II DALIS. Mokytojai

Šioje leidinio dalyje aptariama darnaus ugdymo apibrėžtis ir atskirų jo elementų įgyvendinimas Lietuvos švietimo kontekste. Darnaus vystymosi ir ugdymo sąsaja siekia XX a. pabaigą; Lietuvoje jau 1989 m., rengiant Tautinės mokyklos koncepciją, buvo išryškintas poreikis spręsti žmogaus ir visuomenės, gamtos susiskaidymo, sparčios technologijų kaitos problemas. Šiandieniniame pasaulyje visuomenės raidos, ekonomikos vystymosi ir aplinkosaugos iššūkiai išlieka svarbūs, prie jų dar prisideda skaitmeninės atskirties ir asmens bei sistemų atsparumo klausimai.

Apžvalgos autoriai, remdamiesi darnaus vystymosi ir švietimo teoretikų idėjomis, siekė

atskleisti darnų ugdymą kaip kaitos procesą, kuriuo švietimas įveiklinamas darniai vystytis per darnų mokymąsi ir mokymą, darnios mokyklos valdymo sistemos ir infrastruktūros kūrimą.

Taigi šios leidinio dalies skyriai ir jų turinys išdėstyti taip:

• skyriuje Darnaus ugdymo apibrėžtis aprašyta sąvokos teorinė samprata; iš darnaus vystymosi ir švietimo perspektyvos apžvelgti strateginiai dokumentai, švietimo koncepcijos ir LR švietimo įstatymas;
• skyriuje Švietimas darniam vystymuisi užtikrinti analizuojami švietimo pasiekiamumo ir tolygumo aspektai, pedagoginių darbuotojų sudėties skirtumai;
• skyrius Darnus mokymasis ir mokymas pradedamas gyvenimo mokykloje samprata; toliau aprašoma darnaus vystymosi tema ugdymo turinyje, mokinių ir mokytojų kompetencijos;
• skyriaus Darnios mokyklos valdymas ir infrastruktūra aspektai apima lyderystės veikiant, bendruomenės įtraukties ir partnerysčių temas, taip pat mokyklos aplinkos saugumo, pritaikymo, skaitmenizacijos analizę.

Šioje dalyje apibendrinami prieinami statistiniai duomenys, remiamasi moksliniais straipsniais, tarptautinių ir nacionalinių tyrimų rezultatais, aptariama padėtis šalyje, savivaldybėse ir jų grupėse.