Švietimo būklės apžvalga
Sėkmingai įgyvendinamas Nacionalinio pažangos plano (2020) siekinys – didinti mokyklų, į kurias gali patekti ir judėti tarp aukštų negalią turintys asmenys, skaičių: 2025 m. buvo 158 taip pritaikytos mokyklos (2022 m. – 129 mokyklos). Lėtai augo visiškai pritaikytų bendrojo ugdymo mokyklų dalis: nuo 1,9 proc. 2022 m. iki 3,1 proc. 2025 m.; visiškai arba iš dalies pritaikytų mokyklų dalis padidėjo nuo 98,0 proc. 2022 m. iki 99,2 proc. 2025 m.
Pasiekta didelė pažanga, aprūpinant bendrojo ugdymo mokyklas laboratorijomis: 2025 m. turinčių laboratorijų mokyklų dalis sudarė 74,5 proc. (2022 m. – 49,6 proc.); Sostinės regione – 61,8 proc. (2022 m. – 49,8 proc.), Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 60,8 proc. (2022 m. – 47,8 proc.) mokyklų; viršyti Švietimo plėtros programos (2021) 2029 m. siekiniai regionams (58 ir 56 proc. atitinkamai).
Įgyvendindama tarptautinius įsipareigojimus dėl švietimo finansavimo, Lietuva pasiekė UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) siekinio minimalią ribą – kad 2025 m. ir 2030 m. valdžios sektoriaus išlaidos švietimui būtų 4 – 6 proc. BVP, 2022 m. skirdama 4,3 proc. BVP švietimui.
Kitas UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) siekinys – kad 2025 m. ir 2030 m. valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui būtų bent 15 proc., tačiau 2022 m. šio rodiklio reikšmė Lietuvoje buvo 13,5 proc., skaičiuojant pagal TVF metodiką, ir 11,7 proc., skaičiuojant pagal UNESCO metodiką.Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) (2021) yra iškeltas siekinys, kad iki 2030 m. vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų dalis nuo BVP vienam gyventojui sudarytų ne mažiau kaip 24 proc., tačiau 2022 m. šio rodiklio reikšmė Lietuvoje buvo 18,7 proc.
Švietimo kokybei užtikrinti ir tikslams pasiekti būtinas tinkamas jo aprūpinimas. Strateginiuose dokumentuose numatyta gerinti fizinę mokyklų aplinką (užtikrinti mokyklų atitiktį mokymosi ir vidaus bei išorės universalaus dizaino principams, jas pritaikyti turintiesiems judėjimo negalią, aprūpinti laboratorijomis) ir didinti švietimo sistemos finansavimą.
1.5.1 lentelė. Pagerėjo mokyklų aplinkos pritaikymas negalią turintiems asmenims, augo aprūpintų laboratorijomis STEAM mokymui mokyklų dalis
Strateginiuose švietimo dokumentuose numatyti fizinės aplinkos rodikliai ir jų reikšmių pokytis
| Rodiklio pavadinimas ir duomenų šaltinis | Pradinė būklė | Siekiniai | Naujausia žinoma reikšmė | Pokytis nuo pradinės būklės |
| Nacionalinis pažangos planas (2020) | ||||
| Mokyklų, kuriose yra užtikrintas įėjimas ir judėjimas tarp aukštų judėjimo negalią turintiems asmenims, skaičius (vnt.) (ŠVIS) | 143* (2024) | Didėjimas | 158 (2025) | 15 ↑ |
| Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) (2021) | ||||
| Mokyklų, atitinkančių mokymosi ir vidaus bei išorės universalaus dizaino principus, skaičius (vnt.) (ŠVIS) | 11* (2021) | 60 (2024) 300 (2030) | 27 (2025) | 16 ↑ |
| Mokyklų, turinčių fizinių ir virtualių laboratorijų STEAM mokymui, dalis (proc.) (ŠVIS) | Nebuvo nustatyta | 100 (2030) | 74,5 (2025) | |
* Perskaičiuotas rodiklis.
Rodyklių reikšmė: ↑ − padėtis pagerėjo.
Tinkamas ugdymo aplinkos ir sąlygų pritaikymas yra viena iš esminių įtraukiojo ugdymo sąlygų. Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (2006) ir įsipareigojo užtikrinti, kad, įgyvendinant negalią turinčių asmenų teisę į mokslą, sąlygos būtų tinkamai pritaikytos pagal šių asmenų poreikius.
Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) buvoiškeltas ambicingas siekinys, kad iki 2024 m. Lietuvoje būtų 60, o iki 2030 m. – 300 mokyklų, kurios atitiktų mokymosi ir vidaus bei išorės universalaus dizaino principus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996, pakeitimai 2023 m.) 2 straipsnio 109 punkte universalus dizainas apibrėžiamas taip: „gaminių ir aplinkos forma, kai jais be specialaus pritaikymo gali naudotis vaikai, suaugę, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, asmenys su negalia, įvairių tautybių ir kitų grupių žmonės“. Taigi, universalaus dizaino koncepcija neišskiria konkrečių žmonių grupių ir nekuria būtent jiems skirtų įėjimų į patalpas, takelių, prietaisų. Viskas turėtų būti projektuojama taip, kad būtų patogu naudotis visiems.
Nesant duomenų, kiek mokyklų atitinka universalaus dizaino principus, rodiklis skaičiuojamas, įvertinant, kiek bendrojo ugdymo mokyklų buvo visiškai pritaikytos įvairių negalių turintiems asmenims. 2021 m., kai buvo iškeltas siekinys, tokių visiškai pritaikytų mokyklų buvo 11, o tolesniais metais jų skaičius po truputį augo: 2022 m. buvo 17, 2023 m. – 18, 2024 m. – 20, 2025 m. – 27 mokyklos.
Švietimo plėtros programoje (2021) planuojamas ne konkretus asmenims su negalia pritaikytų mokyklų skaičius, bet procentinė dalis. Siekiama, kad 2030 m. šalyje būtų 20 proc. bendrojo ugdymo mokyklų, visiškai pritaikytų asmenims su negalia. ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) siekiama, kad 2026 m. visiškai pritaikytos būtų 12 proc., 2027 m. – 14 proc., 2028 m. – 16 proc. mokyklų. ŠVIS duomenimis, 2025 m. fizinė aplinka buvo visiškai pritaikyta negalią turintiems mokiniams 3,1 proc. bendrojo ugdymo mokyklų (2022 m. – 1,9 proc.). Visiškai arba iš dalies pritaikytų mokyklų dalis – gerokai didesnė: 2025 m. jų buvo 99,2 proc. (2022 m. – 98,0 proc.). Tad pokyčiai vyksta, bet lėčiau, nei planuojama.
Nacionaliniame pažangos plane (2020) numatyta siekti, kad daugėtų mokyklų, kuriose yra užtikrintas įėjimas ir judėjimas tarp aukštų judėjimo negalią turintiems asmenims. ŠVIS duomenimis, taip pritaikytų mokyklų skaičius auga: 2025 m. buvo 158 mokyklos, į kurias gali patekti ir judėti tarp aukštų asmenys su negalia – 29 mokyklomis daugiau nei 2022 m. (129 mokyklos) (1.5.1 pav.).
1.5.1 pav. Per 2022–2025 m. kasmet į vis daugiau mokyklų galėjo patekti ir judėti tarp aukštų judėjimo negalią turintys asmenys
Mokyklų, kuriose yra užtikrintas įėjimas ir judėjimas tarp aukštų judėjimo negalią turintiems asmenims, skaičiaus (vnt.) kaita 2022–2025 m. ir Nacionalinio pažangos plano (2020) siektina tendencija
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Švietimo prieinamumui didinti Švietimo plėtros programoje (2021) numatytos priemonės „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“, „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“, „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas ir kt.; planuojamos investicijos į infrastruktūros pritaikymą.
Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą, skirtingose savivaldybėse buvo suplanuota 211 veiklų įvairioms erdvėms kurti ir (ar) atnaujinti, skirtų mokykloms pritaikyti pagal universalaus dizaino principus (investicijų vertė virš 24 mln. Eur). Projekto rezultatai leidinio rengimo metu dar nėra paskelbti. I projekto etapas vyko 2023-05-11–2025-06-30, II etapas – 2024-01-31–2026-04-30.
Ambicingas siekinys keliamas Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) – iki 2030 m. pasiekti, kad visos mokyklos turėtų fizinių ir virtualių laboratorijų STEAM mokymui. LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane (2025) siekiama sudaryti sąlygas 7–10 pagrindinių mokyklų ir I–IV gimnazijų klasių mokiniams ne mažiau kaip 9 akad. val. per vienus mokslo metus dalyvauti STEAM atviros prieigos centrų organizuojamuose užsiėmimuose. 2025–2026 ir 2026–2027 m. m. bendruosiuose ugdymo planuose įtvirtinta nuostata: „Mokykla užtikrina, kad praktiniams gebėjimams ir tyrinėjimo kompetencijai ugdyti būtų sudaromos sąlygos mokiniams atlikti eksperimentinę veiklą mokyklos, kurioje mokosi, laboratorijoje, kitos mokyklos laboratorijoje ar atviros prieigos STEAM centruose. Rekomenduojama sudaryti sąlygas kiekvienam 7–10 ir I–II gimnazijos klasės mokiniui bent 3 kartus per vienus mokslo metus dalyvauti STEAM atviros prieigos centrų organizuojamuose užsiėmimuose.“
ŠVIS duomenimis, 2025 m. 74,5 proc. mokyklų turėjo laboratorijų, kuriose galima atlikti su STEAM susijusius eksperimentus, – jų dalis, palyginti su 2023 m. (51,7 proc.), padidėjo 22,8 proc. punkto; pokytis per vienus metus nuo 2024 m. (66,1 proc.) – 8,4 proc. punkto. Tad pokyčių kryptis tvari, ir, tikėtina, kad iki 2030 m. siekiniai gali būti įgyvendinti (1.5.2 pav.).
1.5.2 pav. Per trejus metus mokyklų, turinčių fizinių ir virtualių laboratorijų STEAM mokymui, dalis išaugo nuo 49,6 proc. iki 74,5 proc.
Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių laboratorijų, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. ir Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) siekinys
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Švietimo plėtros programoje (2021) numatyti rodikliai gamtos mokslų laboratorijų įrengimo plėtrai regionų bendrojo ugdymo mokyklose stebėti: siekiama, kad 2029 m. Sostinės regione gamtos mokslų laboratorijų turėtų 58 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 56 proc. bendrojo ugdymo mokyklų.
ŠMSM 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026) numatyta siekti, kad Sostinės regione gamtos mokslų laboratorijų 2026 m. turėtų 53 proc., 2029 m. – 58 proc., o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2026 m. – 51 proc., 2029 m. – 56 proc. bendrojo ugdymo mokyklų.
ŠVIS duomenimis, Sostinės regione gamtos mokslų laboratorijų 2022 m. turėjo 49,8 proc., 2023 m. – 50,0 proc., 2024 m. – 55,6 proc., o 2025 m. – jau 61,8 proc. mokyklų (12 proc. punktų daugiau nei 2022 m.). Vidurio ir vakarų Lietuvos regione gamtos mokslų laboratorijų 2022 m. turėjo 47,8 proc., 2023 m. – 50,9 proc., 2024 m. – 56,4 proc., 2025 m. – 60,8 proc. (13 proc. punktų daugiau nei 2022 m.)1 bendrojo ugdymo mokyklų – viršyti šiems rodikliams iškelti ŠMSM 2026–2028 m. strateginio veiklos plano (2026) ir Švietimo plėtros programos (2021) siekiniai 2029 metams.
Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių laboratorijų ir (ar) technikos kabinetų, pastaraisiais metais daugėjo dėl to, kad mokyklos, dalyvavusios „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje, įgyvendino savo pažangos planus, kurių pusė veiklų buvo susijusios su įvairios infrastruktūros bei įrangos ir ugdymo priemonių atnaujinimu. Iki 2028 m. rugsėjo 30 d. įgyvendinamas projektas „Ugdymo priemonės mokykloms“, kurio metu mokyklos aprūpinamos šiuolaikiškomis gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis, kompiuterine įranga.
Švietimo sistemos finansavimas
Švietimo sistema atlieka vieną iš esminių funkcijų, užtikrinant visuomenės narių gerovę. Veiksmingam ir efektyviam švietimo sistemos funkcionavimui yra būtinas tvarus ir visavertis švietimo sistemos finansavimas.
1.5.2 lentelė. Augo valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui ir mokiniui tenkančių valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų dalis nuo BVP vienam gyventojui
Strateginiuose švietimo dokumentuose numatyti švietimo sistemos finansavimo rodikliai ir jų reikšmių pokytis
| Rodiklio pavadinimas ir duomenų šaltinis | Pradinė būklė | Siekiniai | Naujausia žinoma reikšmė | Pokytis nuo pradinės būklės |
| UNESCO programa „Švietimas 2030“ (2015) | ||||
| Valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui (proc.) pagal TVF skaičiavimus (UNESCO) | 13,2* (2019) | 15–20 | 13,5 (2022) | 0,3 ↑ |
| Valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui (proc.) pagal UNESCO skaičiavimus (UNESCO) | 11,4* (2019) | 15–20 | 11,7 (2022) | 0,3 ↑ |
| Valdžios sektoriaus išlaidos švietimui kaip BVP dalis (proc.) (UNESCO) | 3,9* (2019) | 4–6 | 4,3 (2022) | 0,4 ↑ |
| Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) (2021) | ||||
| Vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkančių valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų dalis nuo BVP vienam gyventojui (EBPO) | 17,8* (2019) | 24 | 18,7 (2022) | 0,9 ↑ |
* Perskaičiuotas rodiklis.
Rodyklių reikšmė: ↑ – padėtis pagerėjo.
Visoms šalims, prisijungusioms prie UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) keliami bendri siekiniai – nuo 2025 m. iki 2030 m. valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui turi sudaryti nuo 15 iki 20 proc., jų dalis nuo BVP – nuo 4 iki 6 proc. (1.5.2 lentelė).
UNESCO pateikia valdžios sektoriaus išlaidų dalies švietimui rodiklio reikšmes, apskaičiuotas UNESCO ir TVF. Pagal UNESCO skaičiavimus, 2022 m. Lietuvoje (1.5.3 pav.) valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui sudarė 11,7 proc., o pagal TVF skaičiavimus – 13,5 proc. Analizuojant šio rodiklio kaitą, matyti, kad valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui nesiekė 15 proc. Galime matyti, kad valdžios sektoriaus išlaidos švietimui nuo 2019 m. mažėjo, o nuo 2021 m. – augo. Svarbu pažymėti, kad reikia dėti daugiau pastangų, didinant švietimo sistemos finansavimą, nes UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) 15 proc. siekinys yra minimali gerai funkcionuojančios švietimo sistemos finansavimo riba.
Visgi lyginant Lietuvos padėtį su kitomis ES šalimis, matyti, kad Lietuva, pagal TVF skaičiavimus, kartu su Estija (2022 m. – 14,6 proc.), Kipru (2022 m. – 13,2 proc.) ir Latvija (2022 m. – 13,1 proc.) pateko tarp ES šalių, kuriose 2022 m. valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui buvo artimiausia UNESCO siekinio minimaliai ribai (1.5.4 pav.). Labiausiai nuo siekinio nutolusios buvo Italija ir Graikija – šiose ES šalyse 2022 m. valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui buvo mažesnė nei 8 proc.
1.5.3 pav. 2022 m. Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui nesiekė UNESCO siekinio
Valdžios sektoriaus išlaidų dalies švietimui (proc.) kaita 2019–2022 m. ir UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) siekinio minimali riba
Duomenų šaltinis: UNESCO
1.5.4 pav. Lietuva pateko tarp ES šalių, kuriose valdžios sektoriaus išlaidų dalis švietimui buvo didžiausia (TVF skaičiavimai)
Valdžios sektoriaus išlaidų dalis (proc.) švietimui (TVF skaičiavimai) ES šalyse 2022 m. ir UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) siekinio minimali riba
* 2021 m. duomenys.
Duomenų šaltinis: UNESCO
Tačiau, pagal UNESCO skaičiavimus, Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, labiau atitinka šalių skirstinio vidurį (1.5.5 pav.). Vienintelė ES šalis, kuri 2022 m. peržengė UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) siekinio minimalią ribą, yra Švedija, kurios išlaidos švietimui nuo visų valdžios sektoriaus išlaidų sudarė 15,3 proc. Labiausiai nuo UNESCO siekinio nutolusios buvo Italija (2022 m. – 7,4 proc.) ir Graikija (2022 m. – 6,4 proc.).
1.5.5 pav. Lietuva pagal valdžios sektoriaus išlaidų dalį švietimui atitinka ES šalių skirstinio vidurį (UNESCO skaičiavimai)
Valdžios sektoriaus išlaidų dalis (proc.) švietimui (UNESCO skaičiavimai) ES šalyse 2022 m. ir UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) siekinio minimali riba
* 2021 m. duomenys.
Duomenų šaltinis: UNESCO
Kitas prie UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) prisijungusioms šalims keliamas siekinys yra valdžios sektoriaus išlaidos švietimui kaip BVP dalis – nuo 2025 m. iki 2030 m. valdžios sektoriaus išlaidos švietimui turi sudaryti nuo 4 proc. iki 6 proc. šalies BVP. UNESCO duomenimis, Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos švietimui kaip BVP dalis 2020 m. pasiekė šio UNESCO siekinio minimalią ribą (1.5.6 pav.).
1.5.6 pav. Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos švietimui kaip BVP dalis pasiekė UNESCO siekinio minimalią ribą
Valdžios sektoriaus išlaidų švietimui kaip BVP dalies (proc.) kaita 2019–2022 m. ir UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) siekinio minimali riba
Duomenų šaltinis: UNESCO
Lygindami Lietuvą su kitomis ES šalimis pagal tai, kokią BVP dalį sudarė valdžios sektoriaus išlaidos švietimui, matome, kad Lietuva pateko tarp aštuonių ES šalių, kuriose valdžios sektoriaus išlaidos švietimui kaip BVP dalis buvo mažiausios (1.5.7 pav.). 2022 m. UNESCO turimais duomenimis, trijų ES šalių (Graikijos, Rumunijos ir Airijos) valdžios sektoriaus išlaidos švietimui kaip BVP dalis buvo mažesnės nei 4 proc., o Švedija (2022 m. – 7,3 proc.), Suomija (2022 m. – 6,4 proc.), Danija (2022 m. – 6,4 proc.) ir Belgija (2022 m. – 6,3 proc.) 2022 m. viršijo UNESCO siekinio maksimalią ribą.
1.5.7 pav. Lietuva pateko tarp ES šalių, kuriose valdžios sektoriaus išlaidos švietimui kaip BVP dalis buvo mažesnės
Valdžios sektoriaus išlaidos švietimui kaip BVP dalis (proc.) ES šalyse 2022 m. ir UNESCO programos „Švietimas 2030“ (2015) siekinio minimali riba
* 2021 m. duomenys.
Duomenų šaltinis: UNESCO
Lietuvos nacionaliniame strateginiame dokumente Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) taip pat skiriamas dėmesys švietimo sistemos finansavimui – keliamas siekinys, kad iki 2030 m. vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų dalis nuo BVP vienam gyventojui sudarytų ne mažiau kaip 24 proc.
EBPO duomenimis, Lietuvoje paaugo vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkančių valstybės lėšų dalis nuo BVP vienam gyventojui, bet šis augimas nebuvo tvarus – nuo 2019 m. iki 2020 m. šio rodiklio reikšmė paaugo 2,2 proc. punkto ir 2020 m. siekė 20,0 proc., tačiau 2021 m. sumažėjo iki 18,6 proc. ir išliko panaši ir 2022 m. (1.5.8 pav.). Tai rodo, kad reikalingos tvaresnės pastangos švietimo finansavimui didinti, nes yra rizika nepasiekti 2030 m. siekinio.
1.5.8 pav. 2020 m. paaugusi vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkančių valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų dalis nuo BVP vienam gyventojui nuo 2021 m. sumažėjo
Vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui (visas vidurinis išsilavinimas*) tenkančių valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų dalies (proc.) nuo BVP vienam gyventojui kaita 2019–2022 m. ir Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) siekinys
* Besimokantieji pagal ISCED 2 ir ISCED 3 lygmenų švietimo programas.
Duomenų šaltinis: EBPO
Daugiau informacijos apie įvairius Lietuvos švietimo sistemos finansavimo rodiklius pateikiama 2.6 poskyryje.