Švietimo būklės apžvalga
2022–2025 m. mokytojų bruto darbo užmokestis nuosekliai augo: per trejus metus padidėjo vidutiniškai 43,7 proc. ir 2025 m. sudarė 2 932,7 Eur. EBPO TALIS 2024 m. tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje mokytojų, patenkintų gaunamu darbo užmokesčiu, dalis yra mažesnė nei EBPO šalyse (Lietuvoje – 28 proc., EBPO vidurkis – 39 proc.). Tačiau nuo 2018 m. iki 2024 m. taip manančių mokytojų dalis Lietuvoje paaugo gerokai daugiau: Lietuvoje – 17 proc. punktų, EBPO šalyse – 3 proc. punktais.
2022–2025 m. mokytojų, turinčių visą arba didesnį darbo krūvį, dalis paaugo 5,0 proc. punktais. Taip pat padidėjo mokytojų, mokančių ne vieno pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalyko, skaičius (482 asmenimis, arba 5,8 proc.). Per laikotarpį nuo 2020 m. iki 2025 m. projektuose „Tęsk“ ir „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ kito dalyko ar specializacijos kompetencijų įgijo net 1 479 pedagogai.
2025 m. 14,4 proc. pagalbos mokiniui specialistų dirbo ne vienoje mokykloje, o 17,0 proc. pedagoginių darbuotojų dirbo kitoje, nei jų deklaruota gyvenamoji vieta, savivaldybėje. Viena vertus, tai rodo pedagoginių darbuotojų galimybių rinktis darbo vietą didėjimą, tačiau kartu gali signalizuoti ir apie gilesnius pokyčius švietimo sistemoje, kuriuos prasminga stebėti atidžiau.
Remiantis ŠVIS duomenimis, nuo 2022 m. iki 2025 m. bendrojo ugdymo mokytojų, turinčių visą arba didesnį darbo krūvį, dalis paaugo 5,0 proc. punktais – nuo 62,6 proc. 2022 m. iki 67,6 proc. 2025 m. Tačiau kartu pastebimi ir reikšmingi regioniniai skirtumai: 2025 m. skirtingose savivaldybėse tokių mokytojų dalis svyravo nuo 85,5 proc. (Rietavo savivaldybėje) iki 39,5 proc. (Anykščių r. savivaldybėje).
Tarp miestų savivaldybių didžiausias šuolis fiksuotas Šiaulių m., kur mokytojų, turinčių visą ar didesnį darbo krūvį, dalis padidėjo nuo 59,0 proc. iki 71,1 proc. Panašiai reikšmingai tokių mokytojų dalis išaugo Panevėžio m. (nuo 58,6 proc. iki 69,5 proc.) ir Alytaus m. (nuo 58,8 proc. iki 68,6 proc.). Vilniaus m., nors mokytojų, turinčių visą ar didesnį darbo krūvį, dalis padidėjo nereikšmingai (0,8 proc. punkto), tačiau čia tokių mokytojų buvo daugiausia tarp didžiųjų miestų – 2025 m. tokių mokytojų buvo 73,5 proc. Vienintelė miesto savivaldybė, kurioje matomas mažėjimas, yra Kauno m. – nuo 69,9 proc. iki 68,3 proc. (5.1 pav.).
Žiedinėse savivaldybėse 2025 m. šis rodiklis buvo aukščiausias Kauno r. (76,3 proc.) ir Klaipėdos r. (74,2 proc.), o didžiausias augimas pastebimas Šiaulių r. savivaldybėje – nuo 55,7 proc. iki 62,5 proc. (5.1 pav.).
Didesniosiose savivaldybėse augimas buvo ypač ryškus – vidutiniškai sudarė 7,5 proc. punkto. Sparčiausiai šis rodiklis augo Pasvalio r. (nuo 41,5 proc. iki 58,1 proc.) ir Akmenės r. (nuo 47,7 proc. iki 63,6 proc.) savivaldybėse. 2025 m. aukščiausios reikšmės fiksuotos Švenčionių r. (76,4 proc.), Jonavos r. (75,8 proc.) ir Elektrėnų (73,0 proc.) savivaldybėse (5.1 pav.).
Mažosiose savivaldybėse ryškiausias augimas užfiksuotas Neringoje, kur rodiklis pakilo nuo 41,2 proc. iki 60,0 proc. (tai yra ir didžiausias augimas visoje šalyje), taip pat Skuodo r. – nuo 51,6 proc. iki 66,1 proc., ir Molėtų r. – nuo 56,6 proc. iki 68,9 proc. (5.1 pav.).
Tarp aukščiausius rodiklius išlaikiusių savivaldybių išsiskiria Rietavo (85,5 proc.), Birštono (80,7 proc.) ir Pagėgių (78,0 proc.) savivaldybės, nors dviejose pastarosiose fiksuotas mažėjimas (5.1 pav.).
Valstybinėse mokyklose mokytojų, turinčių visą ar didesnį krūvį, dalis padidėjo nuo 55,5 proc. iki 60,2 proc., o nevalstybinėse mokyklose šis rodiklis išliko aukštesnis ir paaugo nuo 64,6 proc. iki 68,7 proc. (5.1 pav.).
5.1 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. mokytojų, turinčių visą arba didesnį darbo krūvį, dalis padidėjo
50-yje savivaldybių
Bendrojo ugdymo mokytojų, turinčių visą ar didesnį krūvį, dalys (proc.) savivaldybėse 2022 m. ir 2025 m.
Kaip parodė EBPO TALIS 2024 m. tyrime dalyvavusių mokytojų apklausa, vidutinis jų darbo valandų skaičius per savaitę (įskaitant visas su darbu susijusiais veiklas, ne tik mokymą) sudarė maždaug 40,8 val. Lietuvos mokytojai nurodė, kad jų vidutinis darbo valandų skaičius per savaitę yra apie 45,9 val., ir tai yra vienas didžiausių skaičių tarp EBPO šalių, be to, šis skaičius nuo 2018 m. statistiškai reikšmingai padidėjo (5.2 pav.).
5.2 pav. Lietuvos mokytojų darbo valandų skaičius per savaitę yra vienas didžiausių tarp EBPO šalių
Vidutinis valandų skaičius, kurį visu darbo krūviu dirbantys mokytojai teigia skyrę įvairioms, su darbu susijusioms, veikloms per pastarąją kalendorinę savaitę, ir jų pokytis, EBPO TALIS 2018 m. ir 2024 m. duomenimis
Pastaba: * Duomenis reikia interpretuoti atsargiai, nes nebuvo pasiekti minimalūs TALIS techniniai standartai.
Šaltinis: Melnikė, Valavičiūtė, Sevalneva ir kt., 2026
Mokytojai, mokantys ne vieno dalyko
1.4 šio leidinio poskyryje buvo aptarti mokytojų, mokančių ne vieno dalyko, politiniai siekiniai. Akcentuota, kad mokytojų, mokančių kelių dalykų, skaičius nuo 2022 m. išaugo, ir 2025 m. kelių dalykų mokė 14,3 tūkst. mokytojų. Visgi visi duomenys rodo, kad didžiausi iššūkiai kyla dėl bendrojo ugdymo mokyklų pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų mokytojų trūkumo ir galimo jų pasitraukimo iš profesijos (pvz., dėl amžiaus), todėl čia analizuojami tik šių mokytojų, mokančių daugiau kaip vieno dalyko arba einančių ir kitas pedagogines pareigas, duomenys (toliau šiame skirsnyje pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų mokytojai vadinami mokytojais dalykininkais).
Nuo 2022 m. iki 2025 m. mokytojų dalykininkų, mokančių daugiau kaip vieno dalyko, skaičius išaugo nuo 8 382 iki 8 864 (5,8 proc.). Mokytojų, mokančių daugiau kaip vieno dalyko, dalis tarp visų mokytojų dalykininkų taip pat padidėjo – nuo 50,1 proc. 2022 m. iki 51,9 proc. 2025 m.
2025 m., palyginti su 2022 m., mokytojų dalykininkų, mokančių daugiau nei vieno dalyko, dalis paaugo 43-ose savivaldybėse iš 60. 2025 m. mažiausia šių mokytojų dalis fiksuota didžiųjų miestų savivaldybėse – vidutiniškai 44,6 proc. Vilniuje šis rodiklis siekia 38,1 proc., Klaipėdoje – 43,3 proc., Kaune – 48,0 proc. Tačiau Panevėžyje ir Alytuje fiksuojamas ryškus šių mokytojų dalies augimas (atitinkamai + 5,3 proc. punkto, iki 64,2 proc., ir + 6,4 proc. punkto, iki 48,9 proc.) (5.3 pav.).
Žiedinėse savivaldybėse šis rodiklis svyruoja tarp 59,3 proc. ir 68,5 proc. Šioje savivaldybių grupėje ypač išsiskiria Klaipėdos r., kur mokytojų dalykininkų, mokančių daugiau nei vieno dalyko, padaugėjo 9,8 proc. punkto (nuo 51,2 proc. 2022 m. iki 61,0 proc. 2025 m.) (5.3 pav.).
Didesniosiose savivaldybėse šis rodiklis vidutiniškai yra 61,8 proc. Net keliose iš šių savivaldybių mokytojų dalykininkų, mokančių ne vieno dalyko, dalies pokytis viršijo 10 proc. punktų: Prienų r. tokių mokytojų dalis padidėjo 15,3 proc. punkto (iki 70,6 proc.), Šilalės r. – 12,1 proc. punkto (iki 65,7 proc.), Druskininkuose – 12,0 proc. punktų (iki 67,0 proc.), Kelmės r. – 10,7 proc. punkto (iki 71,3 proc.), Mažeikių r. – 10,3 proc. punkto (iki 58,8 proc.). Tačiau Šalčininkų r., Šilutės r. ir Raseinių r. šis rodiklis sumažėjo daugiau kaip 5 proc. punktais (atitinkamai – 5,6 proc. punkto, 5,7 proc. punkto ir 5,9 proc. punkto) (5.3 pav.).
Mažosiose savivaldybėse situacija svyruoja stipriausiai. Tarp šių savivaldybių yra ir tos, kuriose 2025 m. fiksuota didžiausia mokytojų dalykininkų, mokančių daugiau nei vieno dalyko, dalis (Neringoje – 90,9 proc., Rietave – 89,7 proc.), ir ta, kurioje tokių mokytojų dalis mažiausia (Palangos m. – 25,7 proc.). Birštone fiksuotas didžiausias mokytojų dalykininkų, mokančių ne vieno dalyko, dalies augimas (33,3 proc. punkto), o Visagine – didžiausias tokių mokytojų dalies mažėjimas (16,8 proc. punkto) (5.3 pav.).
Nevalstybinėse mokyklose šis rodiklis išliko stabiliai žemas (ūgtelėjo nuo 28,8 proc. 2022 m. iki 30,9 proc. 2025 m.). Valstybinėse mokyklose tokių mokytojų 2025 m. buvo 56,0 proc. (nuo 2022 m. paaugo 6,8 proc. punkto) (5.3 pav.).
5.3 pav. Mokytojų dalykininkų, mokančių daugiau nei vieno dalyko, dalis ir 2022 m., ir 2025 m. buvo didžiausia žiedinių ir didesniųjų savivaldybių grupėse
Bendrojo ugdymo mokyklų pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų mokytojų, mokančių daugiau nei vieno dalyko arba einančių ir kitas pedagogines pareigas, dalys (proc.) savivaldybėse 2022 m. ir 2025 m.
NŠA projektų „Tęsk!“ ir „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ duomenimis, per vadinamąsias „perkvalifikavimo“ studijas 2020–2023 m. papildomą dalykinę kompetenciją ar ugdymo specializaciją įgijo 983 pedagogai, 2024–2025 m. – 496 pedagogai. Esami pedagogai dažniausiai įgijo papildomą ikimokyklinio ugdymo (339), pradinio ugdymo (241), specialiosios pedagogikos (228), logopedijos (175) specializaciją (5.4 pav.). Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad specializacijas (dalykus), kurių papildomai galės mokytis pedagogai, nustato ŠMSM. Taip pat yra nustatoma, kokie pedagogai turės pirmumo teisę įgyti papildomo dalyko ar specializacijos kompetencijų. Dėl šios priežasties čia pateikiami duomenys nerodo galimų tikrųjų pedagogų prioritetų, renkantis papildomą dalykinę kompetenciją ar ugdymo specializaciją.
5.4 pav. Įgyvendinant projektus „Tęsk“ ir „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, pedagogai daugiausia įgijo ikimokyklinio, pradinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos specializacijas
Papildomą dalykinę kompetenciją ar ugdymo specializaciją 2020–2025 m. įgijusių (baigusių vadinamąsias „perkvalifikavimo“ studijas) pedagogų skaičius
Pedagoginiai darbuotojai, dirbantys ne vienoje mokykloje
Pedagoginių darbuotojų, dirbančių ne vienoje mokykloje, rodiklis atskleidžia struktūrinius švietimo sistemos iššūkius: dažnai darbuotojui nesudaromas visas krūvis vienoje įstaigoje, o kartais pedagoginių darbuotojų poreikis viršija vietinę pasiūlą. Abiem atvejais mokytojui ar pagalbos mokiniui specialistui tenka paskirstyti darbo laiką tarp kelių mokyklų. Tai tiesiogiai veikia ugdymo kokybę, pedagoginio darbuotojo ir mokinio ryšį, kelia profesinio perdegimo riziką.
Ypač didelė dirbančių ne vienoje mokykloje pedagoginių darbuotojų dalis 2022–2025 m. fiksuota tarp pagalbos mokiniui specialistų. 2022 m. ši dalis siekė 14,8 proc., o 2023 m. pasiekė aukščiausią tašką – 15,0 proc. Vėliau nuosekliai mažėjo ir 2025 m. sudarė 14,4 proc. (5.5 pav.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad, kaip buvo minėta anksčiau, tuo pat metu pagalbos mokiniui specialistų skaičius reikšmingai augo, tačiau jų, dirbančių ne vienoje mokykloje, dalis stipriai nesumažėjo.
Ši ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų dalis yra gerokai mažesnė – 2022 m. ji siekė vos 1,2 proc., tačiau iki 2025 m. paaugo iki 1,6 proc. (5.5 pav.). Nors pokytis atrodo nedidelis, tačiau tai rodo tendenciją, kurią tikslinga stebėti.
2025 m. bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių ne vienoje mokykloje, dalis šalies mastu buvo 11,4 proc. – tik šiek tiek daugiau nei 2022 m. (11,3 proc.) (5.5 pav.).
5.5 pav. Pagalbos mokiniui specialistai 2022–2025 m. dažniau nei kiti pedagoginiai darbuotojai dirbo keliose mokyklose
Pedagoginių darbuotojų, dirbančių ne vienoje mokykloje, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m.
2025 m., palyginti su 2022 m., miestų ir žiedinėse savivaldybėse bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių ne vienoje mokykloje, dalis sumažėjo (atitinkamai – 0,2 proc. punkto ir 0,5 proc. punkto), o didesniosiose ir mažosiose savivaldybėse – padidėjo (1,1 proc. punkto ir 3,1 proc. punkto) (5.6 pav.).
Tarp miestų savivaldybių išsiskiria Alytaus m., kur bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių ne vienoje mokykloje, 2025 m. buvo 1,5 proc. punkto daugiau nei 2022 m. (atitinkamai 13,7 proc. ir 12,2 proc.), ir Vilniaus m., kur tokių mokytojų padaugėjo 0,1 proc. punkto (atitinkamai 9,4 proc. ir 9,5 proc.), nors, kaip buvo paminėta, kitose miestų savivaldybėse ši dalis mažėjo (5.6 pav.).
Tarp žiedinių savivaldybių bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių ne vienoje mokykloje, dalimi išsiskiria Alytaus r., kur tokių mokytojų ne tik labiausiai padaugėjo (4,4 proc. punkto), bet ir yra didžiausia dalis (22,3 proc.). Didžiausias mokytojų, dirbančių ne vienoje mokykloje, dalies mažėjimas (3,0 proc. punktais) fiksuotas Vilniaus r. (nuo 22,3 proc. 2022 m. iki 19,3 proc. 2025 m.) (5.6 pav.).
Tarp didžiųjų savivaldybių didžiausia bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių ne vienoje mokykloje, dalis fiksuota Kelmės r. – 23,3 proc. Čia fiksuotas ir didžiausias šių mokytojų dalies augimas – 7,8 proc. punkto. Mažiausia tokių mokytojų dalis 2025 m. buvo Švenčionių r. – 4,9 proc. Tai – ir mažiausias rodiklis tarp visų Lietuvos savivaldybių. Didžiausias mokytojų, dirbančių ne vienoje mokykloje, dalies sumažėjimas fiksuotas Anykščių r. (3,5 proc. punkto) ir Vilkaviškio r. (3,2 proc. punkto) savivaldybėse. Tai – didžiausias sumažėjimas tarp visų Lietuvos savivaldybių (5.6 pav.).
Birštono ir Kalvarijos savivaldybės išsiskiria didžiausia mokytojų, 2025 m. dirbusių ne vienoje mokykloje, dalimi (23,8 proc.) ne tik tarp mažųjų savivaldybių, bet ir visoje Lietuvoje. Taip pat Birštone tokių mokytojų dalies augimas (11,3 proc. punkto) buvo vienas didžiausių tarp mažųjų savivaldybių. Dar didesnis augimas fiksuotas Ignalinos r. – 13,3 proc. punkto (nuo 8,7 proc. 2022 m. iki 22,0 proc. 2025 m.) ir Neringoje – 16,1 proc. punkto (nuo 5,0 proc. 2022 m. iki 21,1 proc. 2025 m.) (5.6 pav.).
Valstybinėse ir nevalstybinėse mokyklose per analizuotą laikotarpį mokytojų, dirbusių ne vienoje mokykloje, dalis išliko stabiliai nedidelė: valstybinėse mokyklose – 3,9 proc. 2022 m. ir 3,6 proc. 2025 m., nevalstybinėse mokyklose – 3,6 proc. ir 2022 m., ir 2025 m. (5.6 pav.).
Akivaizdu, kad mokytojų „migracija“ tarp kelių darboviečių tampa vis aktualesnė. Tikėtina, jog ypač mažesnėms savivaldybėms tampa vis sudėtingiau užtikrinti savarankišką kiekvienos mokyklos aprūpinimą būtinais specialistais.
5.6 pav. Mokytojų, dirbančių ne vienoje mokykloje, dalys savivaldybėse ir 2022 m., ir 2025 m. buvo nevienodos, 2025 m. svyravo nuo 4,9 proc. iki 23,8 proc.
Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių ne vienoje bendrojo ugdymo mokykloje, dalys (proc.) savivaldybėse 2022 m. ir 2025 m.
Pedagoginiai darbuotojai, atvykstantys iš kitų savivaldybių
Kaip jau buvo minėta, nuo 2022 iki 2025 m. Lietuvoje padidėjo pedagoginių darbuotojų skaičius. Tuo pačiu laikotarpiu augo ir jų judumas: pedagoginių darbuotojų, kurių deklaruota gyvenamoji savivaldybė nesutampa su švietimo įstaigos padalinio, kuriame šis darbuotojas dirba, savivaldybe, per minėtą laikotarpį paaugo 1,6 proc. punkto (2022 m. buvo 15,4 proc., o 2025 m. – 17,0 proc.). 2025 m. ši mokytojų dalis skirtingose savivaldybėse svyravo nuo 41,3 proc. (Panevėžio r.) iki 1,4 proc. (Rokiškio r.). Toks pedagoginių darbuotojų judumas gali būti susijęs su geresnėmis darbo sąlygomis, užtikrinamu didesniu darbo krūviu, patrauklesniu darbo užmokesčiu (pvz., savivaldybė papildomai moka priedus pritrauktiems pedagoginiams darbuotojams) ar didesniu pedagoginių darbuotojų poreikiu kitose savivaldybėse.
Miestų savivaldybėse 2025 m., palyginti su 2022 m., pedagoginių darbuotojų, kurių deklaruota gyvenamoji savivaldybė nesutampa su švietimo įstaigos padalinio savivaldybe, dalis augo visur, tačiau šis augimas nebuvo didelis – nuo 0,9 proc. punkto Vilniuje iki 3,5 proc. punkto Kaune (5.7 pav.).
Žiedinėse savivaldybėse pedagoginių darbuotojų, atvykstančių dirbti iš kitų savivaldybių, dalis ypač didelė – 33,5 proc. Čia itin išsiskiria Panevėžio r. ir Vilniaus r. savivaldybės, kuriose 2025 m. atitinkamai 41,3 proc. ir 37,1 proc. pedagoginių darbuotojų gyveno kitoje savivaldybėje. Panevėžio r. savivaldybėje fiksuota ne tik didžiausia tokių pedagoginių darbuotojų dalis, bet ir vienas didžiausių šio rodiklio augimas šalyje – 4,8 proc. punkto (5.7 pav.).
Didžiosiose savivaldybėse tarp savivaldybių judančių pedagoginių darbuotojų dalis yra mažesnė, tačiau taip pat auga. Labiausiai išsiskiria Kaišiadorių r., kur pedagoginių darbuotojų judumo rodiklis padidėjo 4,2 proc. punkto – nuo 7,8 proc. iki 12,0 proc., ir Kretingos r. (padidėjo 4,0 proc. punktais – nuo 10,7 proc. iki 14,8 proc.). Šioje savivaldybių grupėje 2025 m. aukščiausios rodiklio reikšmės fiksuotos Prienų r. (19,3 proc.), Trakų r. (18,9 proc.) ir Jurbarko r. (15,0 proc.), mažiausios – Rokiškio r. (1,4 proc.) ir Kėdainių r. (2,7 proc.) savivaldybėse (5.7 pav.).
Mažosiose savivaldybėse situacija labai įvairi. Didžiausi rodikliai 2025 m. fiksuoti Birštono (30,3 proc.; šioje savivaldybėje pastebimas ir didžiausias šio rodiklio augimas šalyje – 4,9 proc. punkto), Kazlų Rūdos (25,9 proc.) ir Palangos m. (25,3 proc.) savivaldybėse. Tačiau kai kuriose kitose mažosiose savivaldybėse, tokiose kaip Zarasų r., Skuodo r. ir Molėtų r., tarp savivaldybių judančių pedagogų dalis buvo labai maža (atitinkamai 2,0 proc., 2,5 proc. ir 4,8 proc.). Rietave fiksuotas didžiausias šio rodiklio mažėjimas Lietuvoje – 3,1 proc. punkto (nuo 14,4 proc. iki 11,3 proc.) (5.7 pav.).
Valstybinėse mokyklose pedagoginių darbuotojų, atvykstančių iš kitų savivaldybių, dalis padidėjo nuo 25,8 proc. iki 27,0 proc. Nevalstybinėse mokyklose ji išliko gerokai didesnė, nors šiek tiek sumažėjo – nuo 38,4 proc. iki 36,1 proc. (5.7 pav.).
5.7 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. visose savivaldybių grupėse paaugo dalis pedagoginių darbuotojų, kurie dirba kitoje savivaldybėje, negu jų deklaruota gyvenamoji vieta
Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų pedagoginių darbuotojų, kurių deklaruota savivaldybė – kita negu mokyklos padalinio savivaldybė, dalys (proc.) savivaldybėse 2022 m. ir 2025 m.
Mokytojų darbo užmokestis yra vienas iš veiksnių, lemiančių profesijos patrauklumą. Nuo 2022 m. iki 2025 m. Lietuvoje mokytojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis nuosekliai augo. Per trejus metus darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo 891,6 Eur (43,7 proc.) (5.8 pav.).
Politiniai mokytojų darbo užmokesčio siekiniai aptarti 1.4 poskyryje.
5.8 pav. Mokytojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 2022 m. iki 2025 m. kasmet augo
Mokytojų darbo užmokesčio (bruto) eurais kaita 2022–2025 m.
Švietimo tinklo Eurydice duomenimis, 2023–2024 m. m. Europos šalių švietimo sistemose pradedančių dirbti pagrindinio ugdymo (ISCED 2) mokytojų minimalus teisės aktuose nustatytas metinis bruto darbo užmokesčio dydis pagal perkamosios galios standartą svyravo nuo 60 tūkst. Liuksemburge iki 13 tūkst. Albanijoje. Lietuvoje, kaip ir Kipre, Rumunijoje, šis dydis sudarė 27 tūkst. Tai buvo 20-a vieta tarp Europos šalių švietimo sistemų (5.9 pav.).
Pasiekus aukščiausią mokytojo karjeros tašką (tai dažniausiai siejama su aukščiausia įgyta kvalifikacine kategorija ir pedagoginio darbo stažo trukme), teisės aktuose nustatytas metinis bruto darbo užmokesčio dydis pagal perkamosios galios standartą svyravo nuo 104 tūkst. Liuksemburge iki 15 tūkst. Albanijoje. Lietuvoje šis dydis sudarė 36 tūkst., ir tai buvo 23-ia vieta tarp Europos šalių švietimo sistemų (5.9 pav.).
5.9 pav. 2023–2024 m. m. teisės aktuose nustatytas Lietuvos pagrindinio ugdymo mokytojų metinis darbo užmokesčio dydis pedagoginio darbo pradžioje tarp Europos šalių buvo 20-oje, o pasiekus karjeros viršūnę – 23-ioje vietoje
Minimalus teisės aktuose nustatytas Europos šalių švietimo sistemų pagrindinio ugdymo (ISCED 2) mokytojų metinis bruto darbo užmokesčio dydis (tūkst.) pagal perkamosios galios standartą* 2023–2024 m. m., pedagoginio darbo pradžioje ir pasiekus karjeros viršūnę
* Perkamosios galios standartas – bendras pasirinktas dirbtinis valiutos vienetas, pašalinantis šalių kainų skirtumus ir taikomas ES šalių ekonominiams rodikliams palyginti.
Duomenų šaltinis: European Commission European Education and Culture Executive Agency, 2025
2023–2024 m. m. Europos šalyse pagrindinio ugdymo mokytojams, atitinkantiems kvalifikacinius reikalavimus, vidutiniškai reikėjo dirbti 27,7 metų, kad pasiektų didžiausią teisės aktuose nustatytą darbo užmokestį. Eurydice duomenimis, 3-ose Europos šalyse šis laikotarpis trunka mažiau nei 10 metų, 9-iose šalyse – nuo 11 iki 20 metų, 9-iose šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) – nuo 21 iki 30 metų ir 13-oje šalių – nuo 31 iki 40 metų. Lietuvos (kaip ir Rumunijos, Slovėnijos, Čekijos ir Turkijos) šio ugdymo lygmens mokytojams prireikė 25 metų didžiausiam teisės aktuose nustatytam darbo užmokesčiui pasiekti. Trumpiausias šis laikotarpis buvo Danijoje ir Nyderlanduose (12 metų), ilgiausias – Serbijoje, Juodkalnijoje, Slovakijoje ir Kroatijoje (40 metų) (5.10 pav.).
5.10 pav. Lietuva patenka tarp 9 Europos šalių, kuriose mokytojams prireikia nuo 21 iki 30 pedagoginio darbo metų, kad pasiektų didžiausią teisės aktuose nustatytą darbo užmokestį
Pagrindinio ugdymo (ISCED 2) mokytojų, atitinkančių minimalius kvalifikacinius reikalavimus, pedagoginio darbo metų skaičius ir procentinis padidėjimas nuo pradinio iki didžiausio teisės aktuose nustatyto darbo užmokesčio Europos šalyse, 2023–2024 m. m.
Duomenų šaltinis: European Commission European Education and Culture Executive Agency, 2025
Darbo užmokestis tiesiogiai veikia mokytojų pasitenkinimą darbu. Kaip rodo 2024 m. atliktas EBPO TALIS tyrimas, 28 proc. Lietuvos mokytojų yra patenkinti gaunamu darbo užmokesčiu. Tai gerokai mažiau nei EBPO šalių vidurkis (39 proc.). Tačiau, lyginant 2018 m. ir 2024 m. EBPO TALIS tyrimo duomenis, galima pastebėti, kad gaunamu darbo užmokesčiu patenkintų Lietuvos mokytojų dalis padidėjo gana reikšmingai – 17 proc. punktų (2018 m. patenkinti darbo užmokesčiu buvo 11 proc. Lietuvos ir 36 proc. EBPO mokytojų).
Analizuojant 2024 m. EBPO TALIS Lietuvos duomenis pagal vietovę, matyti, kad kaimo mokyklose dirbantys mokytojai yra labiau patenkinti (34 proc.) savo darbo užmokesčiu nei miestų (26 proc.) ar didmiesčių (28 proc.) mokytojai. Atkreiptinas dėmesys, kad daugiau nepatenkintų yra tarp vyresnių ir didesnį darbo stažą turinčių mokytojų, nei tarp jaunesnių (iki 30 metų) ir pradedančiųjų (turinčių iki 5 metų stažą) mokytojų – tai gali reikšti, kad absoliutus darbo užmokesčio dydis yra santykinai priimtinesnis pradžioje, tačiau karjeros augimo perspektyva finansiškai nepakankamai motyvuoja. EBPO TALIS 2024 m. duomenys rodo, kad maždaug kas ketvirtas Lietuvos mokytojas, nurodantis, kad yra nepatenkintas darbo užmokesčiu, svarsto apie profesijos keitimą per artimiausius 5 metus.
Mokinių ir pedagoginių darbuotojų skaičiaus santykis
Mokinių ir pedagoginių darbuotojų skaičiaus santykis yra vienas iš švietimo sistemos efektyvumo rodiklių – jis atspindi klasių dydžius, mokytojų darbo krūvį ir galimybes individualizuoti ugdymą. Šis rodiklis turi tiesioginį ryšį su švietimo išlaidomis, leidžia tiksliau paskirstyti išteklius ir optimizuoti švietimo rezultatus (OECD, 2025).
2025 m. duomenimis, Lietuvoje vienam mokytojui vidutiniškai teko 13 mokinių. Didžiausias rodiklis užfiksuotas miestų savivaldybėse, kur vienam mokytojui teko vidutiniškai 14 mokinių. Mažiausias santykis fiksuojamas mažosiose savivaldybėse (11 mokinių). Žiedinėse ir didžiosiose savivaldybėse vienam mokytojui vidutiniškai tenka 12 mokinių (5.11 pav.).
Analizuojant vidutinį mokinių skaičių, tenkantį vienam mokytojui, matyti, kad šalies mastu situacija per trejus metus išliko stabili (vienam mokytojui vidutiniškai teko 13 mokinių), tačiau skirtingose savivaldybių grupėse išryškėja nevienodos tendencijos. Miestuose mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, sumažėjo minimaliai: nuo 14,2 iki 14,0. Priešinga tendencija pastebima žiedinėse savivaldybėse, kur šis santykis per vertinamąjį laikotarpį paaugo nuo 11,3 iki 11,7 mokinio.
Vidutinis mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, tiek valstybinėse, tiek nevalstybinėse mokyklose kito nedaug ir, lyginant su skirtingomis savivaldybių grupėmis, išliko nedidelis. Nevalstybinėse įstaigose 2022 m. vienam mokytojui teko 10,4 mokinio, o 2025 m. – 9,7. Žemiausias rodiklis užfiksuotas valstybinėse mokyklose: per trejus metus jis beveik nepasikeitė ir 2025 m. siekė 7,6 mokinio (5.11 pav.).
5.11 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. miestų savivaldybių grupėje vidutinis mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis išliko didžiausias
Vidutinio mokinių skaičiaus (asmenų skaičius), tenkančio vienam bendrojo ugdymo programos mokytojui, kaita 2022–2025 m.
Žvelgiant į tarptautinį kontekstą, Lietuvos mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis bendrojo ugdymo sistemoje 2023 m. skyrėsi, priklausomai nuo ugdymo lygmens. Pradinio ugdymo lygmenyje Lietuvos santykis (14 mokinių vienam mokytojui) viršijo tiek 25 ES šalių vidurkį (13), tiek EBPO vidurkį (13). Tačiau pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenyse situacija priešinga – Lietuvos santykis (10 mokinių vienam mokytojui) abiejuose lygmenyse buvo žemesnis už ES šalių vidurkį (atitinkamai 11 ir 12) ir EBPO vidurkį (atitinkamai 12 ir 12) (5.12 pav.). Vertinant ilgalaikę 10 metų (2013–2023 m.) tendenciją, EBPO duomenimis, Lietuva priklauso šalių grupei, kurioje mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis nuosekliai mažėjo – nuo 15 iki 13 (OECD, 2025).
5.12 pav. 2023 m. Lietuvos mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis pradinio ugdymo lygmenyje viršijo, o kituose ugdymo lygmenyse – nusileido 25 ES šalių ir EBPO vidurkiams
Mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis Lietuvoje, 25-iose ES ir EBPO šalyse 2023 m.
Analizuojant būklę švietimo pagalbos srityje, matyti, kad per 2022–2025 m. švietimo pagalbos specialistų pareigybių skaičius, tenkantis šimtui mokinių, padidėjo. Dėl šios priežasties galima teigti, kad švietimo pagalbos pasiekiamumas gerėja. 2025 m. šalies savivaldybių pavaldumo mokyklose šimtui mokinių vidutiniškai teko 0,97 švietimo pagalbos specialisto pareigybės (2022 m. – vidutiniškai 0,78).
Pareigybės dalies didėjimas pastebimas visose savivaldybių grupėse, labiausiai – miestų savivaldybėse (0,24 pareigybės šimtui mokinių). Visgi didžiausias santykis – vidutiniškai 1,12 švietimo pagalbos specialisto pareigybės šimtui mokinių – 2025 m. fiksuotas mažosiose savivaldybėse (2022 m. – 0,89) (5.13 pav.). Galima teigti, kad tokios tendencijos mažųjų savivaldybių grupėje atliepia poreikį, augant didelių ir labai didelių SUP turinčių mokinių daliai šių savivaldybių mokyklose (daugiau informacijos apie SUP turinčius mokinius pateikiama 2.4 poskyryje).
Lyginant padėtį savivaldybėse 2022 m. ir 2025 m., matyti, kad per trejus metus šio švietimo pagalbos rodiklio vidurkis didėjo daugumoje – 55-iose iš 60-ies savivaldybių, mažėjo penkiose: Radviliškio r., Raseinių r., Kazlų Rūdos, Palangos m., Varėnos r. savivaldybėse.
2025 m. šimtui mokinių teko 1,01–1,64 švietimo pagalbos specialisto pareigybės 33-ose savivaldybėse; 21-oje savivaldybėje – nuo 0,81 iki 0,99 pareigybės; 6-iose savivaldybėse – nuo 0,68 iki 0,78 pareigybės. Daugiausiai švietimo pagalbos specialistų pareigybių šimtui mokinių teko Birštono (1,64), Ignalinos r. (1,53), Kalvarijos (1,43), Kazlų Rūdos (1,43) savivaldybėse, mažiausiai – Vilkaviškio r. (0,67), Zarasų r. (0,73), Utenos r. (0,77), Trakų r., Telšių r., Ukmergės r. (0,78) savivaldybėse.
Valstybinėse mokyklose 2025 m. šimtui mokinių tenkantis švietimo pagalbos specialistų pareigybių skaičius taip pat buvo gana didelis – 1,16 (2022 m. – 1,06). Nevalstybinėse mokyklose šis dydis yra gerokai mažesnis – 0,72 – ir lenkia tik Vilkaviškio r. duomenis.
5.13 pav. 2022–2025 m. 55-iose savivaldybėse padidėjo švietimo pagalbos pareigybių skaičius, tenkantis šimtui mokinių; jo dalis savivaldybėse 2025 m. sudarė nuo 0,67 iki 1,64 pareigybės
Švietimo pagalbos specialistų pareigybių skaičius, tenkantis šimtui mokinių, savivaldybėse 2022 m. ir 2025 m.
Svarbu, kad švietimo pagalba būtų prieinama ne tik SUP ar negalią turintiems, bet ir kitiems mokiniams. Todėl dar vienas švietimo pagalbos pasiekiamumo rodiklis – vienam švietimo pagalbos specialistui tenkantis mokinių skaičius. Politiniai siekiniai, susiję su švietimo pagalbos specialistui tenkančių mokinių skaičiumi, aptarti 1.2 poskyryje: siekiama mažinti vienam švietimo pagalbos specialistui tenkančių mokinių skaičių bendrojo ugdymo mokyklose.
5.14 pav. galima matyti, kad vienam švietimo pagalbos specialistui tenkančių mokinių skaičius per 2022–2025 m. sumažėjo nuo 125,8 iki 106,6 mokinio. Taip pat mažėjo ir SUP turinčių mokinių, tenkančių vienam švietimo pagalbos specialistui (nuo 17,2 iki 13,0 mokinių), tačiau pastaruosius duomenis reikia interpretuoti atsargiai (žr. pastabas po paveikslu).
5.14 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. mažėjo vienam švietimo pagalbos specialistui tenkančių mokinių skaičius
Vienam švietimo pagalbos specialistui* tenkančių mokinių ir SUP turinčių mokinių skaičių kaita bendrojo ugdymo mokyklose, 2022–2025 m.
* Įskaičiuotos šios švietimo pagalbos specialistų grupės: logopedas, psichologas, psichologo asistentas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, surdopedagogas, tiflopedagogas, judesio korekcijos mokytojas (pedagogas), judesio korekcijos specialistas. Duomenys skiriasi nuo skelbtų ankstesnėse švietimo būklės apžvalgose, nes anksčiau nebūdavo įskaičiuojami judesio korekcijos mokytojai ir specialistai.
** Pasikeitus duomenų teikėjui, 2025–2026 m. m. Mokinių registre pateiktas SUP turinčių mokinių skaičius reikšmingai sumažėjo. Šie pokyčiai turi įtakos ir SUP turinčių mokinių, tenkančių vienam švietimo pagalbos specialistui, skaičiui, todėl juos lyginti su ankstesnių mokslo metų duomenimis netikslu.