Švietimo būklės apžvalga
Strateginiuose dokumentuose keliami uždaviniai – didinti pedagoginių studijų absolventų įsidarbinimą mokyklose, mokytojų, turinčių magistro laipsnį, ir mokytojų, mokančių kelių dalykų, skaičius ir mokytojų darbo užmokestį. 2025 m. 69,1 proc. pedagoginių studijų absolventų dirbo mokyklose po studijų praėjus 2 metams. Per pastaruosius trejus metus šio rodiklio reikšmė paaugo 13,6 proc. punkto. Nuo 2022 m. iki 2025 m. 638 asmenimis paaugo mokytojų, turinčių magistro laipsnį, skaičius (2025 m. reikšmė buvo 5 762) ir 804 asmenimis – mokytojų, mokančių kelių dalykų, skaičius (2025 m. reikšmė buvo 14 319). 2024 m. IV ketvirtį pasiektas strateginis siekinys – šalies ir mokytojų vidutinio darbo užmokesčio santykis sudarė 130,7 proc. Vis dar reikalingas didesnis proveržis, siekiant įgyvendinti strateginius švietimo siekinius, susijusius su mokytojų išsilavinimu ir amžėjimu: ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, dalis nuo 2022 m. iki 2025 m. sumažėjo 1,2 proc. punkto (2025–2026 m. m. sudarė 63,7 proc.) ir nepasiekė 2025 m. planuotų 90 proc.; per tą patį laikotarpį 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis paaugo 3,2 proc. punkto ir 2025 m. sudarė 44,8 proc., nors siekiama, kad šis rodiklis mažėtų.
Strateginiuose švietimo dokumentuose nurodoma, kad švietimo kokybei didelę įtaką daro daugelis veiksnių, tarp jų – mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, vadovų kompetencija, ugdymo proceso kokybė, teikiama švietimo pagalba. Todėl, siekiant stiprinti pedagogo profesiją, nacionaliniuose ir tarptautiniuose švietimo dokumentuose su pedagoginių darbuotojų išsilavinimu ir jų darbo sąlygomis siejami siekiniai apima pedagoginių studijų absolventų įsidarbinimo mokyklose skatinimą, pedagoginių darbuotojų amžėjimo problemos sprendimą, jų trūkumo įveiką, išsilavinimo plėtojimą ir darbo užmokesčio didinimą.
1.4.1 lentelė. Didžioji dalis mokytojų ir jų darbo sąlygų rodiklių rodo pažangą, tačiau iššūkiais išlieka vyresnio amžiaus mokytojų dalies augimas ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų atitiktis kvalifikaciniams reikalavimams
Strateginiuose švietimo dokumentuose numatyti mokytojų ir jų darbo sąlygų rodikliai ir jų reikšmių pokytis
| Rodiklio pavadinimas ir duomenų šaltinis | Pradinė būklė | Siekiniai | Naujausia žinoma reikšmė | Pokytis nuo pradinės būklės |
| Nacionalinis pažangos planas (2020) | ||||
| Pedagoginių studijų absolventų, dirbančių mokyklose po studijų praėjus 2 metams, dalis (proc.) (STRATA) | 60 (2023) | Didėjimas | 69,1 (2025) | 9,1 ↑ |
| 55 metų ir vyresnių bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų dalis (ISCED 1–3 lygmenys) (proc.) (ŠVIS) | 43,8* (2024) | Mažėjimas | 44,8 (2025) | 1,0 ↓ |
| Mokytojų trūkumas prasidėjus mokslo metams (mokytojų skaičius) (asmenys) (ŠVIS) | 353* (2024) | Mažėjimas | 217 (2025) | – 136 ↑ |
| Mokytojų, turinčių magistro laipsnį, skaičius (asmenys) (ŠVIS) | 5 521* (2024) | Didėjimas | 5 762 (2025) | 241 ↑ |
| Mokytojų, mokančių kelių dalykų, skaičius (asmenys) (ŠVIS) | 14 099* (2024) | Didėjimas | 14 319 (2025) | 220 ↑ |
| Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) | ||||
| Mokytojų vidutinio darbo užmokesčio dalis (proc.) nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDA) | 113,3** (2020) | 130 (2024 m. pabaigoje); po 2024 m. – tvariai didėjantis darbo užmokestis | 130,7 (2024 m. IV ketv.) | 17,4 ↑ |
| UNESCO programa „Švietimas 2030“ (2015) | ||||
| Mokytojų, turinčių bent minimalią reikalaujamą kvalifikaciją (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmens), dalis (proc.) (ŠVIS) | Nenustatyta | 90 (2025), 95 (2030) | 63,7 (2025–2026) | |
* Perskaičiuotas rodiklis.
** Faktinė 2020 m. reikšmė, dokumente nenustatyta.
Rodyklių reikšmės: ↑ – padėtis pagerėjo, ↓ – padėtis pablogėjo.
Mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų išsilavinimas
LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane (2025), siekiant užtikrinti lygias galimybes suteikiantį (įtraukųjį) ikimokyklinį ir bendrąjį ugdymą, numatyta ne mažiau kaip 500 mokyklų vadovų, mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų sudaryti galimybes tobulinti kompetencijas, prioritetą skiriant STEAM didaktikos stiprinimui; stiprinant tautinių mažumų mokyklas, kasmet tobulinti ne mažiau kaip 100 tautinių mažumų mokyklų mokytojų kompetencijas. O siekiant visus įgalinančio mokymosi visą gyvenimą plėtros, sukurti karjeros specialistų atestacijos ir kompetencijų tobulinimo sistemą.
Nacionaliniame pažangos plane (2020) numatyta siekti, kad didėtų mokytojų, turinčių magistro laipsnį, skaičius. Nuo 2022 m. iki 2025 m. šių mokytojų skaičius padidėjo 638 asmenimis. 2025 m. 5 762 mokytojai turėjo magistro laipsnį (1.4.1 pav.).
1.4.1 pav. Mokytojų, turinčių magistro laipsnį, skaičius nuo 2022 m. iki 2025 m. paaugo 638 asmenimis
Mokytojų, turinčių magistro laipsnį, skaičiaus (asmenys) kaita 2022–2025 m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencijaa.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Įgyvendinant UNESCO programą „Švietimas 2030“ (2015), vienas iš šalims, prisijungusioms prie programos, rekomenduojamų stebėti rodiklių yra mokytojų, turinčių bent minimalią reikalaujamą kvalifikaciją, dalis. Lietuva šioje srityje yra savarankiškai pasirinkusi stebėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmens mokytojų išsilavinimą ir išsikėlusi siekinį, kad šio ugdymo lygmens mokytojų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, dalis 2025 m. sudarytų 90 proc., o 2030 m. – 95 proc.
Tačiau, ŠVIS duomenimis, nuo 2022–2023 m. m. iki 2025–2026 m. m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, dalis sumažėjo 1,2 proc. punkto ir 2025–2026 m. m. sudarė 63,7 proc. Ši reikšmė buvo gerokai (26,3 proc. punkto) mažesnė, nei buvo planuota pasiekti 2025 m. – 90 proc. (1.4.2 pav.). Šie duomenys rodo, kad reikalingi paveikesni ir tvaresni sprendimai, siekiant įgyvendinti su mokytojų išsilavinimu susijusius strateginius 2030 m. siekinius.
Plačiau apie šalies pedagoginių darbuotojų kvalifikaciją rašoma 4 skyriuje.
1.4.2 pav. Nuo 2022–2023 m. m. iki 2025–2026 m. m. sumažėjo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmens mokytojų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, dalis
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, dalies (proc.) kaita 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m. ir UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) siekiniai
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Mokytojai, mokantys kelių dalykų
Nacionaliniame pažangos plane (2020) numatyta siekti, kad didėtų mokytojų, mokančių kelių dalykų, skaičius. 2025 m. kelių dalykų mokyklose mokė 14,3 tūkst. mokytojų. Nuo 2022 m. iki 2025 m. šių mokytojų skaičius išaugo 804 asmenimis. Tačiau šio rodiklio reikšmės augimas nebuvo nuoseklus – nuo 2022 m. iki 2023 m. reikšmė buvo sumažėjusi 416, o nuo 2023 m. iki 2025 m. išaugo 1 220 asmenų. Duomenys rodo, kad ir toliau reikalingos pastangos tvariam mokytojų, mokančių kelių dalykų, skaičiaus didėjimui užtikrinti (1.4.3 pav.).
Daugiau informacijos apie mokytojus, mokančius kelių dalykų, ir taikomas priemones pateikiama 5 skyriuje.
1.4.3 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. daugiau kaip 800 išaugo mokytojų, mokančių kelių dalykų, skaičius
Mokytojų, mokančių kelių dalykų, skaičiaus (asmenys) kaita 2022–2025 m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Siekiant stiprinti pedagogo profesiją ir spręsti Lietuvai aktualią mokytojų amžėjimo problemą, Nacionaliniame pažangos plane (2020) numatyta siekti, kad šalyje visuose bendrojo ugdymo lygmenyse (ISCED 1–3) mažėtų 55 metų ir vyresnių mokyklų mokytojų dalis. Tačiau per pastaruosius trejus metus šios amžiaus grupės mokytojų dalis paaugo 3,2 proc. punkto – nuo 41,6 proc. 2022 m. iki 44,8 proc. 2025 m. (1.4.4 pav.).
Švietimo plėtros programoje (2021) numatyta iki 2030 m. pasiekti, kad 30–49 metų amžiaus mokytojų dalis sudarytų 60 proc. ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) numatytos tarpinės šio siekio reikšmės: 2026 m. siekis – 48 proc., 2027 m. – 51 proc., 2028 m. – 54 proc. Tačiau, ŠVIS duomenimis, pastaraisiais metais 30–49 metų amžiaus mokytojų dalis mažėja – 2022 m. šių mokytojų dalis sudarė 36,2 proc., 2023 m. – 35,2 proc., 2024 m. – 34,4 proc., 2025 m. – 33,7 proc. Nuo 2022 m. iki 2025 m. 30–49 metų amžiaus mokytojų dalis sumažėjo 2,5 proc. punkto. Šie duomenys rodo, kad kol kas nepavyko rasti paveikių priemonių mokytojų amžėjimo problemai spręsti.
Daugiau informacijos apie šalies mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų amžių pateikiama 4 skyriuje.
1.4.4 pav. 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis nuo 2022 m. iki 2025 m. paaugo 3,2 proc. punkto
55 metų ir vyresnių bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų (ISCED 1–3 lygmenys) dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Siekis didinti mokytojų darbo užmokestį yra numatytas šalies strateginiuose švietimo dokumentuose. Siekinys, kad iki 2024 m. pabaigos mokytojų vidutinio darbo užmokesčio dalis nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio sudarytų 130 proc., yra iškeltas Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021). VDA duomenimis, 2024 m. IV ketvirtį šalies vidutinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 322,2 Eur, mokytojų – 3 035,3 Eur, mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio santykis – 130,7 proc. (1.4.5 pav.).
1.4.5 pav. Nuo 2022 m. iki 2024 m. II ketv. mokytojų vidutinio darbo užmokesčio dalis nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio pamažėjo, tačiau vėliau padidėjo ir 2024 m. IV ketvirtį sudarė 130,7 proc.
Mokytojų vidutinio darbo užmokesčio dalies (proc.) nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio kaita 2022–2025 m. ir Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) siekiniai
Duomenų šaltinis: VDA
Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) iškeltas ir ilgesnio laikotarpio siekinys – šiame dokumente įsipareigota numatyti tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 m.
LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane (2025) numatyta pasiekti, kad mokytojo pareigybei skaičiuojamos valstybės biudžeto lėšos darbo užmokesčiui 2028 m. pabaigoje sudarytų ne mažiau kaip 170 proc. pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taip pat užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčiui kasmet augtų ne mažiau kaip 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą.
Įgyvendinant LRV programą ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir kitų pedagoginių darbuotojų pareiginių algų koeficientai nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. padidinti 8 proc. Nuo 2026 m. sausio 1 d. mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis padidintas 8,41 proc., iš jų 0,71 proc. padidėjo pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (nuo 1 785,4 Eur iki 1 798 Eur), 7,65 proc. – pareiginės algos koeficientai.
Daugiau informacijos apie šalies pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį pateikiama 5 skyriuje.
Mokytojų poreikis ir pedagoginių studijų absolventų įsidarbinimas mokyklose
LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane (2025) aktualizuojama pedagogų rengimo kokybė – numatyta tikslingai nukreipti išteklius kokybiškam pedagogų rengimui, dėmesį skiriant mentorystei per pedagoginę praktiką ir trūkstamų specialybių mokytojams pritraukti.
Nacionaliniame pažangos plane (2020) numatyta siekti, kad mažėtų mokytojų trūkumas mokyklose. 2022 m. sukurta Pedagogų poreikio stebėsenos platforma (pasiekiama tiesiogiai iš ŠMSM puslapio – laukelis „Mokyklos kviečia dirbti“), kurioje realiu laiku galima stebėti visus mokyklų užregistruotus darbo pasiūlymus mokytojams, pagalbos mokiniui ir kitiems mokyklų ieškomiems specialistams. 2026 m. kovo 20 d. ŠVIS duomenimis, prasidėjus 2023–2024 m. m. mokyklos buvo užregistravusios 151 mokytojo (neįskaitant mokytojų padėjėjų), 2024–2025 m. m. – 353 mokytojų, 2025–2026 m. m. – 217 mokytojų poreikį (skaičiuojant nuo birželio 1 d. ir nesustabdyta iki rugsėjo 1 d. imtinai). Skaičiuojant per visus mokslo metus, 2025–2026 m. m. buvo fiksuotas 608 pedagoginių darbuotojų ir mokytojo padėjėjų trūkumas.
Nacionaliniame pažangos plane (2020) iškeltas siekinys, kad vis didesnė dalis pedagoginių studijų absolventų dirbtų mokyklose po studijų praėjus 2 metams. STRATA duomenys rodo, kad nuo 2022 m. iki 2025 m. šių pedagoginių studijų absolventų dalis išaugo 13,6 proc. punkto ir 2025 m. siekė 69,1 proc. (1.4.6 pav.).
Plačiau apie šalies pedagoginių darbuotojų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą rašoma 8 skyriuje, apie pedagoginių darbuotojų poreikį – 9 skyriuje.
1.4.6 pav. Pedagoginių studijų absolventų, dirbančių mokyklose po studijų praėjus 2 metams, dalis 2022–2025 m. augo ir 2025 m. sudarė daugiau kaip du trečdalius
Pedagoginių studijų absolventų, dirbančių mokyklose po studijų praėjus 2 metams, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
Duomenų šaltinis: STRATA