Švietimo būklės apžvalga
Keliamas strateginis uždavinys mažinti žemų pasiekimų mokinių dalį. EBPO PISA 2022 m. duomenimis, Lietuvoje žemų pasiekimų mokinių dalys buvo tokios: gamtamokslinio raštingumo – 21,8 proc., skaitymo gebėjimų –24,9 proc., matematinio raštingumo –27,8 proc. (siekinys – iki 15 proc.). Nuo ankstesnio tyrimo ciklo 2018 m. šiek tiek pagerėjo tik gamtamokslinio raštingumo rodiklis.
Dažniau prastėjo, nei gerėjo ir nacionaliniai mokinių pasiekimų rodikliai. Pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių 2025 m. ir 2026 m. NMPP rezultatai rodo, kad per metus 3–7 proc. punktais padaugėjo patenkinamo lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų lygio nepasiekusių 4 klasės mokinių ir patenkinamo matematikos pasiekimų lygio nepasiekusių 4 ir 8 klasių mokinių (8 klasėje rodiklis pasiekė net 19,8 proc.). Geriausi buvo 8 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP rezultatai – patenkinamo lygio nepasiekė 1,2 proc. mokinių (1,2 proc. punkto mažiau nei 2025 m.). Siekiama, kad minėti rodikliai mažėtų.
Sėkmingai įgyvendinamas siekinys, kad padaugėtų profesinio mokymo ir vidurinio ugdymo programas baigusių ir per 3 m. įsidarbinusių 20–34 metų asmenų: 2022 m. rodiklis siekė 71,6 proc., 2025 m. – 81,7 proc. Pasiekta pažangos, bet pastaraisiais metais nebeaugo mokymosi visą gyvenimą aprėptis –2022 m. per 4 sav. iki tyrimo mokėsi 8,5 proc., 2023–2025 m. – apie 10 proc. 25–64 metų asmenų (siekiniai – 10 proc. 2025 m., 15 proc. 2030 m.).
Išlieka didelė aukštojo išsilavinimo aprėptis: 2025 m. jį buvo įgiję 60,8 proc. 25–34 metų asmenų (ES siekinys – 45 proc. 2030 m.), ir Lietuvai teko 3-ioji vieta ES. Vis tik aukštojo išsilavinimo prieinamumas netolygus: 2025 m. jį buvo įgiję 26–27 proc. minėto amžiaus asmenų iš žemiausių pajamų namų ūkių. Siekiama, kad rodiklis augtų, bet jis nuo 2023 m. mažėjo. Švietimas padeda stiprinti visuomenės pilietinę galią (2022 m. pilietinės galios indeksas siekė 35,9, o 2025 m. – 38,5 balo iš 100; siekinys – 60 balų 2050 m.), šiuolaikiniam gyvenimui būtiną kompiuterinį raštingumą (2023 m. ne žemesnį kaip bazinį jo lygį pasiekė 52,9 proc., 2025 m. – 53,8 proc. gyventojų; siekinys – 80 proc. 2030 m.). Taigi padaryta pažanga, bet ji nedidelė, nepakankama siekiniams įgyvendinti.
Nacionaliniuose ir tarptautiniuose strateginiuose dokumentuose keliami tikslai – gerinti švietimo kokybę, siekti aukštesnių mokinių pasiekimų, ypač daug dėmesio skiriant uždaviniui užtikrinti, kad kuo daugiau mokinių įgytų pagrindinius gebėjimus ir mažėtų žemų pasiekimų mokinių dalis. Pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas ugdomos kompetencijos padeda siekti ir kitų švietimo tikslų – išlaikyti aukštą visuomenės išsilavinimo lygį, skatinti mokytis visą gyvenimą, didinti gyventojų kompiuterinį raštingumą, stiprinti pilietiškumą.
1.3.1 lentelė. Įvertinus strateginių siekių įgyvendinimo rodiklių, susijusių su mokinių pasiekimais, pokytį, padėties pablogėjimas nustatytas dažniau nei pagerėjimas Strateginiuose švietimo dokumentuose numatyti mokinių pasiekimų rodikliai ir jų reikšmių pokytis
| Rodiklio pavadinimas ir duomenų šaltinis | Pradinė būklė | Siekiniai | Naujausia žinoma reikšmė | Pokytis nuo pradinės būklės | ||
| Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (2023) | ||||||
| Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA lygio, dalis (proc.) (EBPO) | skaitymo gebėjimų | 24,4 18 vieta ES (2018) | Ne daugiau kaip 15 proc.; Lietuva – pirmajame ES dešimtuke (2050) | 24,9 13 vieta ES (2022) | 0,5 ↓ | |
| matematinio raštingumo | 25,6 19 vieta ES (2018) | 27,8 14 vieta ES (2022) | 2,2 ↓ | |||
| gamtamokslinio raštingumo | 22,2 17 vieta ES (2018) | 21,8 10 vieta ES (2022) | – 0,4 ↑ | |||
| Nacionalinis pažangos planas (2020) | ||||||
| NMPP metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.) (ŠVIS) | 0,5 (2024) | Mažėjimas | 1,2* (2026) | 0,7 ↓ | ||
| NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.) (ŠVIS) | 10,2 (2024) | Mažėjimas | 19,8* (2026) | 9,6 ↓ | ||
| NMPP metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.) (ŠVIS) | 3,1 (2024) | Mažėjimas | 11,9* (2026) | 8,8 ↓ | ||
| NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.) (ŠVIS) | 1,6 (2024) | Mažėjimas | 5,9* (2026) | 4,3 ↓ | ||
| PUPP metu lietuvių kalbos ir literatūros slenkstinio mokymosi pasiekimų lygio (4 balų) nepasiekusių mokinių dalis (proc.) (ŠVIS) | 4,3** (2024) | Mažėjimas | 5,7* (2025) | 1,4 ↓ | ||
| PUPP metu matematikos slenkstinio mokymosi pasiekimų lygio (4 balų) nepasiekusių mokinių dalis (proc.) (ŠVIS) | 23,7 (2024) | Mažėjimas | 12,9* (2025) | – 11,2 ↑ | ||
| UNESCO programa „Švietimas 2030“ (2015) | ||||||
| Jaunuolių, baigiančių pagrindinę mokyklą ir pasiekusių bent minimalų matematinio raštingumo gebėjimų lygį, dalis (proc.) (EBPO) | Nenustatyta | 80 (2025), 85 (2030) | 72,2 (2022) | |||
| Jaunuolių, baigiančių pagrindinę mokyklą ir pasiekusių bent minimalų skaitymo gebėjimų lygį, dalis (proc.) (EBPO) | Nenustatyta | 80 (2025), 85 (2030) | 75,1 (2022) | |||
| ES strateginė programa „Europa 2030“ (2021) | ||||||
| 15-mečių, nepasiekusių 2-o EBPO PISA pasiekimų lygmens, dalis (proc.) (EBPO) | skaitymo gebėjimų | 24,4 (2018) | Mažiau nei 15 proc. kiekvienoje tyrimo srityje (2030 m.) | 24,9 (2022) | 0,5 ↓ | |
| matematinio raštingumo | 25,6 (2018) | 27,8 (2022) | 2,2 ↓ | |||
| gamtamokslinio raštingumo | 22,2 (2018) | 21,8 (2022) | – 0,4 ↑ | |||
| 8 klasės mokinių, nepasiekusių 2 ICILS pasiekimų lygmens, dalis (proc.) (IEA) | 45 (2013) | Mažiau nei 15 proc. (2030 m.) | n. d. | |||
* Vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai.
** Perskaičiuotas rodiklis.
Rodyklių reikšmės: ↑ – padėtis pagerėjo, ↓ – padėtis pablogėjo.
Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ (2023) numatyta mažinti žemų pasiekimų mokinių dalį – kad iki 2050 m. mokinių, nepasiekiančių 2 (iš 6) EBPO PISA mokymosi pasiekimų lygmens, būtų ne daugiau kaip 15 proc. ir kad Lietuva pagal šiuos mokinių pasiekimų rodiklius būtų pirmajame ES dešimtuke.
Naujausiais žinomais 2022 m. EBPO PISA duomenimis1, Lietuvoje penkiolikmečių, nepasiekusių bazinio (2 iš 6) pasiekimų lygmens, priklausomai nuo tyrimo srities, buvo 21,8–27,8 proc. (1.3.1 pav.). Daugiausia sunkumų mokiniams kėlė matematinio raštingumo užduotys – 2022 m. bazinio pasiekimų lygmens nepasiekė 27,8 proc. mokinių, ir tai 2,4 proc. punkto daugiau nei 2015 m. Geriausia padėtis gamtamokslinio raštingumo srityje – bazinio pasiekimų lygmens nepasiekė 21,8 proc. mokinių, tai 3,0 proc. punktais mažiau nei 2015 m. Mokinių, kurių žemi skaitymo gebėjimai, 2022 m. buvo 24,9 proc. (2015 m. – 25,1 proc.). Palyginti su ankstesniais tyrimo ciklais, mokinių, kurių žemi gamtamokslinio raštingumo rezultatai, dalis mažėjo, matematinio raštingumo – didėjo, skaitymo gebėjimų – išliko panaši. Padėties pokytis, palyginti su 2018 m. reikšmėmis, kurios užfiksuotos Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ (2023) kaip pradinė būklė, nurodytas 1.3.1 lentelėje.
1.3.1 pav. Nuo 2015 m. iki 2022 m. Lietuvoje mokinių, kurių žemi EBPO PISA skaitymo gebėjimai, dalis išliko panaši, matematinio raštingumo – padidėjo, gamtamokslinio raštingumo – sumažėjo
Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo EBPO PISA mokymosi pasiekimų lygmens, dalies (proc.) kaita 2015–2022 m. pagal gebėjimų sritis ir Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ (2023) siekinys
Duomenų šaltinis: EBPO
Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ (2023) taip pat numatytas siekis, kad pagal aptariamus EBPO PISA rodiklius (2-ojo lygmens nepasiekusiųjų dalį) Lietuva 2050 m. būtų pirmajame ES dešimtuke. Toks siekis iškeltas atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. pagal skaitymo gebėjimų rodiklį Lietuvai teko 18-a vieta, matematinio raštingumo – 19-a vieta, o gamtamokslinio raštingumo – 17-a vieta ES. EBPO PISA duomenimis, 2022 m. pagal 2-ojo pasiekimų lygmens nepasiekusiųjų dalį Lietuvai teko: skaitymo gebėjimų srityje – 13-a vieta, matematinio raštingumo – 14-a vieta, o gamtamokslinio raštingumo – 10-a vieta ES. Taigi nuo 2018 m. iki 2022 m. pagal visas pasiekimų sritis Lietuvai tenkanti vieta pakilo; pažangą lėmė tai, kad Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai arba pagerėjo, arba, jei pablogėjo, tai kritimas buvo mažesnis nei vidutiniškai ES šalyse.
Toks pat uždavinys – mažinti mokinių, kurių pasiekimai žemi, dalį – keliamas ir ES strateginėje programoje „Europa 2030“ (2021), jo pažanga taip pat vertinama stebint EBPO PISA rezultatus. Siekiama, kad 2 (iš 6) EBPO PISA mokymosi pasiekimų lygmens nepasiekusių mokinių dalis jau 2030 m. kiekvienoje tyrimo srityje būtų mažesnė nei 15 proc. Nors Lietuvoje žemų pasiekimų mokinių dalis, kaip minėta, 2022 m. siekė 21,8–27,8 proc., visose tyrimo srityse ji buvo mažesnė už ES šalių vidurkį (1.3.2 pav.).
1.3.2 pav. 2022 m. Lietuvoje visų EBPO PISA tyrimo sričių 2 (iš 6) pasiekimų lygmens nepasiekusių mokinių buvo mažiau nei vidutiniškai ES
Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) EBPO PISA pasiekimų lygmens, dalys (proc.) pagal gebėjimų sritis ES šalyse 2022 m. ir ES strateginės programos „Europa 2030“ (2021) siekinys
* 2022 m. EBPO PISA tyrimo cikle nedalyvavo Liuksemburgas.
Šalys surūšiuotos mažėjimo tvarka pagal matematinio raštingumo rodiklį.
Duomenų šaltinis: Eurostatas
Įgyvendinant ES strateginę programą „Europa 2030“ (2021), svarstoma 2026–2030 m. laikotarpiu ne tik kelti tikslą sumažinti žemų pasiekimų mokinių dalį, bet ir siekti, kad daugiau mokinių įgytų aukščiausius skaitymo, matematinio, gamtamokslinio ir pilietinio raštingumo gebėjimus, kad daugiau mokinių iš nepalankios SEK aplinkos pasiektų aukštesnius pasiekimų lygmenis (European Commission, 2025).
Įgyvendindama UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) uždavinį užtikrinti vaikams ir jaunuoliams kokybišką pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, padedantį įgyti šiuolaikiniam gyvenimui reikalingas kompetencijas, Lietuva išsikėlė analogiškus EBPO PISA rodikliais pagrįstus siekinius. Numatyta pasiekti, kad daugiau mokinių įgytų pagrindinius gebėjimus: kad 2025 m. 2 (iš 6) EBPO PISA skaitymo ir matematinio raštingumo pasiekimų lygmenį pasiekusių mokinių būtų 80 proc., o 2030 m. – 85 proc. Kadangi, kaip minėta, nuo 2015 m. iki 2022 m. šiek tiek sumažėjo tik gamtamokslinio raštingumo bazinio pasiekimų lygmens nepasiekiančių mokinių, o kitų pasiekimų sričių rodikliai pagerėjo mažai arba pablogėjo, atitinkamai nepasiekta reikšmingos pažangos ir įgyvendinant UNESCO programos siekinius.
Strateginiuose dokumentuose numatyta mažinti pasiekimų atotrūkius pagal vietovę. Švietimo plėtros programoje (2021) keliamas siekinys, kad 2030 m. penkiolikmečių EBPO PISA pasiekimų skirtumas tarp mažiausių (mažiau nei 3 tūkst. gyventojų) ir didžiausių (per 15 tūkst. gyventojų) vietovių neviršytų 40 taškų2. ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) numatyti tokie siekiniai artimiausiems metams: 2026 m. – 52 proc., 2027 m. – 49 proc., 2028 m. – 46 proc. EBPO PISA duomenimis, 2022 m. šis skirtumas siekė 68 taškus, toks pat skirtumas buvo nustatytas ir per ankstesnį tyrimo ciklą 2018 m.
Nacionaliniame pažangos plane (2020) taip pat siekiama, kad sumažėtų žemų pasiekimų mokinių. Pokyčiams stebėti pasirinkti nacionaliniai (NMPP, PUPP) mokinių pasiekimų rodikliai. Jie atskleidžia, kad, įgyvendinant uždavinius, kyla sunkumų.
NMPP duomenimis, nuo 2023 m. iki 2026 m. išaugo patenkinamo lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos pasiekimų lygio nepasiekusių 4 klasės mokinių dalys (1.3.3 pav.). Rodiklio kaitai įtakos turi tai, kad nuo 2025 m. vertinami pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai. Taigi tikslingiau lyginti dvejų pastarųjų metų – 2025 m. ir 2026 m. – rezultatus. Jie taip pat rodo padėties pablogėjimą: per metus patenkinamo lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų lygio nepasiekusių 4 klasės mokinių dalis padidėjo 7,1 proc. punkto, o matematikos – 3,3 proc. punkto.
ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) numatytos tokios siektinos šių rodiklių reikšmės: kad 2026 m. ir 2027 m. patenkinamo lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP pasiekimų lygio nepasiekusių 4 klasės mokinių dalis sudarytų ne daugiau kaip 3 proc., o 2028 m. – 2,9 proc.; matematikos visų trejų metų siekinys – 1,5 proc. Aptarti pasiekimų duomenys rodo, kad nuo šių siekinių tolstama.
1.3.3 pav. 2023–2026 m. išaugo per NMPP patenkinamo lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos pasiekimų lygio nepasiekusių 4 klasės mokinių dalys Per NMPP patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių 4 klasės mokinių dalies (proc.) kaita 2023–2026 m. pagal dalykus ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
* Nuo 2025 m. buvo vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
8 klasės NMPP duomenimis, patenkinamo matematikos pasiekimų lygio nepasiekusių mokinių dalis taip pat išaugo. Nuo 2025 m. iki 2026 m. ji padidėjo 6,7 proc. punkto ir 2026 m. buvo itin didelė – 19,8 proc. (1.3.4 pav.). 8 klasės mokinių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimai aukštesni, žemų pasiekimų mokinių dalis – palyginti maža. Per 2023–2026 m. laikotarpį patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekė apie 1–2 proc. mokinių. 2025 m. rodiklis buvo truputį didesnis (2,4 proc.), o 2026 m. sumažėjo iki 1,2 proc.
ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) numatyta, kad 2026 m., 2027 m. ir 2028 m. patenkinamo lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP pasiekimų lygio nepasiekusių 8 klasės mokinių dalis sudarytų ne daugiau kaip 0,5 proc., o matematikos srityje – kad nuosekliai mažėtų: 2026 m. siekinys – 9,5 proc., 2027 m. – 9,0 proc., 2028 – 8,8 proc. Minėti NMPP duomenys rodo, kad 2026 m. siekiniai nepasiekti, bet lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) srityje per metus padaryta nedidelė pažanga, o matematikos pasiekimai pablogėjo.
1.3.4 pav. 2023–2026 m. didėjo per NMPP patenkinamo matematikos pasiekimų lygio nepasiekusių 8 klasės mokinių dalis, ir ji buvo daug didesnė, nei nepasiekusiųjų patenkinamo lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų lygio Per NMPP patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių 8 klasės mokinių dalies (proc.) kaita 2023–2026 m. pagal dalykus ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
* Nuo 2025 m. buvo vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
PUPP duomenimis, mokinių, kurių lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimai buvo įvertinti žemiau nei 4 balais (nuo 2025 m. tai laikoma nepasiektu slenkstiniu lygiu), 2022–2025 m. buvo apie 4–6 proc. (1.3.5 pav.). Mažiausias rodiklis buvo 2023 m. (3,9 proc.), po to šiek tiek padidėjo – iki 5,7 proc. 2025 m. Nors 2025 m. reikšmė nuo pastarųjų metų reikšmių skyrėsi nedaug, vis tik atkreiptinas dėmesys, kad jai įtakos galėjo turėti tai, kad vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai. Žemesnį nei 4 balų matematikos įvertinimą gavusių (slenkstinio lygio nepasiekusių) mokinių dalis pastaraisiais metais sumažėjo. 2022 m. ji buvo itin didelė (39,5 proc.), o 2025 m. sudarė 12,9 proc. (šiais metais vertinti pagal atnaujintas programas besimokiusių mokinių rezultatai).
1.3.5 pav. Pastaraisiais metais šiek tiek padaugėjo mokinių, kurių žemi lietuvių kalbos ir literatūros PUPP pasiekimai, ir sumažėjo mokinių, kurių žemi matematikos PUPP pasiekimai Per PUPP slenkstinio mokymosi pasiekimų lygio (4 balų)* nepasiekusių mokinių dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. pagal dalykus ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
* Slenkstinis pasiekimų lygis (4 balai) nustatomas nuo 2024–2025 m. m. Iki tol 4–5 balų įvertinimai buvo priskiriami patenkinamam pasiekimų lygiui (nuo 2024–2025 m. m. patenkinamam lygiui priskiriami 5–6 balų įvertinimai).
** 2025 m. buvo vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Švietimo plėtros programoje (2021) keliami siekiniai, kad daugėtų aukštesnius pasiekimų lygius per PUPP pasiekiančių mokinių. Siekiama, kad mokinių, kurių lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai įvertinti 7–10 balų (nuo 2025 m. tai atitinka pagrindinį ir aukštesnįjį pasiekimų lygius), dalis 2030 m. pasiektų 52 proc., o matematikos – 26 proc. ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) numatyti tarpiniai siekiniai, kad mokinių, kurių lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai per PUPP įvertinti 7–10 balų, 2026 m. būtų 50,5 proc., 2027 m. – 51 proc., 2028 m. – 51,5 proc. Analogiško matematikos rodiklio siekiniai: 2026 m. – 21 proc., 2027 m. – 22 proc., 2028 m. – 24 proc. PUPP duomenys rodo, kad visi minėti siekiniai viršyti: 2025 m. mokinių, kurių lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai įvertinti 7–10 balų, buvo 57,4 proc., o matematikos – 53,5 proc.
Švietimo plėtros programoje (2021) ir ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) dar numatyta siekti, kad daugėtų Lietuvos mokinių, laiminčių apdovanojimų tarptautinėse olimpiadose. Keliamas siekinys, kad 2030 m. tarptautinių olimpiadų ir konkursų 1–3 vietų, aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtojų, tenkančių 10 000 mokinių, skaičius pasiektų 6,5 mokinio (siektinos tarpinės reikšmės: 2026 m. – 4,5, 2027 m. – 5,0, 2028 m. – 5,5 mokinio). ŠVIS duomenimis, 2022 m. šis rodiklis siekė 6,3, 2023 m. – 4,8, o 2024 m. – 5,4 mokinio. Taigi pastaraisiais metais olimpiadų laimėtojų rodiklio reikšmė svyravo, bet kasmet buvo aukštesnė nei 2026 m. siekinys.
Dvidešimtoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato įvairių priemonių mokinių pasiekimams gerinti. LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane (2025) numatyti tokie veiksmai: sukurti įvairių dalykų užduočių modulius, skirtus didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams; tautinių mažumų mokyklose stiprinti lietuvių kalbos ir tautinių mažumų mokinių gimtųjų kalbų mokymą; didinti pradinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių, nemažinant pamokų skaičiaus tautinių mažumų gimtajai kalbai mokytis; įgyvendinti priemones, skirtas antrosios užsienio kalbos mokymui stiprinti, ES kalbų mokymosi pasirinkimui didinti.
Su visapusišku mokinių asmenybės ugdymu, įvairių kompetencijų ugdymo stiprinimu susiję strateginiuose dokumentuose keliami uždaviniai užtikrinti saugią ugdymo aplinką ir mažinti patyčių paplitimą. Patyčių paplitimas mokyklose netiesiogiai rodo socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo veiksmingumą.
Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) įsipareigota garantuoti visiems vaikams saugią ugdymo aplinką, užkertančią kelią patyčių ir smurto apraiškoms, užtikrinti, kad pedagoginiai darbuotojai tobulintų socialines, emocines ir kitas kompetencijas, leidžiančias atpažinti įvairius vaikų ugdymo(si) poreikius ir juos atliepti. LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane (2025) taip pat numatyta stiprinti mokyklos bendruomenes visose valstybinėse ir savivaldybių mokyklose, įgyvendinant socialines ir emocines kompetencijas ugdančias programas.
ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) įsipareigota siekti, kad daugėtų patyčių nepatiriančių mokinių. Numatyta, kad per 2 mėn. patyčių nepatyrusių mokinių dalis 2026 m. būtų 58 proc., 2027 m. – 61 proc., 2028 m. – 64 proc. Šiam rodikliui duomenys renkami vykdant Pasaulio sveikatos organizacijos kas ketverius metus atliekamą Europos mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimą – HBSC. Naujausio, 2022 m. HBSC tyrimo duomenimis, Lietuvoje patyčių per 2 mėn. iki tyrimo nepatyrė 49,5 proc. mokinių (2018 m. – 48,2 proc.).
Mokinių pasiekimams gerinti vykdomos Švietimo plėtros programos (2021) pažangos priemonės, kurios turėtų padėti tobulinti ugdymo procesą, pasiekti tolygią ugdymo kokybę ir gerinti jos užtikrinimo sistemą, visiems vaikams suteikti vienodas mokyklinio starto galimybes, švietimo efektyvumui ir kokybei geriau panaudoti švietimo technologijas ir skaitmenines inovacijas. Šiems uždaviniams įgyvendinti skirtos pažangos priemonės: „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį, Užtikrinti visiems prieinamą ankstyvąjį ugdymą, Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams ir „EdTech“ skaitmeninė švietimo transformacija.
Mokinių pasiekimai, remiantis nacionalinių patikrinimų ir tarptautinių tyrimų, olimpiadų rezultatų duomenimis, mokinių socialinės ir emocinės kompetencijos ir pilietiškumas išsamiau aptariami 2.1 poskyryje, o mokinių pasiekimų atotrūkiai – 2.2 poskyryje.
Tolesnis mokymasis ir įsidarbinimas
Tolesnis mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas rezultatas – mokymasis pagal aukštesnio lygmens formaliojo švietimo programas, tolesnis mokymasis pagal neformaliojo švietimo programas ir profesinė veikla. Strateginiuose dokumentuose keliami uždaviniai: skatinti daugiau mokinių kartu mokytis pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas, užtikrinti tolygų aukštojo mokslo prieinamumą, gerinti absolventų įsidarbinimą ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą.
1.3.2 lentelė. Pasiekta pažangos, stiprinant mokymąsi pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas, bet pablogėjo žemo SEK statuso mokinių įstojimo į aukštąsias mokyklas ir kai kurie mokymosi visą gyvenimą rodikliai
Strateginiuose švietimo dokumentuose numatyti tolesnio mokymosi ir įsidarbinimo rodikliai ir jų reikšmių pokytis
| Rodiklio pavadinimas ir duomenų šaltinis | Pradinė būklė | Siekiniai | Naujausia žinoma reikšmė | Pokytis nuo pradinės būklės |
| Nacionalinis pažangos planas (2020) | ||||
| Mokinių, kartu su profesija siekiančių įgyti ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3 lygmuo), dalis (proc.) (VDA OSP) | 27,0* (2023) | Didėjimas | 29,5 (2025) | 2,5 ↑ |
| Įsidarbinusių 20–34 m. asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.) (ŠVIS) | 71,3* (2023) | Didėjimas | 81,7 (2025) | 10,4 ↑ |
| Per paskutines 4 savaites besimokiusių 25–64 m. asmenų dalis (proc.) (VDA OSP) | 10,7 (2023) | 10 (2025), 15 (2030) | 10,4 (2025) | – 0,3 ↓ |
| Per paskutines 4 savaites besimokiusių 65–74 metų asmenų dalis (proc.) (VDA OSP) | 3,6 (2023) | Didėjimas | 2,7 (2025) | – 0,9 ↓ |
| Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) | ||||
| Vidurinio ugdymo programą baigusių asmenų, įgijusių profesinio mokymo kvalifikaciją, dalis (proc.)** (VDA OSP) | 26,1 (2019) | 35 (2027) | 29,5 (2025) | 3,4 ↑ |
| 8 klasę lankiusių mokinių iš žemo SEK statuso šeimų, studijuojančių aukštojoje mokykloje, dalis (proc.) (ŠVIS) | 22,7* (2021) | Ne mažiau kaip 35 proc. (2030) | 18,0 (2025) | – 4,7 ↓ |
| ES strateginė programa „Europa 2030“ (2021) | ||||
| 25–64 metų asmenų, per paskutinius 12 mėnesių dalyvavusių mokymuose, dalis (proc.) (Eurostatas) | 27,9 (2016) | Bent 47 proc. (2025) | 31,4 (2022) | 3,5 ↑ |
* Perskaičiuotas rodiklis.
** Skaičiuojama mokinių, kartu su profesija siekiančių įgyti ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3 lygmuo), dalis (proc.).
Rodyklių reikšmės: ↑ – padėtis pagerėjo, ↓ – padėtis pablogėjo.
Strateginiuose dokumentuose siekiama, kad daugėtų mokinių, kartu su profesija įgyjančių ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3 lygmeniu). Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) numatyta, kad 2027 m. šis rodiklis pasiektų 35 proc., o Nacionaliniame pažangos plane (2020) keliamas siekinys, kad rodiklio reikšmė didėtų (1.3.2 lentelė). 2025 m. kartu su profesija vidurinį išsilavinimą siekė įgyti 29,5 proc. mokinių. Per pastarųjų ketverių metų laikotarpį rodiklis paaugo tik 2024 m. (2,9 proc. punkto), o 2025 m. jo reikšmė vėl truputį (0,4 proc. punkto) sumažėjo ir nutolo nuo siekinio (1.3.6 pav.).
1.3.6 pav. 2022–2025 m. mokinių, siekiančių kartu įgyti profesiją ir vidurinį išsilavinimą, dalis kito nedaug
Mokinių, kartu su profesija siekiančių įgyti ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3 lygmeniu), dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. ir Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) siekinys
Duomenų šaltinis: VDA OSP
Švietimo plėtros programoje (2021) taip pat numatyta artinti bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas. Iškeltas siekinys, kad 2026 m. 4,9 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų mokinių baigtų ir pirminio profesinio mokymo programos modulius. ŠVIS duomenimis, pastaraisiais metais profesinio mokymo modulius baigusių bendrojo ugdymo mokinių skaičius kito netolygiai: 2022 m. buvo 1 227, 2023 m. – 1 179, 2024 m. – 2 639, 2025 m. – 1 460 mokinių.
Nacionaliniame pažangos plane (2020) numatytas siekinys, kad didėtų asmenų, įgijusių profesinę kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, įsidarbinimas. Stebima, kokia 20–34 metų asmenų dalis įsidarbino per trejus metus po to, kai įgijo minėtas kvalifikacijas. Pastarųjų metų duomenimis, 2022 m. ir 2023 m. rodiklio reikšmės buvo panašios ir viršijo 71 proc., o 2024 m. ir 2025 m. rodiklis padidėjo maždaug po 5 proc. punktus ir pasiekė 81,7 proc. (1.3.7 pav.).
1.3.7 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. įgijusių profesinę kvalifikaciją ir vidurinį išsilavinimą ir įsidarbinusių asmenų dalis padidėjo 10,1 proc. punkto
Įsidarbinusių 20–34 metų asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Socialinio teisingumo ir tolygių tolesnio mokymosi galimybių užtikrinimo svarba pabrėžiama Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021). Numatyta pasiekti, kad 2030 m. ne mažiau kaip 35 proc. mokinių, kurie, mokydamiesi 8 klasėje, gyveno žemo SEK statuso šeimose, vėliau studijuotų aukštojoje mokykloje. Duomenys rodo, kad per pastaruosius metus nuo šio siekinio nutolta. Aukščiausia rodiklio reikšmė buvo 2023 m. (21,7 proc.), o 2024 m. ir 2025 m. sudarė apie 18 proc. (1.3.8 pav.).
1.3.8 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. į aukštąsias mokyklas įstojusių mokinių iš žemo SEK statuso šeimų dalis sumažėjo ir nebesiekė penktadalio
8 klasę lankiusių mokinių iš žemo SEK statuso šeimų*, studijuojančių aukštojoje mokykloje, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. ir Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) siekinys
* Mokiniai, kurie gavo finansinę ar kitokią paramą (nemokamą maitinimą ar kt.).
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Tolesnio mokymosi klausimai plačiau aptariami 2.3 poskyryje, kuriame nagrinėjama, kiek mokinių ir kur mokosi, baigę pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.
Lietuvoje ir tarptautiniu mastu daug dėmesio skiriama mokymosi visą gyvenimą plėtrai. Nacionaliniame pažangos plane (2020) numatyta pasiekti, kad pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas besimokiusių 25–64 metų asmenų 2025 m. būtų 10 proc., o 2030 m. – 15 proc. (skaičiuojant, kiek suaugusiųjų mokėsi per 4 savaites iki tyrimo). ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) numatytos tokios tarpinės siekiamos reikšmės: 2026 m. – 11 proc., 2027 m. – 12 proc., 2028 m. – 13 proc. Duomenys rodo, kad 2025 m. mokėsi 10,4 proc. asmenų – reikšmė šiek tiek viršijo 2025 m. siekinį (10 proc.) ir buvo didesnė nei 2024 m. Vis tik pastaraisiais metais didžiausia suaugusiųjų mokymosi aprėptis buvo 2023 m. (1.3.9 pav.).
1.3.9 pav. 2022–2025 m. besimokančių 25–64 metų asmenų dalis sudarė apie 9–11 proc.
Per 4 savaites pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas besimokiusių asmenų dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siekiniai
Duomenų šaltinis: VDA OSP
Strateginiuose šalies dokumentuose numatyta ir daugiau su mokymosi visą gyvenimą plėtra susijusių siekių. Nacionaliniame pažangos plane (2020) taip pat numatytas vyresnių (65–74 metų) gyventojų mokymosi aprėpties augimas, tačiau pastaraisiais metais šis rodiklis mažėjo. VDA OSP duomenimis, per 4 savaites pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas besimokiusių 65–74 metų asmenų dalis kito taip: 2022 m. – 1,8 proc., 2023 m. – 3,6 proc., 2024 m. ir 2025 m. – 2,7 proc.
ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) siekiama didinti 25–34 metų gyventojų mokymosi aprėptį. Numatyta, kad 2030 m. rodiklis pasiektų 15 proc. (tarpinės siektinos reikšmės: 2026 m. – 13,0 proc., 2027 m. – 13,2 proc., 2028 m. – 13,7 proc.). Eurostato duomenimis, pastaraisiais metais rodiklio reikšmė svyravo: 2022 m. buvo 12,5 proc., 2023 m. – 14,0 proc., 2024 m. – 12,7 proc.
ES strateginėje programoje „Europa 2030“ (2021) mokymosi visą gyvenimą mastas stebimas analizuojant, kiek 25–64 metų gyventojų mokėsi per ilgesnį – 12 mėnesių – laikotarpį. Iškeltas siekinys, kad 2025 m. per 12 mėnesių besimokiusių suaugusiųjų dalis vidutiniškai ES būtų bent 47 proc., numatoma jį papildyti siekiniu, kad 2030 m. rodiklio reikšmė pasiektų 60 proc. (European Commission, 2025).
2022 m. per 12 mėnesių vidutiniškai ES mokėsi 46,6 proc., Lietuvoje – 31,4 proc. 25–64 metų gyventojų. Ankstesniais žinomais duomenimis, 2016 m. ES vidurkis sudarė 43,7 proc., o Lietuvos rodiklio reikšmė buvo 27,9 proc. Taigi per 2016–2022 m. laikotarpį pažangos pasiekta ir vidutiniškai ES (+ 2,9 proc. punkto), ir Lietuvoje (+ 3,5 proc. punkto). Nors Lietuvoje padaryta pažanga buvo šiek tiek didesnė nei vidutiniškai ES, Lietuvos atotrūkis nuo ES vidurkio išliko didelis – 2022 m. jis siekė 15,2 proc. punkto, ir Lietuva buvo tarp šalių, kuriose šio rodiklio reikšmė palyginti žema (1.3.10 pav.).
1.3.10 pav. 2022 m. Lietuvoje per metus besimokiusių suaugusiųjų dalis buvo 15,2 proc. punkto mažesnė nei vidutiniškai ES
Per 12 mėnesių mokymuose pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas dalyvavusių 25–64 metų asmenų dalys (proc.) ES šalyse 2022 m. ir ES strateginės programos „Europa 2030“ (2021) siekinys
Duomenų šaltinis: Eurostatas
Visuomenės išsilavinimo lygis bei kompetencijos ir švietimo vertinimas
1.3.3 lentelė. Paaugo visuomenės pilietinė galia ir padaugėjo įgijusiųjų aukštąjį išsilavinimą, tačiau sumažėjo aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų, kurių pajamos žemiausios
Strateginiuose švietimo dokumentuose numatyti visuomenės išsilavinimo, kompetencijų ir švietimo vertinimo rodikliai ir jų reikšmių pokytis
| Rodiklio pavadinimas ir duomenų šaltinis | Pradinė būklė | Siekiniai | Naujausia žinoma reikšmė | Pokytis nuo pradinės būklės | |
| Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (2023) | |||||
| Pilietinės galios indeksas (balais) (Pilietinės visuomenės institutas) | 35,9 (2022) | 60 (2050) | 38,5 (2025) | 2,6 ↑ | |
| Pasitikėjimas Lietuvos institucijomis ir organizacijomis (tarp jų – ir švietimo sistema) (Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (LIST) | Švietimui – nenustatyta | Pasiekti Skandinavijos šalių pasitikėjimo institucijomis lygį | n. d. | ||
| Nacionalinis pažangos planas (2020) | |||||
| Žemiausias pajamas turinčių namų ūkių asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą (ne mažiau kaip 4 metai), dalis (proc.) (VDA OSP) | 25–29 metų | 51,5 (2023) | Didėjimas | 27,0 (2025) | – 24,5 ↓ |
| 30–34 metų | 37,9 (2023) | Didėjimas | 26,2 (2025) | – 11,7 ↓ | |
| UNESCO programa „Švietimas 2030“ (2015) | |||||
| Vidurinio išsilavinimo mastas (proc.) (UNESCO) | Nenustatyta | 94* (2025) 95* (2030) | 91,3 (2021) | ||
| ES strateginė programa „Europa 2030“ (2021) | |||||
| 25–34 metų gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalis (proc.) (Eurostatas) | 56,2 (2020) | Bent 45 proc. (2030) | 60,8 (2025) | 4,6 ↑ | |
* Atnaujintas siekinys.
Rodyklių reikšmės: ↑ – padėtis pagerėjo, ↓ – padėtis pablogėjo.
Įgyvendindama UNESCO programą „Švietimas 2030“ (2015), Lietuva kelia siekinius, kad 2025 m. 94 proc., o 2030 m. – 95 proc. 21–23 metų asmenų būtų įgiję vidurinį (ISCED 3 lygmens) išsilavinimą (1.3.3 lentelė). UNESCO skelbiamais duomenimis (žiūrėta 2026-04-02), 2021 m. Lietuvoje vidurinį išsilavinimą buvo įgiję 91,3 proc. jaunų suaugusiųjų.
Apie vidurinio išsilavinimo aprėpties kitimą vėlesniais metais galima spręsti pagal kitą panašų rodiklį – vidutinį ar aukštesnį3 išsilavinimą įgijusio 20–24 metų jaunimo dalį. VDA OSP duomenimis, 2025 m. Lietuvoje tokių asmenų buvo 94,3 proc. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad 2025 m. rodiklis paaugo, nutraukdamas ankstesniais metais vyravusią mažėjimo tendenciją (2022 m. rodiklio reikšmė buvo 93,5 proc., 2023 m. – 92,7 proc., 2024 m. – 92,1 proc.). Palyginti su ES šalimis, Lietuvoje vidurinio išsilavinimo aprėptis didelė. Eurostato duomenimis, 2025 m. vidutinį ar aukštesnį išsilavinimą vidutiniškai ES šalyse buvo įgiję 85,7 proc. 20–24 metų asmenų; Lietuvai teko 4-a vieta.
ES strateginėje programoje „Europa 2030“ (2021) siekiama didinti aukštojo išsilavinimo aprėptį. Iškeltas siekinys, kad aukštąjį išsilavinimą įgijusių 25–34 metų asmenų 2030 m. būtų bent 45 proc., skaičiuojant vidutiniškai ES. Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgyja gerokai daugiau – apie 60 proc. nurodyto amžiaus asmenų (1.3.11 pav.).
1.3.11 pav. Pastaraisiais metais Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijusių 25–34 metų asmenų dalis sudarė apie 60 proc., ir šis rodiklis viršijo ES siekinį
25–34 metų gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. ir ES strateginės programos „Europa 2030“ (2021) siekinys
Duomenų šaltinis: Eurostatas
2022–2025 m. Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijusių 25–34 metų gyventojų dalis paaugo 2,6 proc. punkto ir pasiekė 60,8 proc. Eurostato duomenimis, ES šalių vidurkis per šį laikotarpį paaugo panašiai – 2,8 proc. punkto (2022 m. – 42,0 proc., 2023 m. – 43,1 proc., 2024 m. – 44,1 proc., 2025 m. – 44,8 proc.). Taigi ES vidurkis labai priartėjo prie tarptautinio siekinio (bent 45 proc.), bet liko gerokai žemesnis už Lietuvos rodiklį. 2025 m. Lietuvai tarp ES šalių pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų dalį teko trečioji vieta, aukštesnės buvo tik Airijos (66,8 proc.) ir Liuksemburgo (65,0 proc.) rodiklių reikšmės (1.3.12 pav.). ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) numatyta ir ateinančiais metais išlaikyti už ES vidurkį ne mažesnę Lietuvos rodiklio reikšmę.
Įgyvendinant ES strateginę programą „Europa 2030“ (2021), svarstoma 2026–2030 m. laikotarpiui numatyti aukštesnį – 50 proc. – tarptautinį siekinį (European Commission, 2025). Ir padidinus siekiamą reikšmę, dabartinis Lietuvos rodiklis ją viršytų.
1.3.12 pav. 2025 m. Lietuva buvo trečioji tarp ES šalių pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių 25–34 metų asmenų dalį
25–34 metų asmenų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalys (proc.) ES šalyse 2025 m. ir ES strateginės programos „Europa 2030“ (2021) siekinys
Duomenų šaltinis: Eurostatas
Nacionaliniame pažangos plane (2020) numatytas siekinys, kad daugėtų aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų iš nepalankios SEK aplinkos. 2025 m. aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję 27,0 proc. 25–29 metų ir 26,2 proc. 30–34 metų asmenų iš žemiausias pajamas turinčių namų ūkių (1.3.13 pav.). Pastaraisiais metais šie rodikliai kito netolygiai: 2023 m. buvo padidėję, o po to dvejus metus mažėjo.
1.3.13 pav. Asmenų iš žemų pajamų namų ūkių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalys pastaraisiais metais kito netolygiai Žemiausias pajamas turinčių namų ūkių asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. pagal amžių ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
Duomenų šaltinis: VDA OSP
Švietimas svarbus, įgyvendinant Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ (2023) iškeltą uždavinį stiprinti visuomenės pilietinę galią. Numatyta pasiekti, kad pilietinės galios indeksas, kuris 2022 m. siekė 35,9 balo pagal 100 balų skalę, iki 2050 m. padidėtų iki 60 balų. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad indeksas pamažu didėja – nuo 2022 m. iki 2025 m. jis paaugo 2,6 balo ir pasiekė 38,5 balo (1.3.14 pav.). Per šį laikotarpį pilietinė galia labiausiai paaugo 2025 m. (nuo 2024 m. padidėjo 1,7 balo).
1.3.14 pav. 2022–2025 m. Lietuvos visuomenės pilietinė galia pamažu augo ir pasiekė 38,5 balo (iš 100 balų)
Pilietinės galios indekso (pagal 0–100 balų skalę) kaita 2022–2025 m. ir Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ (2023) siekinys
Duomenų šaltinis: Pilietinės visuomenės institutas
Pilietinės galios indeksas apima keturias dimensijas: pilietinį aktyvumą – dalyvavimą įvairioje pilietinėje veikloje; potencialų pilietinį aktyvumą – pasiryžimą veikti kilus svarbiam reikalui; pilietinės įtakos, t. y. asmeninės ir kitų asmenų, visuomeninių organizacijų daromos įtakos politiniams sprendimams, suvokimą; pilietinės veiklos rizikų, t. y. socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai, vertinimą. Pilietinės galios augimą 2025 m. labiausiai lėmė padidėjęs pilietinės įtakos vertinimas (2024 m. ji įvertinta 52,0 balo, o 2025 m. – 55,9 balo) ir paaugęs potencialus pilietinis aktyvumas (2024 m. įvertintas 30,8 balo, 2025 m. – 33,9 balo). 2025 m. kitos dimensijos įvertintos taip: pilietinis aktyvumas – 36,6 balo (2024 m. buvo 34,7 balo), rizikų vertinimas – 27,7 balo (2024 m. – 30,8 balo); nuo 2024 m. iki 2025 m. sumažėjęs rizikų vertinimo indeksas rodo, kad rizikų jaučiama daugiau (Pilietinės visuomenės institutas, 2025a, 2025b).
2025 m. aukščiausias buvo 18–24 metų gyventojų pilietinės galios indeksas (43,0 balo). Žiūrint pagal išsilavinimą, aukščiausias (47,1 balo) buvo aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų pilietinės galios indeksas. Pagal pagrindinį užsiėmimą (specialistas, darbininkas, vadovas, pensininkas, bedarbis ar kt.) vienas iš aukščiausių (48,7 balo) buvo studentų ir mokinių pilietinės galios indeksas (Pilietinės visuomenės institutas, 2025a). Kadangi mokinių ir studentų, jaunimo, aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų pilietinės galios rodikliai palyginti aukšti, galima manyti, kad švietimo sistema, greta kitų veiksnių, padeda stiprinti visuomenės pilietinę galią.
ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) numatyta gerinti gyventojų kompiuterinį raštingumą. Jis vertinamas, tiriant 16–74 metų gyventojų gebėjimus naudotis internetu ir programine įranga, ieškant informacijos, bendraujant, bendradarbiaujant, kuriant skaitmeninį turinį, taip pat saugumo ir problemų sprendimo srityse. Iškeltas siekinys, kad bazinį kompiuterinio raštingumo lygį 2030 m. pasiektų 80 proc. gyventojų. Tarpinės siektinos reikšmės – 69 proc. 2026 m., 71 proc. 2027 m. ir 74 proc. 2028 m.
Eurostato duomenimis, 2025 m. ne žemesnį kaip bazinį kompiuterinio raštingumo lygį Lietuvoje pasiekė 53,8 proc. Lietuvos gyventojų. 2023 m. rodiklis siekė 52,9 proc. Taigi per dvejus metus bazinį kompiuterinio raštingumo lygį pasiekusių gyventojų padaugėjo 0,9 proc. punkto. Tokia pažanga nepakankama ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) keliamiems tikslams pasiekti. Be to, Lietuvos rodiklis gerokai žemesnis už ES šalių vidurkį, ir per pastaruosius metus šis skirtumas padidėjo. 2023 m. vidutiniškai ES šalyse bazinį kompiuterinio raštingumo lygį pasiekė 55,6 proc. gyventojų (2,7 proc. punkto daugiau nei Lietuvoje), o 2025 m. – 60,4 proc. (6,6 proc. punkto daugiau nei Lietuvoje).
Strateginiuose dokumentuose keliami uždaviniai siekti ne tik geresnių švietimo rezultatų, bet ir aukštesnio švietimo vertinimo ir didesnio visuomenės pasitikėjimo švietimu. Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ (2023) siekiama, kad pasitikėjimas Lietuvos institucijomis ir organizacijomis (tarp jų – ir švietimo sistema) pasiektų Skandinavijos šalių pasitikėjimo institucijomis lygį. Padėčiai vertinti pradedamas vykdyti ilgalaikis tyrimas4, tačiau tyrimo rezultatų, atskleidžiančių pasitikėjimą švietimu ir kitomis institucijomis, šio leidinio rengimo metu dar nebuvo.
ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) numatyta švietimo pažangą ir apibendrintą jo vertinimą stebėti, taikant EBPO rodiklį – gerovės indeksą (angl. Better Life Index). Viena iš vienuolikos skaičiuojant indeksą vertintų sričių – švietimas; kitos sritys – gyventojų būstas ir išlaidos, pajamos, darbas, bendruomenė, aplinka, pilietinis aktyvumas, sveikata, pasitenkinimas gyvenimu, saugumas ir darbo bei poilsio balansas. Remiantis ankstesne žinoma švietimo vertinimo reikšme (2022 m. – 7,7 balo pagal 0–10 balų skalę), ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) keliamas siekinys, kad įvertinimas iki 2028 m. pasiektų 7,9 balo. Pasikeitus EBPO gerovės indekso skaičiavimo metodikai, švietimo vertinimo rodiklio pažangos stebėti nėra galimybės. 2026 m. EBPO skelbiamais duomenimis apie gerovės indeksą (OECD Well-being Data Monitor, žiūrėta 2026-04-17), viena iš jo sudedamųjų dalių – švietimo sritis – pakeista žinių ir gebėjimų sritimi, vertinama pagal šiuos EBPO PISA duomenimis pagrįstus rodiklius: žemų pasiekimų mokinių dalį ir matematinio raštingumo vidurkį5. Pagal abu šiuos rodiklius Lietuva pateko tarp trečdalio EBPO šalių, kurių rodikliai vidutiniai (kiti du trečdaliai – šalys, kurių rodikliai aukščiausi arba žemiausi). Pagal bendrą, abu rodiklius apimantį žinių ir gebėjimų srities vertinimą, Lietuvai teko 21-oji vieta tarp 35 šalių. Ši pozicija buvo aukštesnė, nei Lietuvai tekusi vieta pagal bendrąjį gerovės indeksą, apskaičiuotą apimant vienuolika gerovės sričių (pagal EBPO gerovės indeksą Lietuvai teko 29-oji vieta tarp 38 šalių).