Švietimo būklės apžvalga
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose 2023 m. dalyvavo 96,2 proc. vaikų nuo 3 metų iki privalomojo pradinio ugdymo amžiaus (2022 m. – 96,7 proc.). Augo dalyvaujančiųjų ikimokyklinio ugdymo programoje nuo gimimo iki 5 metų dalis (2024 m. sudarė 72,6 proc.); per metus padidėjo dalyvaujančiųjų priešmokyklinio ugdymo programoje dalis 6 (5) metų amžiaus grupėje (2024 m. pasiekė 90,4 proc.), taip pat 2–5 metų vaikų iš kaimo vietovių, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programoje, dalis (2024 m. buvo 57,8 proc.).
Viršytas 2030 m. siekinys – įtraukti į ikimokyklinį ugdymą 2 000 vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų, tačiau laikui bėgant pastebima mažėjimo tendencija (2021 m. – 2 440 vaikų, 2024 m. – 2 328). Nerimą kelia augantis mokykloje nesimokančių mokyklinio amžiaus vaikų skaičius (2021 m. – 3 450, 2024 m. – 3 942) ir didėjanti anksti iš formaliojo švietimo pasitraukusio 18–24 metų jaunimo dalis: 2024 m. – 8,4 proc. (2022 m. – 4,8 proc., ES vidurkis 2024 m. – 9,3 proc.).
Padaryta pažanga, bet svarbu tęsti priemones, didinančias mokinių su negalia įtrauktį: 2024–2025 m. m. bendrosiose klasėse mokėsi 57,2 proc. šių mokinių (2022 m. – 52,2 proc.).
Bendrosiose klasėse negalią turintys mokiniai buvo ugdomi 764 šalies mokyklose (2022 m. – 752 mokyklose).
Gerėjo švietimo pagalbos pasiekiamumas: mažėjo vienam švietimo pagalbos specialistui tenkančių mokinių apskritai ir SUP turinčių mokinių skaičius; 2024–2025 m. m. švietimo pagalbą gavo 83,4 proc. asmenų (74,1 proc. – grįžusių iš užsienio), kuriems jos reikėjo.
Augo įsitraukusių į NVŠ veiklas mokinių dalis: 2024 m. dalyvavo 70,3 proc. (2022 m. – 63,5 proc.) mokinių apskritai ir 70,9 proc. turinčiųjų SUP (2022 m. – 63,9 proc.). Valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis NVŠ, 2024 m. pasinaudojo beveik trečdalis: 31,6 proc. mokinių apskritai ir 31,3 proc. turinčiųjų SUP.
Nacionaliniuose ir tarptautiniuose strateginiuose dokumentuose akcentuojamas visiems prieinamas, socialiai teisingas, įtraukus ir kokybiškas švietimas ir mokymasis visą gyvenimą visiems. Daug dėmesio skiriama ir formaliojo, ir neformaliojo švietimo plėtrai. Pažangos siekiama ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, įtraukties, mokinių dalyvavimo NVŠ programose srityse.
Ikimokyklinis ugdymas Ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmeniu siekiama, kad daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų dalyvautų švietimo programose, keliami įvairūs siekiniai, numatantys skirtingo amžiaus vaikų dalyvavimą ikimokyklinio ugdymo programoje.
ES strateginėje programoje „Europa 2030“ (2021) siekiama, kad iki 2030 m. bent 96 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios (Lietuvoje – nuo 7 metų) amžiaus dalyvautų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje. 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane (2020) (dokumento redakcijoje, galiojusioje iki 2024-11-08)kelti siekiniai, kad 2025 m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvautų 90 proc., 2030 m. – 95 proc. vaikų nuo 3 metų.
Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2023 m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujančių vaikų nuo 3 metų iki amžiaus, kai privalomas pradinis ugdymas (Lietuvoje – 7 metai), rodiklis buvo
96,2 proc. 2022 m. jis buvo panašus, tik šiek tiek aukštesnis – 96,7 proc. Ir nors Lietuvos rodiklis vis dar viršija ES šalių vidurkį (94,6 proc.), Nacionalinio pažangos plano (2020) 2030 m. siekinį (95 proc.; rodiklis buvo aktualus iki 2024 m. lapkričio 8 d.) ir ES 2030 m. siekinį – bent 96 proc., ES vidurkio rodiklis per vienus metus
33 padidėjo 1,3 proc. punkto, o Lietuvos – sumažėjo 0,5 proc. punkto (1.2.1 pav.). Šio rodiklio augimo siekiama ir ŠMSM 2025–2027 m. strateginiame veiklos plane (2025). Siekiamos reikšmės (2025 m. – 93 proc., 2026 ir 2027 m. – 95 proc.) jau yra pasiektos.