosiose klasėse), dalies didėjimas. Švietimo plėtros programos (2021) siekinys – kad 2030 m. įtraukiuoju būdu būtų ugdoma 90 proc. negalią turinčių mokinių. ŠMSM 2026−2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) keliami tikslai 2026 m. įtraukiuoju būdu ugdyti 86 proc., 2027 m. – 87 proc., 2028 m. – 89 proc. negalią turinčių mokinių.
2025−2026 m. m. įtraukiuoju būdu (bendrosiose klasėse) buvo ugdoma 59,1 proc. negalią turinčių mokinių – 6,8 proc. punkto daugiau nei 2022−2023 m. m. (52,3 proc.) (1.2.9 pav.), tačiau atotrūkis nuo ŠMSM 2026−2028 m. strateginio veiklos plano (2026) artimiausių metųtikslų yra gana didelis.
1.2.3 lentelė. Gerėjo negalią turinčių mokinių įtraukaus ugdymo galimybės, bet švietimo pagalbą gavusių mokinių dalis nuo visų mokinių, kuriems nustatytas pagalbos poreikis, sumažėjo
Strateginiuose švietimo dokumentuose numatyti įtraukties švietimo sistemoje plėtros rodikliai ir jų reikšmių pokytis
| Rodiklio pavadinimas ir duomenų šaltinis | Pradinė būklė | Siekiniai | Naujausia žinoma reikšmė | Pokytis nuo pradinės būklės |
| Nacionalinis pažangos planas (2020) | ||||
| Negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendros paskirties švietimo įstaigose (bendrosiose klasėse) dalis nuo visų negalią turinčių mokinių skaičiaus (proc.) (ŠVIS) | 54,9* (2023−2024 m. m.) | Didėjimas | 59,1 (2025−2026 m. m.) | 4,2 ↑ |
| Bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose negalią turintys mokiniai ugdomi įtraukiuoju būdu (bendrosiose klasėse), skaičius (vnt.) (ŠVIS) | 764* (2024–2025 m. m.) | Didėjimas | 777 (2025–2026 m. m.) | 13 ↑ |
| Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis nuo visų mokinių, kuriems nustatytas pagalbos poreikis (proc.) (ŠVIS) | 81,1* (2023–2024 m. m.) | Didėjimas | 78,6 (2025–2026 m. m.) | ─ 2,5 ↓ |
* Perskaičiuotas rodiklis.
Rodyklių reikšmės: ↑ − padėtis pagerėjo, ↓ − padėtis pablogėjo.
1.2.9 pav. Per trejus metus negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu, dalis padidėjo nuo 52,3 proc. iki 59,1 proc.
Negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendrosios paskirties švietimo įstaigose (bendrosiose klasėse), dalies nuo visų negalią turinčių mokinių skaičiaus (proc.) kaita 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Nacionaliniame pažangos plane (2020) iškeltas siekinys – kad daugėtų bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose įtraukiuoju būdu ugdomi negalią turintys mokiniai (bendrosiose klasėse kartu su bendraamžiais). Šis siekinys įgyvendinamas sėkmingai, per trejus metus tokių mokyklų padaugėjo 25 mokyklomis, ir 2025–2026 m. m. šalyje buvo 777 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose negalią turintys mokiniai ugdomi bendrosiose klasėse (1.2.10 pav.).
1.2.10 pav. Per trejus metus 25 mokyklomis padaugėjo mokyklų, kuriose įtraukiuoju būdu ugdomi negalią turintys mokiniai
Bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose negalią turintys mokiniai ugdomi įtraukiuoju būdu (bendrosiose klasėse), skaičiaus (vnt.) kaita 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Nacionaliniame pažangos plane (2020) siekiama, kad ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis, palyginti su mokiniais, kuriems nustatytas pagalbos poreikis, didėtų. Švietimo pagalbos prieinamumas gerėjo nuo 2022–2023 iki 2024–2025 m. m., tačiau 2025–2026 m. m. ją gavusių mokinių dalis sumažėjo2. ŠVIS duomenimis, 2025–2026 m. m. švietimo pagalbą gavo 78,6 proc. ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių, kuriems buvo nustatytas jos poreikis (2022 m. – 80,8 proc.) (1.2.11 pav.).
1.2.11 pav. Nuo 2022–2023 m. m. augusi, 2025–2026 m. m. sumažėjo švietimo pagalbą gavusių mokinių dalis nuo mokinių, kuriems nustatytas pagalbos poreikis
Švietimo pagalbą* gaunančių mokinių dalies (proc.) nuo visų mokinių, kuriems nustatytas pagalbos poreikis, kaita 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
* Rodiklis apima šią švietimo pagalbą: psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją, specialiąją pedagoginę, mokytojo padėjėjo paslaugas, konsultacijas su dalykų mokytojais ugdymo programų skirtumams sumažinti, individualių ugdymo planų sudarymą, papildomą lietuvių kalbos mokymą, NVŠ veiklas ir kt.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Daliai mokinių, kuriems skirta švietimo pagalba, ji nesuteikiama dėl švietimo pagalbos specialistų trūkumo ar kitų priežasčių, tačiau ši problema sprendžiama (didinamas švietimo pagalbos finansavimas, įdarbinama daugiau švietimo pagalbos specialistų, mokytojų padėjėjų ir kt.). Įgyvendinant uždavinį didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui, siekiama didinti švietimo pagalbos prieinamumą visiems − ne tik SUP turintiems mokiniams.
ŠMSM 2026−2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) keliami tikslai: sumažinti mokinių, tenkančių vienam švietimo pagalbos specialistui3 bendrojo ugdymo mokyklose, skaičių iki 108 mokinių 2026 m., 104 – 2027 m., 102 – 2030 m. ŠVIS duomenimis, 2025−2026 m. m. vienam švietimo pagalbos specialistui bendrojo ugdymo mokyklose teko 106,6 mokinio (2022−2023 m. m. – 128,9, 2023−2024 m. m. – 122,1, 2024−2025 m. m. – 113,0 mokinių). Tad ŠMSM 2026−2028 m. strateginio veiklos plano (2026) 2026 m. siekinys jau pasiektas.
Švietimo įtraukčiai ir prieinamumui didinti Švietimo plėtros programoje (2021) numatyta vykdyti įvairias priemones, padedančias diegti inovatyvius pagalbos teikimo būdus, tobulinti pedagogų kvalifikaciją, stiprinti nacionalines ir regionines pagalbą teikiančias institucijas, plėsti kompleksines švietimo pagalbos paslaugas, aprūpinti mokyklas specialiojo ugdymo priemonėmis ir kt. Tai priemonės „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“, „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“, „Pirmiausia – mokytojas“, „Tūkstantmečio mokyklų“ programa ir kt. Tikimasi, kad negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendrosios paskirties švietimo įstaigose (bendrosiose klasėse), dalis padidės, įgyvendinus regioninę pažangos priemonę „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“, kuria siekiama užtikrinti vienodas galimybes naudotis įtraukiomis ir kokybiškomis švietimo, mokymo ir mokymosi paslaugomis, plėtojant prieinamą infrastruktūrą.
Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių situacija plačiau aptariama 2.4 poskyryje, švietimo pagalba nagrinėjama 5 skyriuje. Mokyklų aplinkos pritaikymo būklė aptariama 1.5 poskyryje.
Mokinių dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo programose
Lietuvoje keliami tikslai suteikti galimybių ir skatinti mokinius dalyvauti NVŠ programose (1.2.4 lentelė).
1.2.4 lentelė. Padidėjo ir visų mokinių, ir SUP turinčių mokinių dalyvavimas NVŠ veiklose
Strateginiuose švietimo dokumentuose numatyti dalyvavimo NVŠ rodikliai ir jų reikšmių pokytis
| Rodiklio pavadinimas ir duomenų šaltinis | Pradinė būklė | Siekiniai | Naujausia žinoma reikšmė | Pokytis nuo pradinės būklės |
| Nacionalinis pažangos planas (2020) | ||||
| NVŠ galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis (išskyrus ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančius vaikus) (proc.)* (ŠVIS) | 79,8 (2023) | Didėjimas | 84,0 (2025) | 4,2 ↑ |
| NVŠ galimybėmis pasinaudojusių specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių dalis (išskyrus ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančius, gabiuosius vaikus) (proc.)* (ŠVIS) | 82,0 (2024) | Didėjimas | 82,1 (2025) | 0,1 ↑ |
* Pasikeitė rodiklio skaičiavimo metodika, todėl rodiklio reikšmės buvo perskaičiuotos. Anksčiau dalyvavimas NVŠ buvo skaičiuojamas fiksuotą datą (spalio 1 d.), dabar – dalyvavimas per kalendorinius metus.
Rodyklių reikšmė: ↑ − padėtis pagerėjo.
LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane (2025) numatyta 2027 m. IV ketvirtyje pasiekti, kad ne mažiau kaip 80 proc. bendrojo ugdymo mokinių įsitrauktų į NVŠ ir FŠPU, užtikrinant tolygų veiklų prieinamumą, pasiekiamumą, įvairovę ir siekiant, kad NVŠ prisidėtų prie visos dienos mokyklos veiklų plėtros.
Nacionaliniame pažangos plane (2020) numatyta siekti, kad didėtų NVŠ galimybėmis pasinaudojusių bendrojo ugdymo mokinių dalis ir kad didėtų NVŠ galimybėmis pasinaudojusių SUP turinčių mokinių dalis. Švietimo plėtros programoje (2021) siekiama, kad 2030 m. NVŠ dalyvautų 75 proc. mokinių (išskyrus pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas besimokančius vaikus). ŠMSM 2026−2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) siekiama, kad 2026 m. NVŠ dalyvautų 67 proc., 2027 m. ─ 69 proc., 2028 m. ─ 71 proc. mokinių. Taip pat siekiama, kad bent 50 proc. mokinių pasinaudotų neformaliojo švietimo krepšelio galimybėmis.
ŠVIS duomenimis, įsitraukimas į NVŠ veiklas nuolat augo. 2025 m. NVŠ programas lankė 84,0 proc. bendrojo ugdymo mokinių, per trejus metus jų dalis padidėjo 6,7 proc. punkto (1.2.12 pav.). Rodiklis viršijo LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane (2025) numatytą siekinį ir Švietimo plėtros programos (2021) siekinį 2030 metams.
NVŠ lankančių mokinių, turinčių SUP, dalis 2022–2025 m. taip pat išaugo: 2025 m. NVŠ veiklose dalyvavo 82,1 proc. SUP turinčių mokinių – 5,6 proc. punkto daugiau nei 2022 m.
1.2.12 pav. Per 2022−2025 m. didėjo tiek NVŠ veiklose dalyvaujančių visų mokinių, tiek SUP turinčių mokinių dalys NVŠ galimybėmis pasinaudojusių visų mokinių ir SUP turinčių mokinių dalių (proc.) (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujančius vaikus) kaita 2022–2025 m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektinos tendencijos
Pastaba. Pasikeitė rodiklio skaičiavimo metodika, todėl rodiklio reikšmės skiriasi nuo pateiktų ankstesnėse švietimo būklės apžvalgose. Anksčiau dalyvavimas NVŠ buvo skaičiuojamas fiksuotą datą (spalio 1 d.), dabar – dalyvavimas per kalendorinius metus. Rodiklyje skaičiuojami 6–21 m. mokiniai, dalyvaujantys NVŠ veikloje.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Švietimo būklės apžvalgos rengimo metu yra svarstomos naujos dalyvavimo NVŠ skaičiavimo metodikos, kurios leidžia įvertinti 7–17 metų vaikų dalyvavimo NVŠ mastą (1.2.13 pav.).
1.2.13 pav. NVŠ veiklose dalyvaujantys 6–21 m. asmenys, nepatenkantys į 7–17 m. amžiaus grupę, sudaro palyginti nedidelę visų dalyvių dalį
2025 m. vaikų dalyvavimo NVŠ (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą) rodiklis pagal NETO ir BRUTO metodikas
Duomenų šaltinis: ŠVIS
1.2.13 pav. kairėje pusėje pateikiamas NETO rodiklis – NVŠ veiklose dalyvavusių 7–17 metų vaikų dalis, apskaičiuota nuo visų 7–17 metų vaikų, pagal VDA nuolatinių gyventojų skaičiaus duomenis. Dešinėje pusėje pateikiamas BRUTO rodiklis – visų NVŠ veiklose dalyvavusių 6–21 metų asmenų dalis, apskaičiuota nuo 7–17 metų vaikų skaičiaus, pagal VDA nuolatinių gyventojų skaičiaus duomenis. NETO (83,5 proc.) ir BRUTO (88,4 proc.) rodiklių palyginimas rodo, kad NVŠ veiklose dalyvaujantys 6–21 metų asmenys, nepatenkantys į 7–17 metų amžiaus grupę, sudaro palyginti nedidelę visų dalyvių dalį, todėl gali būti prasminga patikslinti esamą NVŠ skaičiavimo metodiką, susiaurinant amžiaus grupę (iki šiol rodiklyje buvo skaičiuojamas 6–21 metų asmenų dalyvavimas NVŠ veiklose).
Siekiant didinti vaikų įsitraukimą į NVŠ veiklas, skiriamos NVŠ lėšos mokiniams, besimokantiems pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą. NVŠ lėšomis gali būti finansuojama viena mokinio pasirinkta NVŠ programa. Mokiniams, kurie gaus NVŠ lėšas, mažinamas steigėjo (savininko) nustatytas mokestis už ugdymą tokiu dydžiu, koks yra skirtas NVŠ finansavimas.
2025 m. valstybės biudžete numatytas 5 mln. Eur didesnis NVŠ finansavimas, palyginti su ankstesniais metais (iš viso 25 mln. Eur), 2026 m. numatytas toks pats, 25 mln. Eur finansavimas. Krepšelio dydis savivaldybėse svyruoja nuo 15 iki 25 Eur. Vidutinių ir didelių SUP turintiems mokiniams yra skiriamas dvigubas NVŠ krepšelis, t. y. 30–50 Eur.
ŠVIS duomenims, valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis NVŠ, 2025 m. pasinaudojo 44,5 proc. (2022 m. – 38,0 proc., 2023 m. – 39,8 proc., 2024 m. – 41,9 proc.) NVŠ dalyvaujančių mokinių. SUP turinčių mokinių, pasinaudojusių valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis NVŠ, dalis buvo kiek mažesnė: 2025 m. – 40,2 proc. (2022 m. – 37,6 proc., 2023 m. – 39,1 proc., 2024 m. – 41,0 proc.).
Prioritetas, skiriant NVŠ krepšelio lėšas iš valstybės biudžeto, nustatytas 9–10 ir I−IV gimnazijos klasių mokiniams, nes šio amžiaus tarpsnio mokiniai rečiausiai dalyvauja NVŠ programose. 9−10 ir I−IV gimnazijos klasių mokinių, besinaudojančių valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis NVŠ, 2025 m. buvo 33,2 proc. (2022 m. – 27,0 proc., 2023 m. – 28,3 proc., 2024 m. – 30,4 proc.).
Dalyvavimo NVŠ plėtra vykdoma, įgyvendinant Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją (2005, pakeista 2023). Siekiama, kad iki 2030 m. iki 15 proc. išaugtų dalyvavimas STEAM krypčių programose, 50 savivaldybių galėtų pasiūlyti visų NVŠ krypčių programas. ŠVIS duomenimis, 2022 m. buvo 3, o 2025 m. – 4 savivaldybės, kuriose vykdomos visų NVŠ krypčių programos.
Prie dalyvavimo NVŠ plėtros prisideda įgyvendinamos Švietimo plėtros programos (2021) uždaviniams „Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui“, „Plėtoti įvairialypį švietimą vykdant visos dienos mokyklų veiklą“, tęstinės veiklos uždaviniui „Finansuoti bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo įstaigas ir veiklas“ skirtos priemonės ir lėšos. Įgyvendinant priemones, padidintos dotacijos savivaldybėms, skirtos NVŠ švietimo įvairovei padidinti, prieinamumui ir kokybei pagerinti, skirta daugiau lėšų įvairialypiam švietimui plėtoti, vykdant visos dienos mokyklų veiklą.
Detalesni duomenys apie mokinių įsitraukimą į NVŠ, pasirenkamas NVŠ kryptis, pasinaudojimą valstybės biudžeto lėšomis yra pateikiami 2.3 poskyryje.