Švietimo būklės apžvalga
Remiantis Pilietinės galios indekso tyrimo duomenimis, 2023 m. labai aukštai, aukštai arba bent vidutiniškai mokytojo profesijos prestižą Lietuvoje vertino 70 proc. visuomenės narių. EBPO TALIS 2024 m. tyrimo metu 71,6 proc. Lietuvos mokytojų nurodė, kad jų mokykloje tėvai (globėjai) vertina mokytojus.
EBPO TALIS 2024 m. tyrimo duomenimis, net 85,4 proc. Lietuvos mokytojų nurodė, kad jie yra patenkinti savo darbu, o 75,7 proc. – kad teigiamos mokytojo darbo (profesijos) pusės nusveria neigiamas.
Visgi EBPO TALIS 2024 m. duomenys taip pat rodo, kad Lietuvos mokytojų gerovė yra prastesnė nei vidutiniškai jų kolegų EBPO šalyse, trečdalis (36,2 proc.) Lietuvos mokytojų darbe dažnai arba labai dažnai patiria stresą.
Mokytojų gerovė, streso poveikis ir problemos, su kuriomis susiduria mokytojai
Mokytojų gerovė tiesiogiai priklauso nuo patiriamo streso, kuris tam tikru lygiu profesinėje veikloje yra neišvengiamas: mokytojai patys sau kelia aukštus reikalavimus, jaučia mokinių ir jų tėvų lūkesčius kuo geriau pasirodyti per valstybinius brandos egzaminus ir nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus.
EBPO TALIS tyrimas padeda suprasti Lietuvos mokytojų profesinę patirtį: jis leidžia giliau pažvelgti į tai, kaip mokytojai vertina darbe patiriamą stresą, jo poveikį, po darbo liekantį laiką asmeniniam gyvenimui, darbo įtaką psichikos ir fizinei sveikatai. Kaip rodo EBPO TALIS 2024 m. duomenys, Lietuvoje daugiau nei trečdalis mokytojų (36,2 proc.) darbe dažnai ir labai dažnai patiria stresą, tačiau ši dalis mažesnė nei EBPO vidurkis (48,6 proc.). Kartu tik 39,1 proc. Lietuvos mokytojų teigia, kad jiems dažnai arba labai dažnai lieka laiko asmeniniam gyvenimui. Tai gerokai mažiau nei EBPO vidurkis (47,1 proc.), taigi akivaizdu, kad Lietuvos mokytojų darbui ir asmeniniam gyvenimui skiriamo laiko balansas nėra optimalus. Be to, Lietuvos mokytojai kur kas rečiau nei vidutiniškai jų kolegos EBPO šalyse nurodo, kad niekada nepatiria neigiamos darbo įtakos jų psichikos ir fizinei sveikatai – atitinkamai 16,8 ir 29,0 proc., 24,4 ir 37,1 proc. (7.1 pav.).
7.1 pav. Trečdalis Lietuvos mokytojų darbe dažnai arba labai dažnai patiria stresą
Mokytojų darbo streso poveikio dažnumas ir proporcijos (proc.), EBPO TALIS 2024 m. duomenimis
Šaltinis: Melnikė, Valavičiūtė, Sevalneva ir kt., 2026
Lietuvoje labai dažnai stresą patiria 13,6 proc. mokytojų moterų ir 8,6 proc. mokytojų vyrų; didžiausia dalis labai dažnai stresą patiriančių mokytojų yra iki 30 metų amžiaus grupėje (23,2 proc.) ir tarp 6–10 metų pedagoginio darbo stažą turinčių mokytojų (18,4 proc.).
Siekiant apibendrintai įvertinti ir palyginti mokytojų gerovės įverčius tarp šalių ir šalių viduje, EBPO TALIS 2024 m. tyrime buvo taikoma standartizuota mokytojų gerovės ir darbe patiriamo streso skalė. Ši skalė sudaryta, susiejus mokytojų atsakymus į pirmiau aptartus keturis klausimus: ar darbas kelia stresą, ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui, ar darbas neigiamai veikia psichikos ir fizinę sveikatą. Aukštesni skalės balai rodo didesnį stresą ir mažesnę gerovę (Melnikė, Valavičiūtė, Sevalneva ir kt., 2026, p. 74).
Kaip parodė duomenų analizė, didžiausias šios skalės vidurkių skirtumas tarp šalių (t. y. šalies, kurios skalės vidurkis aukščiausias, ir šalies, kurios skalės vidurkis žemiausias) buvo 3 taškai. Konkrečiose šalyse (t. y. šalių viduje) skirtumas tarp geriausiai ir prasčiausiai besijaučiančių mokytojų (skirtumas tarp 10 procentilio ir 90 procentilio) siekė iki 6 skalės taškų. Tai reiškia, kad mokytojų savijauta labiau priklauso nuo jų darbo konteksto konkrečioje šalyje nei nuo galimų skirtumų tarp skirtingų švietimo sistemų.
Lietuvos mokytojų gerovės ir streso skalės balo vidurkis siekia 9,7, o EBPO vidurkis – 9,4. Tai rodo, kad Lietuvos mokytojai patiria daugiau streso ir jaučia didesnį neigiamą darbo poveikį psichikos ir fizinei sveikatai nei jų kolegos kitose EBPO šalyse (7.2 pav.).
7.2 pav. Lietuvos mokytojų gerovė yra prastesnė nei vidutiniškai jų kolegų kitose EBPO šalyse
Mokytojų gerovės ir patiriamo streso skalės įverčiai: vidurkis, mediana, 10-asis procentilis, 90-asis procentilis (balai), EBPO TALIS 2024 m. duomenimis
Pastabos. Skalė sudaryta, susiejus mokytojų atsakymus į keturis klausimus: ar darbas kelia stresą, ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui, ar darbas neigiamai veikia psichikos ir fizinę sveikatą. Standartizuotas skalės vidurkis – 10, standartinis nuokrypis – 2. Aukštesnės reikšmės rodo žemesnį gerovės lygį.
* Duomenis reikia interpretuoti atsargiai, nes nebuvo pasiekti minimalūs TALIS techniniai standartai.
Šaltinis: Melnikė, Valavičiūtė, Sevalneva ir kt., 2026
Mokytojų psichologinės ir emocinės gerovės tyrimus atlieka ir Lietuvos mokslininkai. Jų gauti duomenys papildo EBPO TALIS radinius. Kaip nurodo Dirzyte, Indrašienė, Jegelevičienė ir kt. (2024), atlikus statistiškai patikimą 1 146 Lietuvos mokytojų apklausą, nustatyta, kad 38,5 proc. mokytojų buvo patyrę patyčias iš mokyklos administracijos pusės, 33,9 proc. susidūrė su žodiniais mokinių tėvų įžeidimais, 65,8 proc. mokytojų nukentėjo nuo mokinių.
Viena vertus, šie rezultatai rodo, kad Lietuvos mokytojai nėra psichologiškai saugūs, ir jų gerovė nėra tinkamai užtikrinama. Kita vertus, įvertinus darbo įtaką mokytojų psichikos ir fizinei gerovei, galima spėti, kad prastą gerovę rodančius rezultatus galėjo lemti ir kitos, ne visuomet tiesiogiai su darbu susijusios, priežastys. Gali būti, kad Lietuvos mokytojai nėra pakankamai gerai įvaldę streso įveikos būdų, todėl patiria sunkumų, rūpindamiesi savo sveikata. Visgi vienareikšmiškai taip teigti būtų neatsakinga. Siekiant įsitikinti, kokios priežastys lemia tokius rezultatus, būtų prasminga atlikti platesnius tyrimus, kurie parodytų Lietuvos mokytojų gebėjimą įveikti iššūkius, susijusius su jų darbo ir asmeninio gyvenimo balanso užtikrinimu.
Mokytojų suvoktas vertės jausmas, visuomenės nuomonė apie mokytojo profesijos prestižą
Mokytojo ir apskritai pedagoginio darbo reikšmingumas, profesijos svarba, visuomenės pagarba šiam darbui ir misijai turėtų būti vertinami dviem aspektais: kaip visuomenė suvokia pedagoginio darbuotojo profesijos poveikį bei reikšmę jaunosios kartos ir šalies raidai ir kitas – ar patys pedagoginiai darbuotojai jaučiasi esą vertinami.
EBPO TALIS 2018 m. duomenimis, vertinami visuomenės jautėsi gana nedidelė dalis mokytojų: vidutiniškai tik 26 proc. mokytojų EBPO šalyse ir tik 14 proc. – Lietuvoje. Tuo pačiu metu, 2018 m., iškelta idėja Lietuvai – „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“. Šios idėjos iškėlimas parodė, kad visuomenei rūpi mokytojo darbas ir šios profesijos prestižas. Nors ši idėja susilaukė palaikymo, nuoseklaus jos įgyvendinimo veiksmų planas taip ir nebuvo parengtas. Nepaisant to, reikia pripažinti, kad pozityvių poslinkių, stiprinant mokytojo (pedagoginio darbuotojo) profesijos prestižą, įvyko nemažai: kaip jau buvo paminėta, gerokai pakilo mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis, pedagoginių darbuotojų balsas tapo vis labiau girdimas, o ir pačių mokytojų požiūris į savo profesiją po truputį gerėja. Lyginant EBPO TALIS 2018 m. ir 2024 m. duomenis, galima pastebėti, kad dėl savo profesijos pasirinkimo apgailestaujančių mokytojų dalis EBPO šalyse sumažėjo vidutiniškai 1 proc. punktu, o Lietuvoje – 2 proc. punktais (nuo 16 proc. iki 14 proc.).
Kaip buvo nustatyta per EBPO TALIS 2024 m. tyrimą, gerus profesinius santykius su mokyklos vadovais, kolegomis, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokiniais palaikantys mokytojai dažniau nurodo, kad yra patenkinti savo darbu. Lietuvoje mokytojų santykiai su mokyklos vadovu ir mokinių tėvais (globėjais) rodo stipriausią ryšį su mokytojų gerove. Mokytojai, kurie bent kartą per mėnesį bendrauja ir bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais), dažniau nurodo pasiekiantys savo pamokų tikslus. Be to, tokiems mokytojams būdingas didesnis pasitenkinimas savo darbu.
Subjektyvus mokytojų vertės jausmas (t. y. mokytojų nuomonė apie tai, kaip jų, kaip pedagogų, indėlį vertina mokyklos bendruomenė ir plačioji visuomenė) gali turėti įtakos mokytojų profesiniams rezultatams ir pasitenkinimui darbu. Lietuvoje 71,6 proc. mokytojų (vidutiniškai EBPO – 65,4 proc.) teigia, kad mokytojai jų mokykloje yra vertinami mokinių tėvų (globėjų). Lietuvoje mokytojai vyrai (77,2 proc.) dažniau nei mokytojos moterys (70,7 proc.) teigia jaučiantys, kad mokinių tėvai (globėjai) vertina jų darbą. Vidutiniškai EBPO šalyse pastebima panaši tendencija, tačiau lyčių skirtumas yra mažesnis (atitinkamai 66,5 proc. ir 65,0 proc.).
Visuomenės požiūrį į mokytojų profesiją vertino ir 2023 m. Pilietinės visuomenės instituto mokslininkų atliktas Pilietinės galios indekso tyrimas. Šio tyrimo duomenimis, Lietuvos mokytojai savo profesijos prestižą vertina prasčiau nei visuomenė apskritai. 2023 m. labai aukštai ar aukštai mokytojo profesijos prestižą įvertino 19,9 proc. visuomenės narių ir tik 2,7 proc. mokytojų (Petronytė-Urbonavičienė, Žiliukaitė, Degutis, Ramonaitė, 2024) (7.3 pav.).
7.3 pav. Per 2023 m. Pilietinės galios indekso tyrimą Lietuvos mokytojai savo profesijos prestižą įvertino gerokai prasčiau nei visuomenė apskritai
Mokytojų ir visuomenės požiūrių pasiskirstymas (proc.), vertinant mokytojo profesijos prestižą
Duomenų šaltinis: Petronytė-Urbonavičienė, Žiliukaitė, Degutis, Ramonaitė, 2024
Mokytojų pasitenkinimas savo profesija
Pasitenkinimas darbu, kuris siejamas su gera savijauta ir pasididžiavimu savo profesine veikla, daro teigiamą poveikį ne tik mokytojams, bet ir apskritai emocinei mokyklos aplinkai ir mokinių pasiekimams.
EBPO TALIS 2024 m. tyrimo metu net 85,4 proc. Lietuvos mokytojų nurodė, kad jie apskritai yra patenkinti savo darbu (7.4 pav.). Džiugu pastebėti, kad nuo 2018 m. taip teigiančių mokytojų dalis Lietuvoje paaugo beveik 3 proc. punktais (2018 m. taip teigiančių mokytojų buvo 82,7 proc.). Tačiau vidutiniškai EBPO šalyse šis rodiklis per šešerius metus sumažėjo 1 proc. punktu.
Lietuvos mokytojai dažniau (75,7 proc.) nei vidutiniškai jų kolegos EBPO šalyse (73,9 proc.) teigia, kad teigiamos mokytojo darbo (profesijos) pusės aiškiai nusveria neigiamas, ir jiems patinka dirbti savo mokykloje (atitinkamai – 92,2 proc. ir 90,1 proc.). Tačiau kartu Lietuvos mokytojai dažniau nei jų kolegos EBPO šalyse teigia besigailintys, kad nusprendė tapti mokytoju (-a) (atitinkamai 14,1 proc. ir 11,1 proc. (7.4 pav.).
7.4 pav. Didžioji dalis Lietuvos mokytojų nurodo, kad yra patenkinti savo profesija ir darbu
Mokytojų, nurodžiusių, kad sutinka ar visiškai sutinka su pateiktais teiginiais, dalis (proc.), EBPO TALIS 2024 m. duomenimis
Šaltinis: Melnikė, Valavičiūtė, Sevalneva ir kt., 2026
EBPO TALIS 2024 m. tyrimo metu buvo analizuotas ir mokytojų pasitenkinimas jų įdarbinimo sąlygomis – stabilumas ir saugumas darbe, darbo lankstumas. Vienas pagrindinių mokytojo saugumo ir darbo vietos stabilumo užtikrinimo elementų yra darbo sutarties pobūdis ir sąlygos. Neterminuotos darbo sutartys paprastai suteikia didesnį stabilumą, o pagal terminuotas sutartis dirbantys mokytojai gali jaustis ne tokie užtikrinti dėl savo darbo vietos.
Lietuvoje net 92,4 proc. mokytojų nurodė dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis, ir tai – penktas didžiausias rodiklis tarp EBPO šalių (EBPO vidurkis – 80,7 proc.). Ilgesnę nei vienų metų terminuotą sutartį teigė turintys 5,2 proc. Lietuvos mokytojų (EBPO vidurkis – 5,7 proc.), pagal vienų metų ir trumpesnes sutartis teigė dirbantys 2,4 proc. mokytojų Lietuvoje (EBPO vidurkis – 13,6 proc.).
EBPO TALIS tyrime darbo lankstumas yra suprantamas kaip darbuotojo galimybė savarankiškai priimti sprendimus dėl savo darbo krūvio. Lankstumas dažniausiai įforminamas kaip galimybė dirbti ne visą darbo laiką (ne visa pareigybe).
EBPO TALIS tyrime mokytojų buvo klausiama, kokiu darbo krūviu jie dirba mokyklose: visa pareigybe (daugiau nei 90 proc. viso galimo darbo laiko) ar ne visa pareigybe. Taip pat buvo tiriama, ar lanksčios darbo sąlygos yra svarbios patiems mokytojams: buvo prašoma nurodyti, kiek jiems yra svarbūs šie mokytojo darbą apibūdinantys teiginiai: „Darbo valandos dera su mano pareigomis šeimoje“ ir „Mokytojo darbas yra lankstus (galimybė keliauti, darbas ne visą darbo dieną, galimybė derinti darbą su pareigomis šeimoje)“.
Nors, kaip jau buvo minėta 6 skyriuje, nuo 2022 m. iki 2025 m. Lietuvoje mokytojų, dirbančių visu ar didesniu darbo krūviu, padaugėjo 9,2 proc., EBPO TALIS 2024 m. tyrimo metu tik 64,1 proc. Lietuvos mokytojų nurodė, kad jie dirba visu darbo krūviu (EBPO vidurkis – 80,7 proc.). Vertindami įvairius mokytojo profesijos ir darbo aspektus, Lietuvoje 51,0 proc. mokytojų (EBPO vidurkis – 55,7 proc.) nurodė, jog jiems yra labai svarbu, kad darbo valandos derėtų su šeimos įsipareigojimais, o 44,0 proc. (EBPO vidurkis – 41,6 proc.) pabrėžė mokytojo darbo lankstumą (galimybę keliauti, dirbti ne visą darbo dieną ir pan.). Jaunesni, iki 30 metų, mokytojai kur kas dažniau nei vyresni kolegos įvardijo šiuos aspektus kaip labai reikšmingus.
EBPO TALIS 2024 m. tyrimo metu mokytojai taip pat vertino ir pasitenkinimą darbo grafiku, suteikiamomis lengvatomis, kitais darbo aspektais ir atskirai – darbo užmokesčiu. Lietuvoje 77,4 proc. mokytojų (EBPO vidutiniškai – 67,6 proc.) teigia, kad yra patenkinti savo darbo sąlygomis (nevertinant darbo užmokesčio). Tačiau su teiginiu, kad jie yra patenkinti gaunamu darbo užmokesčiu, visiškai sutiko arba sutiko tik 28,4 proc. Lietuvos mokytojų (EBPO vidutiniškai – 39,2 proc.). Tiesa, palyginti su 2018 m. rezultatais, savo darbo užmokesčiu patenkintų Lietuvos mokytojų dalis gerokai išaugo: 2018 m. tokių mokytojų buvo vos 11,1 proc. (EBPO vidutiniškai – 36,4 proc.). Tokie rezultatai neturėtų kelti nuostabos: kaip buvo aptarta, pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis šiuo laikotarpiu Lietuvoje sparčiai augo.
Tokie pasitenkinimo darbu rezultatai tarsi prieštarauja anksčiau aptartiems duomenims, rodantiems streso ir mokytojų gerovės situaciją. Visgi, atidžiau analizuojant pateikiamus teiginius ir gautus rezultatus, galima pastebėti, kad pasitenkinimas darbu EBPO TALIS tyrime yra suprantamas per vidinių nuostatų profesijos atžvilgiu ir formalių darbo sąlygų prizmę. Dėl šios priežasties nėra galimybių ieškoti tiesioginių sąsajų tarp patiriamo streso, psichologinės bei emocinės gerovės ir pasitenkinimo darbu rodiklių.