Švietimo būklės apžvalga
Per pastaruosius trejus metus pedagoginių darbuotojų skaičius Lietuvoje paaugo 3,4 proc. Gerokai padaugėjo iki 2 metų pedagoginio darbo stažą turinčių bendrojo ugdymo mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (atitinkamai – 28,5 ir 49,2 proc.).
Didžiąją dalį Lietuvos pedagoginio personalo 2025 m. sudarė moterys – nuo 60,8 proc. neformaliojo švietimo mokytojų iki 99,1 proc. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų. Kartu matomos pedagoginių darbuotojų amžėjimo tendencijos – nuo 2022 m. iki 2025 m. vidutinis pedagoginių darbuotojų amžius paaugo 0,7 metų ir 2025 m. buvo 50,0 metų.
Nors duomenys leidžia kelti prielaidą, kad pastaruoju metu į pedagogo profesiją ateina nemažai asmenų, kuriems tai – antrasis karjeros pasirinkimas, visgi EBPO TALIS 2024 m. duomenys rodo, kad tokių mokytojų Lietuvoje yra mažiau nei vidutiniškai EBPO šalyse (Lietuvoje – 7,0 proc., EBPO vidutiniškai – 8,4 proc.).
Nuo 2022 m. iki 2025 m. visose pedagoginių darbuotojų grupėse didėjo asmenų, neturinčių kvalifikacinės kategorijos, dalis. Tikėtina, kad tai tiesiogiai susiję su augančiu pedagogų poreikiu ir naujų asmenų, neturinčių pedagogo kvalifikacijos, atėjimu į švietimo sistemą. Kita vertus, patyrusių, turinčių bent vyresniojo mokytojo ar specialisto kvalifikacinę kategoriją, pedagogų branduolys (ypač bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sektoriuose) išlieka stabilus.
Pedagoginių darbuotojų skaičius pagal pareigybių grupes
2022–2025 m. bendras pedagoginių darbuotojų skaičius šalyje nuosekliai didėjo: per šį laikotarpį fiksuotas beveik 2 tūkst. (arba 3,4 proc.) augimas – nuo 58,3 tūkst. iki 60,3 tūkst. darbuotojų (4.1 lentelė).
Kryptingas valstybės pastangas plėtoti įtraukųjį ugdymą ir suteikti visiems mokiniams reikiamą specialiąją pedagoginę, socialinę pedagoginę ir psichologinę pagalbą atspindi ir pedagoginių darbuotojų skaičiaus pokyčiai; sparčiausiai daugėjo pagalbos mokiniui specialistų: 2022 m. Lietuvoje dirbo beveik 4 tūkst. pagalbos specialistų, o 2025 m. jų buvo 4,8 tūkst. (t. y. šių specialistų skaičius išaugo 21,0 proc.) (4.1 lentelė).
Didžiausią pedagoginių darbuotojų grupę sudarančių bendrojo ugdymo mokytojų skaičius 2022–2025 m. augo nedaug – nuo 27,6 tūkst. iki 28,2 tūkst., t. y. 2,2 proc. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų liko tiek pat (13,2 tūkst.), tačiau skirtingais metais šių mokytojų skaičius svyravo: 2023 m., palyginti su 2022 m., padidėjo, o nuo 2024 m. – mažėjo (4.1 lentelė).
Nuo 2022 m. iki 2025 m. neformaliojo švietimo mokytojų ir švietimo įstaigų vadovų skaičiai išliko gana stabilūs. Profesijos mokytojų padaugėjo nuo 2,2 tūkst. iki 2,3 tūkst. (bendras profesijos mokytojų skaičius padidėjo 6,6 proc.). Kitų pedagoginių darbuotojų skaičius taip pat augo kiekvienais metais (4.1 lentelė).
4.1 lentelė. Per 2022–2025 m. labiausiai augo pagalbos mokiniui specialistų skaičius
Pedagoginių darbuotojų skaičiaus (asmenys) kaita 2022–2025 m. pagal pareigybių grupes
Šaltinis: ŠVIS
Pedagoginių darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį
2025 m. Lietuvoje 99,1 proc. (2022 m. – 99,6 proc.) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų buvo moterys, bendrojo ugdymo – 86,4 proc. (2022 m. – 86,7 proc.). Tarp pagalbos mokiniui specialistų moterų dalis taip pat išlieka ypač didelė – 97,3 proc. (2022 m. – 97,8 proc.).
Moterys sudaro ir didžiąją dalį švietimo įstaigų vadovų: 2025 m. moterų vadovių buvo 87,2 proc. (2022 m. – 86,3 proc.) (4.1 pav.).
4.1 pav. Ir 2022 m., ir 2025 m. moterys sudarė didžiąją dalį pedagoginių darbuotojų visose pareigybių grupėse
Pedagoginių darbuotojų moterų dalis (proc.) skirtingose pareigybių grupėse 2022 m. ir 2025 m.
Ryškiausia vyrų dalis 2025 m. fiksuota tarp profesijos mokytojų (39,2 proc.) ir neformaliojo švietimo mokytojų (36,3 proc.), panašios vyrų mokytojų dalys buvo ir 2022 m. (atitinkamai 38,4 ir 36,4 proc.).
Pateikti duomenys rodo, kad balanso tarp lyčių pokyčiai Lietuvos švietimo sistemoje vyksta itin lėtai. Remiantis EBPO TALIS 2024 m. duomenimis, Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis (Latvija ir Estija), pasižymi aukščiausiais moterų rodikliais švietimo srityje. Vidutiniškai EBPO šalyse moterys mokytojos sudaro apie 70 proc., o Lietuvoje šis rodiklis siekia iki 85 proc. Tokia ryški skirtis lyties atžvilgiu švietimo sistemoje nėra išskirtinis reiškinys, tačiau jos mastai kelia klausimų dėl profesijos patrauklumo – visuomenėje paplitę stereotipai darbą švietimo sistemoje gali sieti su moteriška veikla, o tai ilgainiui gali dar labiau mažinti vyrų motyvaciją rinktis šią profesiją.
Pedagoginių darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių
2022–2025 m. Lietuvos pedagoginių darbuotojų vidutinis amžius padidėjo nuo 49,3 iki 50,0 metų, t. y. 0,7 metų (4.2 pav.). Tai rodo nuosaikų pedagoginio personalo amžėjimą.
2025 m. vyriausi tarp pedagoginių darbuotojų buvo neformaliojo švietimo mokytojai. Tarp jų fiksuotas ir didžiausias vidutinio amžiaus augimas – nuo 51,0 iki 54,0 metų. Bendrojo ugdymo mokytojų vidutinis amžius padidėjo nuo 51,1 iki 51,6 metų. Ši grupė išliko viena vyresnių – 2025 m. jos vidutinis amžius viršijo bendrą pedagoginių darbuotojų vidurkį 1,6 metų. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir profesijos mokytojų vidutinis amžius padidėjo nereikšmingai: atitinkamai nuo 47,0 iki 47,4 metų ir nuo 50,3 iki 50,7 metų. Švietimo pagalbos specialistų amžiaus vidurkis augo kiek smarkiau – nuo 46,5 iki 47,4 metų (4.2 pav.).
Politiniai siekiniai, sprendžiant mokytojų amžėjimo iššūkius, aptarti 1.4 poskyryje.
4.2 pav. Ir 2022 m., ir 2025 m. Lietuvoje vidutiniškai jauniausi buvo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, taip pat švietimo pagalbos specialistai
Vidutinis pedagoginių darbuotojų amžius (metai) pagal pareigybių grupes 2022 m. ir 2025 m.
Lietuvos mokytojų amžiaus didėjimo problematika ryškiai matoma ir tarptautiniame kontekste – tai parodo EBPO TALIS 2024 m. tyrimo duomenys. Kaip matoma 4.3 pav., Lietuvoje yra didžiausia 50 metų ir vyresnių mokytojų dalis, palyginti su kitomis šalimis, dalyvavusiomis tyrime. Lietuvoje šios amžiaus grupės mokytojų dalis sudarė 60,6 proc., EBPO šalių vidurkis – 36,6 proc., o artimiausiose šalyse: Latvijoje – 57,6 proc., Estijoje – 51,9 proc., Lenkijoje – 44,6 proc.
Mažesnė nei Lietuvoje (4,3 proc.) jaunų mokytojų (iki 30 metų amžiaus) dalis buvo tik trijose EBPO TALIS 2024 m. tyrime dalyvavusiose šalyse (Portugalijoje (2,6 proc.), Italijoje ir Lenkijoje (po 3,5 proc.). Latvijoje ir Estijoje jaunų mokytojų dalys buvo beveik dvigubai didesnės nei Lietuvoje (atitinkamai 8,0 proc. ir 8,5 proc.).
4.3 pav. Lietuvoje, palyginti su kitomis EBPO šalimis, dirba didžiausia dalis mokytojų, kurių amžius – 50 ir daugiau metų
Mokytojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (dalis, proc.), EBPO TALIS 2024 m. duomenimis
Pastaba. * Duomenis reikia interpretuoti atsargiai, nes nebuvo pasiekti minimalūs TALIS techniniai standartai.
Šaltinis: Melnikė, Valavičiūtė, Sevalneva ir kt., 2026
Pedagoginių darbuotojų pasiskirstymas pagal pedagoginio darbo stažą
Vyresnis vidutinis pedagoginių darbuotojų amžius daro įtaką ir tam, kad didžiausia dalis Lietuvos pedagoginių darbuotojų turi 25 ar daugiau metų pedagoginio darbo stažą: ši tendencija matoma visose pareigybių grupėse (4.2 lentelė).
Visgi aktualu atkreipti dėmesį, kad tarp bendrojo ugdymo mokytojų nuo 2022 m. iki 2025 m. gerokai padaugėjo asmenų, turinčių iki 2 metų (1 028 asmenimis) ir 2–5 metų (1 006 asmenimis) pedagoginio darbo stažą (4.2 lentelė). Tai galbūt rodo, kad į mokyklas ateina dirbti nauji žmonės, kuriems mokytojo darbas nėra pirmoji karjera (apie tai kiek plačiau kalbama toliau).
Tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų labiausiai padaugėjo asmenų, turinčių 2–5 metų ir 5–10 metų pedagoginio darbo stažą – atitinkamai 226 ir 513 asmenų. Per tą patį laikotarpį 488 asmenimis sumažėjo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų, kurių pedagoginio darbo stažas – virš 25 metų, skaičius (4.2 lentelė).
Augo ir mažesnį pedagoginio darbo stažą turinčių pagalbos mokiniui specialistų skaičius: iki 2 metų stažą turinčių specialistų padaugėjo 363 asmenimis, 2–5 metų stažą – 203, o 5–10 metų stažą – 132 asmenimis (4.2 lentelė).
4.2 lentelė. 2022 m. ir 2025 m. didžiausia dalis pedagoginių darbuotojų turėjo daugiau kaip 25 metų pedagoginio darbo stažą
Pedagoginių darbuotojų pasiskirstymas (asmenų skaičius) pagal pedagoginio darbo stažą skirtingose pareigybių grupėse, 2022 m. ir 2025 m.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Mokytojai, kuriems ši profesija – antrasis karjeros pasirinkimas
Daugelis švietimo sistemų, siekdamos mažinti pedagogų trūkumą, sudaro sąlygas į šią profesiją ateiti kitų sričių specialistams. Į mokyklas įsiliejantys specialistai atsineša įvairialypės profesinės patirties, taip pat ankstesnėje ar lygiagrečioje veikloje įgytų žinių, gebėjimų ir kompetencijų. Vis dėlto karjeros pradžioje jiems ypač svarbi kryptinga mentoriaus pagalba, taip pat platesnės profesinio augimo ir kvalifikacijos tobulinimo galimybės.
EBPO TALIS 2024 m. tyrime buvo skirtas papildomas dėmesys vadinamiesiems „antrosios karjeros“ mokytojams (angl. second-career teacher). EBPO TALIS tyrime ši grupė asmenų buvo apibrėžta kaip mokytojai, kurie turi ne mažesnę nei 10 metų darbo patirtį kitoje, su švietimu nesusijusioje srityje, ir kuriems mokytojo profesija nebuvo pirmasis karjeros pasirinkimas.
Kaip rodo EBPO TALIS 2024 m. tyrimo duomenys, Lietuvoje, palyginti su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, „antrosios karjeros“ mokytojų nėra daug: pedagogo profesiją kaip antrąjį karjeros kelią pasirinkusių mokytojų dalis sudaro apie 7 proc., EBPO šalių vidurkis – 8,4 proc., Estijoje – 14,1 proc., Latvijoje – 10,6 proc., Lenkijoje – 5,2 proc. (4.4 pav.).
4.4 pav. Lietuvoje pedagogo profesiją kaip antrąją karjerą pasirinkusių mokytojų yra mažiau nei vidutiniškai EBPO šalyse
Mokytojų, turinčių ne mažesnę nei 10 metų darbo patirtį kitoje, su švietimu nesusijusioje srityje, ir savo pirmąja karjera pasirinkusių ne pedagogo profesiją, dalis (proc.), EBPO TALIS 2024 m. duomenimis
Pastaba. * Duomenis reikia interpretuoti atsargiai, nes nebuvo pasiekti minimalūs TALIS techniniai standartai.
Šaltinis: Melnikė, Valavičiūtė, Sevalneva ir kt., 2026
Aktualu pabrėžti, kad 2018 m. EBPO TALIS tyrime šis aspektas buvo analizuojamas kiek kitaip: buvo stebėta, ar mokytojai turi kito (ne pedagoginio) darbo patirties, ir kokia tos patirties trukmė. Tuomet kito (ne pedagoginio) darbo patirtis tarp Lietuvos mokytojų buvo apie 2,3 metų (EBPO vidurkis – 3,5 metų). Buvo daroma išvada, kad šalia pagrindinio darbo nedidelė dalis mokytojų dirba ir kitą (ne pedagoginį) darbą, ir į tokį darbą buvo žiūrima kaip į vieną iš prielaidų mokytojams palikti pedagogo profesiją.
Visgi anksčiau aptarti pedagoginio darbo stažo duomenys leidžia kelti prielaidą, kad tokia, pagal 2018 m. EBPO TALIS duomenis padaryta, išvada nebuvo visai tiksli. „Antrosios karjeros“ mokytojų dalis taip pat leidžia kelti prielaidą, kad mokytojo profesija tampa gana patraukli visuomenėje. Tikėtina, kad profesijos patrauklumą didina ir finansinės paskatos (išaugęs mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis), tačiau taip pat reikėtų paminėti ir įvairias iniciatyvas, kurios orientuotos į „antrosios karjeros“ pedagoginių darbuotojų pritraukimą.
Viena plačiausiai žinomų iniciatyvų – alternatyvaus pedagogų rengimo programa „Renkuosi mokyti!“, kurią įgyvendina nevyriausybinė organizacija, ir kuri yra skirta pritraukti į mokyklas dirbti įvairių specialybių asmenis, neturinčius pedagogo kvalifikacijos. Pagal šią programą, atrenkami motyvuoti dalyviai ir dvejiems metams įtraukiami į darbą mokyklose. Didelė programos dalyvių dalis švietimo sistemoje lieka ilgiau.
Atskiros savivaldybės taip pat deda pastangas pritraukti pedagoginių darbuotojų – „antrosios karjeros“ specialistų (pvz., Vilniaus miesto savivaldybė jau ne vienus metus vykdo projektą „Pradedu mokyti Vilniuje“), neretai tam skirdamos papildomą finansavimą (pvz., mokėdamos priedus pirmuosius metus mokyklose dirbantiems mokytojams) ir pritrauktiems pedagoginiams darbuotojams suteikdamos kitų privilegijų.
Taip pat galima kelti prielaidą, kad „antrosios karjeros“ pedagoginių darbuotojų skaičiaus didėjimui įtaką padarė (padarys) ir gerokai padidintas valstybės finansuojamų profesinių pedagogikos studijų vietų skaičius, taip pat nuo 2024 m. pradėtos įgyvendinti 120 kreditų profesinės pedagoginės studijų programos.
Papildomą impulsą „antrosios karjeros“ mokytojams ateiti į profesiją turėtų duoti ir 2026 m. birželio mėnesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskelbtas 2026–2028 metų priemonių pedagogams pritraukti ir išlaikyti darbo vietoje planas, kurio tikslas – per pasirinktų priemonių visumą sistemingai didinti pedagogų pritraukimą į profesiją, gerinti jų rengimo ir karjeros pradžios kokybę, stiprinti ir didinti profesijos konkurencingumą darbo rinkoje.
Pedagoginių darbuotojų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas
Kvalifikacinė kategorija – oficialus pedagoginių darbuotojų profesinio lygio pripažinimas, vykdomas pagal patvirtintus Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatus (2008) įvertinus mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto darbo patirtį, kompetencijas ir veiklos rezultatus. Lietuvoje taikoma keturių lygių sistema – nuo specialistų iki ekspertų. Mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai, kurių turimas išsilavinimas neatitinka keliamų reikalavimų, arba kurie neturi įgiję pedagogo kvalifikacijos, yra priskiriami prie neturinčių kvalifikacijos asmenų (asmenų, kuriems nesuteikta kvalifikacinė kategorija).
Svarbu paminėti, kad dalis mokytojų, kuriems nesuteikta kvalifikacinė kategorija, remiantis teisės aktais, turi teisę dirbti pedagoginį darbą:
Dėl šios priežasties toliau pateikiamus duomenis apie mokytojus, kuriems nesuteikta kvalifikacinė kategorija, reikia interpretuoti su tam tikru atsargumu.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmenyje vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją 2022–2025 m. turėjo vidutiniškai trečdalis mokytojų, ši dalis per nurodytą laikotarpį kiek sumažėjo – nuo 35,7 iki 32,8 proc. Mokytojų ir mokytojų metodininkų dalis tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų per 2022–2025 m. šiek tiek paaugo (atitinkamai nuo 11,9 iki 13,5 proc. ir nuo 16,8 iki 17,0 proc.) (4.5 pav.).
Visgi aktualu atkreipti dėmesį, kad beveik kas trečias šios grupės mokytojas dirba be suteiktos kvalifikacinės kategorijos. 2022 m. tokių mokytojų dalis sudarė 35,1 proc., 2025 m. – 36,3 proc., t. y. per trejus metus tokių mokytojų padaugėjo 1,2 proc. punkto (4.5 pav.). Kita vertus, svarbu pastebėti ir tai, kad paskutiniais metais jau fiksuotas šių mokytojų dalies mažėjimas – nuo 2024 m. iki 2025 m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų, neįgijusių kvalifikacinės kategorijos, dalis sumažėjo 1,2 proc. punkto.
Įvertinus tai, kad būtent šiame lygmenyje dirba vidutiniškai patys jauniausi mokytojai, tarp kurių yra didelė dalis turinčių mažiausią – iki 5 metų – pedagoginio darbo patirtį, galima kelti prielaidą, kad tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų dirba nemaža dalis studijų dar nebaigusių asmenų. Studentų pasitelkimą galbūt lemia ir politinis siekis plėsti ikimokyklinio ugdymo aprėptį, ankstinant visuotinį ikimokyklinį ugdymą: rinkoje nesant pakankamo skaičiaus mokytojų, kurių kvalifikacija atitiktų keliamus reikalavimus, mokyklų vadovai yra linkę pasitelkti studentus, t. y. būsimus kvalifikuotus specialistus.
Politiniai šio rodiklio siekiniai aptarti 1.4 poskyryje.
4.5 pav. 2022 m. ir 2025 m. maždaug kas trečias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojas neturėjo suteiktos kvalifikacinės kategorijos
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų pasiskirstymo (dalis, proc.) pagal kvalifikacines kategorijas kaita 2022–2025 m.
Tarp bendrojo ugdymo mokytojų fiksuojama didžiausia metodininkų ir ekspertų dalis, palyginti su kitomis pedagoginių darbuotojų grupėmis. 2025 m. metodininko kvalifikacinę kategoriją turėjo 36,4 proc. mokytojų, eksperto – 3,7 proc. (4.6 pav.). Taigi, du penktadaliai bendrojo ugdymo mokytojų yra pasiekę vieną iš aukščiausių kvalifikacinių kategorijų.
Tarp bendrojo ugdymo mokytojų asmenų, kuriems nesuteikta kvalifikacinė kategorija, per trejus metus padaugėjo 5,6 proc. punkto (4.6 pav.). Tikėtina, kad šis augimas rodo švietimo politikos formuotojų pastangas pritraukti naujų žmonių į pedagogo profesiją: manytina, kad nemaža dalis šių mokytojų yra „antrosios karjeros“ mokytojai, kitą mokomąjį dalyką dėstyti pasirinkę pedagogai arba jauni asmenys, kurie pradeda dirbti pedagoginį darbą dar nebaigę studijų.
4.6 pav. Ir 2022 m., ir 2025 m. apytiksliai du penktadaliai bendrojo ugdymo mokytojų buvo įgiję vieną iš aukščiausių kvalifikacinių kategorijų
Bendrojo ugdymo mokytojų pasiskirstymo (dalis, proc.) pagal kvalifikacines kategorijas kaita 2022–2025 m.
Kaip jau buvo minėta, pagalbos mokiniui specialistų grupėje per 2022–2025 m. matomas spartus darbuotojų skaičiaus augimas, tiesiogiai atspindintis šalyje vykstančią įtraukiojo ugdymo plėtrą. Augant naujų specialistų skaičiui, padidėjo ir neturinčių kvalifikacinės kategorijos specialistų dalis, ji per trejus metus paaugo 4,5 proc. punkto. Tačiau aukštesnes kvalifikacines kategorijas įgijusių specialistų procentinės dalys kiek sumažėjo: vyresniojo specialisto profesinę kategoriją turinčių pagalbos mokiniui specialistų dalis sumažėjo 2,9 proc. punkto, metodininko – 2,0 proc. punktais (4.7 pav.).
4.7 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. tarp pagalbos mokiniui specialistų didėjo neturinčiųjų kvalifikacinės kategorijos dalis
Pagalbos mokiniui specialistų pasiskirstymo (dalis, proc.) pagal kvalifikacines kategorijas kaita 2022–2025 m.
Profesijos mokytojų grupėje pokyčių per trejus metus matoma nedaug: visų kvalifikacinių kategorijų mokytojų dalys 2022–2025 m. kito maždaug 2 proc. punktais (4.8 pav.).
Kaip ir kitose pedagoginių darbuotojų grupėse (išskyrus bendrojo ugdymo mokytojus), neturinčių kvalifikacinės kategorijos profesijos mokytojų dalis 2025 m. buvo didelė (37,1 proc.) (4.8 pav.). Tokios tendencijos neturėtų kelti nuostabos: profesijos mokytojais dažnai tampa praktikai iš verslo ar pramonės, turintys didelę praktinę patirtį, tačiau neretai – be formalaus pedagoginio išsilavinimo, kurį jie įgyja jau dirbdami profesijos mokytojais.
4.8 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. profesijos mokytojų, neturinčių kvalifikacinės kategorijos, dalis augo, o aukštesnių kategorijų dalys – išliko stabilios arba mažėjo
Profesijos mokytojų pasiskirstymo (dalis, proc.) pagal kvalifikacines kategorijas kaita 2022–2025 m.
Analizuojant pedagoginių darbuotojų pasiskirstymo pagal kvalifikacines kategorijas duomenis, išryškėja dvi pagrindinės tendencijos. Pirma, visuose švietimo lygmenyse didėja pedagoginių darbuotojų, kuriems nesuteikta kvalifikacinė kategorija, dalis. Tikėtina, kad tai tiesiogiai susiję su augančiu pedagoginių darbuotojų poreikiu ir naujų asmenų atėjimu į švietimo sistemą. Antra, patyrusių, atestuotų pedagoginių darbuotojų branduolys – ypač bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyse – išlieka stabilus.
Mokytojų dalykinio išsilavinimo atitiktis reikalavimams
Mokytojų dalykinio išsilavinimo atitiktis kvalifikaciniams reikalavimams rodo, kokia mokytojų dalis yra įgiję reikiamas dalykines kompetencijas ar atitinkamą ugdymo specializaciją. Šis duomuo neretai yra suprantamas kaip vienas iš švietimo kokybės rodiklių.
Svarbu pažymėti, kad ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų rengimas Lietuvoje yra reglamentuotas taip, kad asmuo negali įgyti šių specializacijų kompetencijų, kartu neįgijęs ir pedagogo kvalifikacijos1. Be to, Asmenų, teikiančių specialiąją pedagoginę ir socialinę pedagoginę pagalbą, kvalifikacinių reikalavimų apraše (2024) nėra numatyta jokių išimčių, kada asmuo galėtų dirbti pagalbos mokiniui specialistu, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos. Dėl šios priežasties šioje dalyje nėra analizuojama pagalbos mokiniui specialistų ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo mokytojų atitiktis dalykinio (specializacijos) išsilavinimo reikalavimams: anksčiau analizuoti duomenys, rodantys šių mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų turimų kvalifikacinių kategorijų pasiskirstymą, gali būti traktuojami ir kaip šių pedagogų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams duomenys.
Bendrojo ugdymo mokytojų, turinčių reikiamą dalykinį pasirengimą, dalis ir 2022 m., ir 2025 m. buvo didelė, tačiau fiksuojama nuosekli mažėjimo tendencija: apskritai šalyje šis rodiklis sumažėjo nuo 98,4 proc. iki 97,9 proc. Šiame kontekste ypač išsiskiria šešios savivaldybės – Birštono, Kupiškio r., Lazdijų r., Molėtų r., Neringos ir Pagėgių. Šiose savivaldybėse ir 2022 m., ir 2025 m. visi mokytojai turėjo įgiję reikiamą dalykinę kompetenciją, todėl ir rodiklis išliko stabilus – 100 proc. (4.9 pav.).
Išsiskiria ir keletas savivaldybių, kuriose šis rodiklis per analizuojamą laikotarpį augo: Klaipėdos r. savivaldybėje užfiksuotas didžiausias teigiamas pokytis tarp žiedinių savivaldybių (+ 2,6 proc. punkto), Kelmės r. (+ 1,8 proc. punkto) ir Elektrėnų (+ 1,5 proc. punkto) – tarp didesniųjų savivaldybių, Visagino savivaldybėje (+ 2,2 proc. punkto) – tarp mažųjų. Didžiausias rodiklio kritimas užfiksuotas Rietavo (− 5,5 proc. punkto), Varėnos r. (− 3,1 proc. punkto) ir Kazlų Rūdos (− 2,4 proc. punkto) savivaldybėse. Žemiausi rodikliai ir 2022 m., ir 2025 m. fiksuoti nevalstybinėse mokyklose: čia reikiamą dalykinį pasirengimą turinčių mokytojų dalis sumažėjo nuo 92,7 iki 90,9 proc. (− 1,8 proc. punkto) – tai gerokai žemiau nei savivaldybių (97,9 proc.) ar valstybinių (98,6 proc.) mokyklų rodiklis (4.9 pav.).
Analizuojant pagal savivaldybių grupes, visose keturiose grupėse vidutiniškai šis rodiklis 2025 m. buvo žemesnis nei 2022 m. Mažiausias pokytis užfiksuotas miestų savivaldybėse (nuo 98,2 iki 97,9 proc., − 0,32 proc. punkto). Didžiausias – žiedinėse (nuo 97,8 iki 97,1 proc., − 0,66 proc. punkto) ir didesniosiose savivaldybėse (nuo 98,9 iki 98,2 proc. (− 0,68 proc. punkto). Mažosiose savivaldybėse reikiamą dalykinį pasirengimą turinčių bendrojo ugdymo mokytojų dalis sumažėjo nuo 98,7 iki 98,3 proc. (− 0,45 proc. punkto) (4.9 pav.).
4.9 pav. 2025 m., palyginti su 2022 m., daugumoje savivaldybių bendrojo ugdymo mokytojų, turinčių reikiamą dalykinį pasirengimą, dalis sumažėjo
Bendrojo ugdymo mokytojų, turinčių reikiamą dalykinį pasirengimą, dalies (proc.) pokytis savivaldybėse, lyginant 2022 m. ir 2025 m.
Šie duomenys leidžia kiek kitaip pažvelgti į anksčiau analizuotus duomenis apie mokytojų turimą kvalifikacinę kategoriją.
Kaip buvo paminėta, 2025 m. 15,5 proc. bendrojo ugdymo mokytojų neturėjo suteiktos kvalifikacinės kategorijos. Kartu duomenys rodo, kad beveik visi šie mokytojai turi reikiamą dalykinį pasirengimą. Be to, duomenys atskleidžia, kad 6,3 proc. bendrojo ugdymo mokytojų pedagoginio darbo stažas yra iki 2 metų. Galima kelti prielaidą, kad nemaža dalis šių naujųjų mokytojų dirba, naudodamiesi Švietimo įstatyme numatyta išimtimi, leidžiančia pedagogo kvalifikaciją įgyti per 2 metus nuo darbo mokytoju pradžios.