Švietimo būklės apžvalga
Pedagogų trūkumas aktualus ne tik Lietuvoje – su šiuo iššūkiu susiduria daugelis šalių. Kaip rodo Lietuvos pedagogų poreikio prognozė, iki 2030 m. Lietuvoje susidarys daugiau kaip 4 tūkst. bendrojo ugdymo dalykų mokytojų trūkumas, taip pat prognozuojamas didelis socialinių pedagogų trūkumas. Kita vertus, prognozė parodė, kad ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo mokytojų ir specialiųjų pedagogų poreikis turėtų būti patenkintas.
Rengdama pedagogų poreikio prognozes, Lietuva siekia iš anksto stebėti pedagogų kaitos tendencijas. Tai leidžia iniciatyviai priimti tikslingus ilgalaikius sprendimus, kurie galėtų užkirsti kelią problemoms rastis ir įsisenėti.
Pedagogų trūkumas yra vienas iš svarbiausių švietimo iššūkių tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu. Atlikti tyrimai rodo, kad ši problema yra sisteminė – ji skirtingais aspektais pasireiškia skirtingose šalyse, tačiau jos šaknys ir padariniai labai panašūs: spartus pedagogų amžėjimas, augantys nekvalifikuotų mokytojų skaičiai, sunkus pedagogų pritraukimas ir išlaikymas švietimo sistemoje, didelė kaita ir ankstyvas jaunų mokytojų pasitraukimas iš profesijos (OECD, 2025).
Mokytojų trūkumas sukelia neigiamų padarinių seką, tiesiogiai paveikiančią mokinius, mokyklas ir visos visuomenės ateitį. Mokyklos, bandydamos užpildyti personalo spragas, didina mokinių skaičių klasėse arba samdo asmenis, neturinčius reikiamos kvalifikacijos, o tai tiesiogiai paveikia ugdymo kokybę. Ypač nukenčia regionų mokyklose besimokantys mokiniai, gaunantys mažiau individualizuoto dėmesio, o tai prisideda prie pasiekimų atotrūkio ir socialinės nelygybės augimo. Visiems likusiems mokytojams tenka augantis darbo krūvis: dėl papildomų pamokų ir administracinių užduočių mažėja laiko pasiruošti pamokoms, o tai didina nuovargio ir perdegimo riziką. Taip susiformuoja uždaras ratas: blogėjanti darbo aplinka ir menkstantis profesijos prestižas atbaido naujus kandidatus, o kvalifikuotų specialistų stoka ilgainiui riboja šalies ekonominį augimą (Van Breukelen, Theelen, 2026).
Tarp EBPO TALIS 2024 m. tyrimo duomenų, apžvelgiant mokytojų trūkumo tendencijas, pateikiami lyginamieji rodikliai, kuriais remiantis galima įvertinti situaciją skirtingose šalyse. Kaip jau buvo minėta anksčiau, viena pagrindinių trūkumo priežasčių – pedagogų amžėjimas: EBPO šalyse vidutiniškai 38 proc. mokytojų yra 50 metų ar vyresni. Kai kuriose valstybėse ši dalis gerokai viršija vidurkį – Lietuva, Portugalija, Latvija, Vengrija ir Estija priklauso šalių grupei, kuriose vyresnio amžiaus mokytojų dalis viršija 50 proc. Tai reiškia, kad per artimiausią dešimtmetį šiose šalyse iš švietimo sistemos pasitrauks daug mokytojų, išeinančių į pensiją, ir jiems pakeisti reikės reikšmingo skaičiaus naujų specialistų.
Susirūpinimą kelia ir mokytojų išlaikymo darbo vietoje problema. Maždaug 34 proc. visų profesiją paliekančių asmenų sudaro pradedantieji mokytojai, dirbantys mažiau nei penkerius metus, – tai rodo, kad problemų kelia ne tik demografija, bet ir darbo aplinka, taip pat motyvacija nepalikti profesijos. Šiame kontekste itin ryškiai išsiskiria Lietuvos situacija: EBPO duomenimis, pedagogų kaitos rodiklis šalyje viršijo 10 proc. ir pateko tarp aukščiausių EBPO šalyse. Papildomas iššūkis – mokytojų kvalifikacijos trūkumas. EBPO šalyse vidutiniškai 7,1 proc. vidurinio ugdymo mokytojų neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, o Danijoje, Estijoje ir Švedijoje ši dalis viršija 15 proc. (OECD, 2025).
Lietuvoje pedagogų trūkumas ypač juntamas tarp STEM srities specialistų: gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos žinių turintys asmenys dažnai turi galimybių įsidarbinti privačiame sektoriuje, kuris siūlo konkurencingesnį atlygį nei švietimas. Tai tiesiogiai veikia mokyklų galimybes pritraukti ir išlaikyti šių dalykų mokytojus. Papildomą iššūkį kelia ryškus lyčių atotrūkis, rengiant STEM sričių profesionalus – moterų dalis šioje srityje Lietuvoje tesiekia 9,0 proc., o tai reiškia, kad potencialių naujų STEM mokytojų pasiūla išlieka itin siaura (European Commission Directorate-General for Education, Youth, Sport and Culture, 2025).
Pedagogų poreikio prognozavimas Lietuvoje
Kaip rodo NŠA užsakymu 2025 m. atlikta Pedagogų poreikio prognozė iki 2030 metų, įvertinus prognozuojamą mokinių skaičiaus kaitą, mokinių ir mokytojų skaičiaus santykio pokyčius, pedagogų išėjimą iš profesijos dėl amžiaus, keičiant karjerą ar dėl kitų priežasčių, pedagoginių studijų studentų skaičius ir absolventų įsidarbinimo rodiklius, per artimiausius penkerius metus Lietuvoje bus matomas nemažas pedagogų trūkumas.
Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus bus parengta 8,7 tūkst. pedagogų, o numatomas poreikis tuo pačiu laikotarpiu sieks net 10,6 tūkst. Visgi tai – nuosaiki prognozė. Be to, ne visi pedagogikos studijų absolventai įsidarbins mokyklose, o norint pakeisti be pedagogo kvalifikacijos dirbančius (ir jos nesiekiančius) asmenis, papildomai reikės dar bent 3,5 tūkst. naujų pedagogų.
Prognozuojamas ypač didelis bendrojo ugdymo mokytojų (mokytojų dalykininkų) trūkumas. Ateinančių penkerių metų laikotarpiu reikės 6,7 tūkst. šių mokytojų, o jų bus parengta vos 4,2 tūkst. Jei ateityje pedagoginio darbo imsis panaši pedagoginių studijų absolventų dalis, kaip ir 2020–2024 m., 2030 m. Lietuvoje trūks daugiau nei 4 tūkst. šių mokytojų.
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų bus parengta daugiau, nei reikia. Jei pedagogais įsidarbins bent 87 proc. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir (ar) pradinio ugdymo studijų absolventų, prognozuojamas šių specializacijų pedagogų poreikis iki 2030 m. bus patenkintas.
Jei 2026–2030 m. įstojusiųjų į specialiosios pedagogikos studijas skaičius bus panašus kaip per praėjusius penkerius metus, o mokyklose įsidarbins ne mažiau nei 74 proc. šių studijų absolventų, specialiąją pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų paklausa bus patenkinta, net ir išaugus mokinių, turinčių SUP, skaičiui ar sumažinus vienai specialiojo pedagogo pareigybei tenkančių mokinių skaičių.
2025–2028 m. socialinės pedagogikos studijas turėtų baigti vidutiniškai po 16 asmenų kasmet, t. y. gerokai mažiau, nei reikia, todėl socialinių pedagogų poreikis mokyklose bus sunkiai patenkinamas.
Politiniai mokytojų trūkumo Lietuvoje siekiniai aptarti 1.4 poskyryje.
Priemonės, taikomos pedagoginių darbuotojų trūkumo problemai spręsti
Pedagogų trūkumo problemai spręsti daugiau nei trečdalis Europos švietimo sistemų šiuo metu įgyvendina įvairias priemones: šalys siekia tobulinti pedagogų poreikio prognozavimo metodus, supaprastinti įsidarbinimo procesus ir sudaryti galimybes dirbti mokykloje asmenims, dar neįgijusiems pedagogo kvalifikacijos (European Commission / EACEA / Eurydice, 2023).
Siekiant strategiškai spręsti pedagogų trūkumo problemą, pirmiausia būtina numatyti ateities situaciją – kaip jau buvo paminėta, Lietuva turi pedagogų poreikio prognozavimo patirties ir yra viena iš nedaugelio ES ir EBPO šalių, tokiu būdu atidžiau analizuojančių pedagogų trūkumo situaciją. Būtent poreikio prognozės ataskaitoje užfiksuoti duomenys tampa pagrindu tikslingiems ilgalaikiams sprendimams – valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymui, stipendijų krypčiai ir pedagogų pritraukimo priemonių koncentravimui ten, kur jų labiausiai reikės. Prognozė leidžia ne tik reaguoti į esamą situaciją, bet ir veikti iš anksto.
Siekdamos sumažinti STEM srities, užsienio kalbų ir specialiojo ugdymo pedagogų trūkumą, 23 Europos švietimo sistemos taiko konkrečias priemones, kartu įtraukdamos privataus sektoriaus ekspertus, kuriems sudaroma galimybė dirbti, neturint pedagogo kvalifikacijos. Lietuva ir Vengrija šią problemą sprendžia, taikydamos didesnes finansines paskatas ir tikslines stipendijas būtent tų dalykų, kurių trūkumas yra didžiausias, studentams (European Commission / EACEA / Eurydice, 2023). Kaip jau buvo paminėta anksčiau, Lietuvoje taip pat sudaromos sąlygos pedagogams įgyti kito dalyko ar kitos specializacijos kompetencijų, dalyvaujant projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Siekiant, kad nauji specialistai liktų švietimo sistemoje, projekto lėšomis taip pat finansuojamos pedagoginių darbuotojų stažuotės, vykdoma naujų vadovų mentorystė ir kitais būdais stiprinama švietimo įstaigų vadovų kompetencija kurti palaikančią darbo aplinką.
Taip pat, kaip jau buvo paminėta, 2026 m. birželio mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė 2026–2028 metų priemonių pedagogams pritraukti ir išlaikyti darbo vietoje planą. Plane numatytos priemonės, kurios padės didinti pedagoginių studijų patrauklumą ir užtikrinti studijas baigusiųjų įsiliejimą į švietimo sistemą, stiprinti pradedančiųjų mokytojų palaikymą ir palydėjimą į profesiją, gerinti darbo sąlygas ir psichologinį saugumą švietimo įstaigose, didinti pedagogo profesijos konkurencingumą darbo rinkoje. Tikimasi, kad, įgyvendinus plane numatytas priemones, iki 2026 m. pabaigos bus parengtos rekomendacijos mokytojų autonomiškumui palaikyti įstaigos, savivaldos ir nacionaliniu lygmenimis, o iki 2028 m. pabaigos pedagogines studijas baigusių ir mokykloje dirbančių jaunųjų mokytojų (po studijų praėjus 2 metams) procentinė dalis sieks 75 proc., bus išbandytas vidinės (švietimo įstaigoje) ir išorinės (su aukštąja mokykla) mentorystės modelis, į mokyklas atėjusių aukštos kvalifikacijos pedagogų (magistrų) skaičius sieks 6 000, bus išbandyta psichologines konsultacijas ir pirminę teisinę pagalbą teikianti Mokytojų linija, bus parengtos ir pradėtos įgyvendinti pedagoginių darbuotojų nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, stiprinančios pedagoginių darbuotojų socialines ir emocines kompetencijas.
Europos šalyse, kaip viena iš pedagogų trūkumo priežasčių, taip pat akcentuojamas netolygus mokytojų pasiskirstymas konkrečios šalies viduje. Europos valstybės sprendžia šį iššūkį, teikdamos papildomą paramą atrinktiems regionams ir nepalankioje padėtyje esančioms mokykloms. Lietuvoje šis iššūkis taip pat yra matomas, todėl ŠMSM kasmet skiria papildomų lėšų savivaldybėms, o savivaldybės pačios inicijuoja įvairias priemones pedagoginiams darbuotojams pritraukti. Be to, ŠMSM skiria papildomą finansavimą švietimo pagalbai savivaldybėse stiprinti (European Commission / EACEA / Eurydice, 2023).