Švietimo būklės apžvalga
Svarbiausi nacionaliniai Lietuvos švietimo tobulinimo kryptis ir uždavinius nustatantys dokumentai, kurių nuostatų įgyvendinimas analizuojamas šiame leidinyje, yra šie: Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (2023); 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas (2020), kuriame, atsižvelgiant į pažangos strategijoje ir kituose dokumentuose numatytas šalies raidos kryptis, siekiama nustatyti pagrindinius valstybėje siekiamus pokyčius; pažangos plano švietimo srities uždaviniams įgyvendinti skirta 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programa (2021); Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa (2024) ir Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas (2025); parlamentinių partijų Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) (2021). Švietimo tobulinimo priemonių įgyvendinimas ir jų stebėsenos rodiklių reikšmės artimiausiems trejiems metams numatyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2025–2027 m. strateginiame veiklos plane (2025).
4.1.27 Lorem Ipsum
Lorem Ipsum Lorem Ipsum
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Atsisiųsti grafiką
Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“(2023) numatyta ateities vizija – „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“. Viena iš esminių vizijai įgyvendinti reikalingų valstybės raidos krypčių – švietimo, sveikatos ir socialinės politikos pokyčių kryptis; jos strateginė ambicija – ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai jis rūpi. Be to, švietimui, kaip ir kitoms pokyčių kryptims, svarbūs šie valstybės vizijos akcentai: kultūra kaip mūsų tapatybės pagrindas, gamtinės aplinkos tausojimas, technologijų bei inovacijų plėtra ir taikymas.
Bendriausias konkrečiai švietimui Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ (2023) keliamas siekis – visiems prieinamas kokybiškas švietimas, sudarantis sąlygas kiekvienam išlavinti asmeninius gebėjimus, susikurti savo, kaip Lietuvos piliečio, kultūrinę tapatybę, pasirinkti gyvenimo kelią ir gyventi prasmingą gyvenimą. Numatyta, kad Lietuva, užtikrindama ateičiai ir savarankiškam gyvenimui pasirengusio asmens ugdymą, sudarys finansines (įvairių šaltinių lėšomis) ir teisines prielaidas švietimo sistemos pokyčiams; pagerins ikimokyklinio ugdymo kokybę; nuo ikimokyklinio ugdymo orientuosis į ateičiai pasirengusių, atsparių, kūrybingų, demokratines vertybes išpažįstančių asmenybių ugdymą; investuos į mokytojų rengimą, edukologiją, didaktiką, didins mokytojo profesijos patrauklumą; užtikrins, kad mokykla kompensuotų nepalankios SEK aplinkos lemiamą mokymosi galimybių stoką; pereis prie individualizuoto ir personalizuoto ugdymo ir kt.
Nacionalinio pažangos plano (2020), kuris buvo atnaujintas 2024 m.2, esminis tikslas – sveikas ir laimingas žmogus, galintis veikti ir kurti, dirbti kokybišką darbą, gaunantis orias pajamas, gyvenantis darnioje bendruomenėje, įkvepiančioje ir palaikančioje, saugioje, sveikoje ir švarioje aplinkoje, ugdančioje pagarbą, atvirumą ir pasitikėjimą, vertybiniu pagrindu formuojamą valstybės politiką. Kartu siekiama puoselėti ir išsaugoti tautinę ir pilietinę tapatybę. Siekiant esminio tikslo, užsibrėžta įgyvendinti 10 strateginių tikslų sudėtingiausiems Lietuvos iššūkiams ir problemoms įveikti. Pagrindinis ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo tobulinimo kryptis nusakantis strateginis tikslas – didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams. Siekiant šio tikslo, iškelti tokie pažangos uždaviniai:
gerinti įvairių pakopų švietimo kokybę, švietimo sistemos dalyvių pasiekimus ir mažinti pasiekimų skirtumus, didinti formaliojo ir neformaliojo švietimo įtrauktį ir prieinamumą ir kt.
Pagrindinės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo tobulinimo kryptys
| Įtrauktis ir dalyvavimas ugdymo programose | Dalyvavimas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose, įtraukties švietimo sistemoje įgyvendinimas, švietimo pagalbos pasiekiamumas, mokyklinio amžiaus vaikų nesimokymas mokykloje, ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos, mokinių dalyvavimas neformaliojo švietimo programose. |
| Švietimo rezultatai | Mokinių bendrojo ugdymo pasiekimai, tolesnis mokymasis ir įsidarbinimas, bendrojo ugdymo poveikis visuomenei (gyventojų išsilavinimo, kompiuterinio raštingumo ir pilietinės galios rodikliai). |
| Mokytojai ir jų darbo sąlygos | Pedagoginių studijų absolventų įsidarbinimas mokyklose, mokytojų išsilavinimas ir kvalifikacija, amžius ir darbo užmokestis. |
| Mokymosi aplinka | Mokyklų atitiktis vidaus bei išorės universalaus dizaino principams, aprūpinimas laboratorijomis, emocinė aplinka. |
| Finansavimas | Bendras švietimo finansavimas, valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšos, tenkančios vienam |