Šioje leidinio dalyje aptariama darnaus ugdymo apibrėžtis ir atskirų jo elementų įgyvendinimas Lietuvos švietimo kontekste. Darnaus vystymosi ir ugdymo sąsaja siekia XX a. pabaigą; Lietuvoje jau 1989 m., rengiant Tautinės mokyklos koncepciją, buvo išryškintas poreikis spręsti žmogaus ir visuomenės, gamtos susiskaidymo, sparčios technologijų kaitos problemas. Šiandieniniame pasaulyje visuomenės raidos, ekonomikos vystymosi ir aplinkosaugos iššūkiai išlieka svarbūs, prie jų dar prisideda skaitmeninės atskirties ir asmens bei sistemų atsparumo klausimai.
Apžvalgos autoriai, remdamiesi darnaus vystymosi ir švietimo teoretikų idėjomis, siekė
atskleisti darnų ugdymą kaip kaitos procesą, kuriuo švietimas įveiklinamas darniai vystytis per darnų mokymąsi ir mokymą, darnios mokyklos valdymo sistemos ir infrastruktūros kūrimą.
Taigi šios leidinio dalies skyriai ir jų turinys išdėstyti taip:
Šioje dalyje apibendrinami prieinami statistiniai duomenys, remiamasi moksliniais straipsniais, tarptautinių ir nacionalinių tyrimų rezultatais, aptariama padėtis šalyje, savivaldybėse ir jų grupėse.