Švietimo būklės apžvalga
Svarbiausi nacionaliniai Lietuvos švietimo tobulinimo kryptis ir uždavinius nustatantys dokumentai, kurių nuostatų įgyvendinimas analizuojamas šiame leidinyje, yra šie:
Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ (2023) numatyta ateities vizija – „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“. Viena iš esminių vizijai įgyvendinti reikalingų valstybės raidos krypčių – švietimo, sveikatos ir socialinės politikos pokyčių kryptis; jos strateginė ambicija – „ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“.
Matoma vizija, kad šią strateginę ambiciją įgyvendinusioje Lietuvoje švietimas ir mokslas yra išplėtoti kaip kertinė Lietuvos kultūros dalis, užtikrinanti šios kultūros ir ja grindžiamos valstybės tęstinumą, gyvybingumą ir intelektualinį savarankiškumą. Švietimas, kurio raida pranoksta bendrą visuomenės raidą, sėkmingai atlieka savo vaidmenį ir veda visuomenę pirmyn. Visiems prieinamas kokybiškas švietimas sudaro sąlygas kiekvienam išlavinti asmeninius gebėjimus, susikurti savo, kaip Lietuvos piliečio, kultūrinę tapatybę, atrasti, savarankiškai ir pagal gebėjimus pasirinkti gyvenimo kelią ir gyventi prasmingą gyvenimą visais amžiaus tarpsniais. Naujas Lietuvos kartas ugdo geriausieji; mokytojai – visapusiškai išsilavinusios, nuolat besimokančios, savarankiškos, stiprios ir kūrybingos asmenybės, švietimo sistemos bendrakūrėjai, gebantys atskleisti kiekvieno mokinio potencialą.
Numatyta, kad Lietuva, užtikrindama ateičiai ir savarankiškam gyvenimui pasirengusio asmens ugdymą, sudarys finansines (įvairių šaltinių lėšomis) ir teisines prielaidas švietimo sistemos pokyčiams; pagerins ikimokyklinio ugdymo kokybę; nuo ikimokyklinio ugdymo orientuosis į ateičiai pasirengusių, atsparių, kūrybingų, demokratines vertybes išpažįstančių asmenybių ugdymą; investuos į mokytojų rengimą, edukologiją, didaktiką, didins mokytojo profesijos patrauklumą; užtikrins, kad mokykla kompensuotų nepalankios SEK aplinkos lemiamą mokymosi galimybių stoką; pereis prie individualizuoto ir personalizuoto ugdymo ir kt.
Nacionaliniame pažangos plane (2020), atsižvelgiant į Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ (2023) ir kituose dokumentuose numatytas šalies raidos kryptis, siekiama nustatyti pagrindinius valstybėje siekiamus pokyčius. Nacionalinio pažangos plano (2020), kuris buvo atnaujintas 2024 m.1, esminis tikslas – sveikas ir laimingas žmogus, galintis veikti ir kurti, dirbti kokybišką darbą, gaunantis orias pajamas, gyvenantis darnioje bendruomenėje, įkvepiančioje ir palaikančioje, saugioje, sveikoje ir švarioje aplinkoje, ugdančioje pagarbą, atvirumą ir pasitikėjimą, vertybiniu pagrindu formuojamą valstybės politiką. Kartu siekiama puoselėti ir išsaugoti tautinę ir pilietinę tapatybę. Siekiant esminio tikslo, užsibrėžta įgyvendinti 10 strateginių tikslų sudėtingiausiems Lietuvos iššūkiams ir problemoms įveikti. Pagrindinis ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo tobulinimo kryptis nusakantis strateginis tikslas – didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams. Siekiant šio tikslo, iškelti tokie pažangos uždaviniai: gerinti įvairių pakopų švietimo kokybę, švietimo sistemos dalyvių pasiekimus ir mažinti pasiekimų skirtumus, didinti formaliojo ir neformaliojo švietimo įtrauktį ir prieinamumą, pritaikyti švietimo sistemą besimokančiųjų judumui, gerinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkai ir kintančiai aplinkai, didinti mokymosi visą gyvenimą lygį ir stiprinti pedagogo profesiją. 2026 m. rengiamas naujas, labiau į Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ (2023) įgyvendinimui būtinus proveržius orientuotas 2028–2034 m. laikotarpio Nacionalinis pažangos planas (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2026).
Nacionalinio pažangos plano (2020) trečiojo tikslo – Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams – uždaviniams įgyvendinti skirta Švietimo plėtros programa (2021). Kaip ir Nacionalinis pažangos planas (2020), ši programa buvo atnaujinta 2024 m.2 Pagal naują redakciją, programai įgyvendinti buvo numatyta dvylika pažangos priemonių. Ikimokykliniam, priešmokykliniam ir bendrajam ugdymui tobulinti skirtos šios pažangos priemonės: Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, Vykdyti „EdTech“ skaitmeninę švietimo transformaciją, Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį, Užtikrinti visiems prieinamą ankstyvąjį ugdymą, Įgyvendinti įtraukųjį švietimą, „Pirmiausia – mokytojas“ ir kt.
Dvidešimtoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2025) tęsė Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2024) veiklas. Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje buvo numatyta keturiolika pagrindinių veiklos prioritetų; švietimo srities prioritetas – lygių galimybių gauti kokybišką švietimą užtikrinimas. Įgyvendindama šį prioritetą, Vyriausybė įsipareigojo sukurti universalią, visiems dalyviams sąžiningą švietimo sistemą, suteikiančią lygias galimybes augti ir tobulėti visiems Lietuvos vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir tėvų finansinės padėties. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo srityse buvo numatyta: taikyti vienodus veiklos kokybės ir atskaitomybės reikalavimus valstybinėms ir nevalstybinėms mokykloms; tobulinti mokyklų veiklos išorinį vertinimą; koreguoti mokyklų tinklo pertvarką, peržiūrėti klasių sudarymo taisykles, siekiant išsaugoti regionų ir tautinių mažumų mokyklas; stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose ir lituanistinį ugdymą; stiprinti mokymosi pagalbą; gerinti mokyklų aprūpinimą mokymosi priemonėmis; plėtoti visos dienos mokyklas ir NVŠ; užtikrinti sklandų perėjimą prie visuotinio vaikų nuo 2 metų ikimokyklinio ugdymo; gerinti mokytojų darbo sąlygas, mažinti mokytojų trūkumą ir kt. Šiems įsipareigojimams įgyvendinti skirti veiksmai buvo numatyti LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane (2025).
Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2026) programoje šios kryptys tęsiamos. Dalis ankstesnių įsipareigojimų papildoma naujais akcentais. Numatoma sklandžiai pereiti prie visuotinio ikimokyklinio ugdymo nuo 18 mėnesių amžiaus, gerinti mokytojų darbo sąlygas, mažinti mokytojų trūkumą, peržiūrėti jų darbo krūvį, stiprinti mentorystę ir kurti mokytojų karjeros modelį, sudarantį galimybes profesiškai tobulėti. Išlaikomas dėmesys visos dienos mokyklos modelio plėtrai, pirmiausia – pradinį ugdymą vykdančiose mokyklose. Nauju akcentu tampa ilgalaikės brandos egzaminų sistemos vizijos kūrimas ir alternatyvių mokinių pasiekimų vertinimo modelių išbandymas.
Parlamentinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) numatyta plėtoti ikimokyklinį ugdymą, gerinti bendrojo ugdymo kokybę ir kokybės valdymo sistemą, stiprinti įtrauktį švietimo sistemoje ir plėtoti švietimo pagalbą, į formalųjį ir neformalųjį švietimą integruoti kultūros turinį, gerinti informacinių ir komunikacinių technologijų raštingumą, didinti pedagogo profesijos patrauklumą, gerinant darbo sąlygas ir sudarant aiškias karjeros galimybes. Įsipareigojama ne tik pasiekti pažangos minėtose srityse, bet ir didinti finansavimą švietimui.
Švietimo tobulinimo priemonių įgyvendinimas ir jų stebėsenos rodiklių reikšmės artimiausiems trejiems metams numatyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane (2026).
Pagrindiniai tarptautiniai strateginiai švietimo dokumentai, kurių nuostatas įgyvendinti Lietuva įsipareigojo, – UNESCO programa „Švietimas 2030“: Incheono deklaracija ir veiksmų planas 4-am darnaus vystymosi tikslui įgyvendinti (2015) ir ES Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (2021).
UNESCO programa „Švietimas 2030“ (2015) skirta 4-am darnaus vystymosi tikslui įgyvendinti – užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Šioje programoje švietimui keliami tikslai – užtikrinti visiems vaikams kokybišką ankstyvąjį ir bendrąjį ugdymą, panaikinti lyčių skirtumus švietimo srityje ir didinti įtrauktį, užtikrinti darniam vystymuisi ir užimtumui reikalingų kompetencijų ugdymą, mokyklose kurti saugią ir mokymuisi palankią aplinką, rūpintis mokytojų kvalifikacija. Tikslus atitinkančius siekinius (išskyrus švietimo finansavimo, kuriuos nustatė UNESCO) valstybėms siūloma nusistatyti savarankiškai, atsižvelgiant į vietos kontekstą. 2025 m., atsižvelgiant į esamą švietimo būklę, buvo atnaujinti Lietuvos išsikelti švietimo tobulinimo siekiniai.
Įvertinus per dešimtmetį pasiektą pažangą įgyvendinant 4-ą darnaus vystymosi tikslą, atkreipiamas dėmesys, kad pažanga mažesnė, nei siekiama. Nors mokymosi aprėpčių ir programų baigimo rodikliai gerėjo, bet pažanga lėtėja, daugelyje šalių prastėja mokymosi rezultatai, išlieka nelygybė pagal lytį, socialinę-ekonominę padėtį ir kt. Siekiant paspartinti 4-o tikslo įgyvendinimą, rekomenduojama prioritetą teikti įtraukties politikai ir finansavimui, užtikrinti kokybiško ikimokyklinio ugdymo plėtrą, stiprinti teisines garantijas dėl nemokamo ir privalomo švietimo, mažinant prieigos prie tinkamos mokymosi infrastruktūros ir skaitmeninių išteklių atotrūkius (United Nations, 2025).
ES strateginėje programoje „Europa 2030“ (2021) numatytos šios prioritetinės švietimo tobulinimo kryptys: gerinti kokybę, lygybę ir įtrauktį, skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir judumą, stiprinti švietimo darbuotojų kompetencijas ir motyvaciją, stiprinti aukštąjį mokslą, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.
Europos Komisija, atlikusi tarpinį strateginės programos vertinimą, patvirtino jos vertę, skatinant valstybes nares susitarti dėl tikslų, padedant įgyvendinti bendrus prioritetus, remiant nacionalines reformas, panaudojant ES finansavimą ir stiprinant Europos švietimą. Nepaisant pažangos, pagrindiniai iššūkiai išlieka aktualūs, todėl, siekiant tolesnės pažangos ir atsižvelgiant į kintantį švietimo kontekstą, siūloma atnaujinti prioritetus, stiprinti sąsajas tarp švietimo politikos sričių ir sektorių, gerinti stebėseną. Svarstoma atnaujinti kai kuriuos ES strateginėje programoje „Europa 2030“ (2021) numatytus siekinius ir juos papildyti naujais, plėtojant pagrindinių įgūdžių (mokinių pasiekimų) stebėseną, daugiau dėmesio skiriant STEM sričiai, socialiniam teisingumui ir kt. (European Commission, 2025).
Prioritetiniai veiksmai, kurių reikėtų imtis artimiausiais metais švietimui ir kitoms politikos sritims tobulinti, numatomi visoms ES šalims kasmet teikiamose Europos Komisijos rekomendacijose. 2024 ir 2025 metų Tarybos rekomendacijose dėl Lietuvos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos (Europos Komisija, 2024, 2025) atkreipiamas dėmesys į Lietuvai kylančius iššūkius, susijusius su ekonominio ir socialinio atsparumo didinimu, socialinius ir ekonominius regionų skirtumus,neatitikimą tarp įgyto išsilavinimo (kompetencijų) ir darbo rinkai reikalingų įgūdžių. Kaip Lietuvos bendrojo ugdymo sistemos iššūkiai, minimi mokinių pasiekimų skirtumai miesto ir kaimo vietovėse ir mokytojų trūkumas. Lietuvai, greta kitų veiksmų, 2025 m. ir 2026 m. rekomenduota gerinti bendrojo ugdymo kokybę, teisingumą ir efektyvumą, mažinant mokinių pasiekimų atotrūkį kaimo ir miesto vietovėse ir kartu didinant mokytojo profesijos patrauklumą. Taip pat rekomenduota, skatinant savivaldybių bendradarbiavimą ir taikant kitas priemones, mažinti regioninius skirtumus ir gerinti viešųjų paslaugų teikimą (Europos Komisija, 2025).
Toliau leidinyje (1.2–1.5 poskyriuose) ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo tobulinimas apžvelgiamas, remiantis strateginiuose dokumentuose nustatytais pažangos stebėsenos rodikliais ir siekiniais, pagal šias tarpusavyje susijusias tobulinimo kryptis: įtrauktis ir dalyvavimas ugdymo programose, ugdymo rezultatai ir poveikis, mokytojai ir jų darbo sąlygos, mokyklų aprūpinimas ir švietimo finansavimas (1.1.1 lentelė). Strateginiuose dokumentuose suformuluoti rodikliai, jų reikšmių kaita pastaraisiais metais ir siekiniai taip pat pateikti 1 priede.
1.1.1 lentelė. Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir bendrasis ugdymas tobulinamas, plėtojant įtrauktį ir dalyvavimą ugdymo programose, gerinant ugdymo rezultatus, stiprinant mokytojų bendruomenes, užtikrinant aprūpinimą ir finansavimą
Pagrindinės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo tobulinimo kryptys*
| Ugdymo tobulinimo kryptis | Krypties aprašymas |
| Įtrauktis ir dalyvavimas ugdymo programose | Dalyvavimas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose, įtraukties principo įgyvendinimas, bendrojo ugdymo mokinių dalyvavimas neformaliojo švietimo programose, mokyklinio amžiaus vaikų nesimokymas mokykloje ir ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos. |
| Ugdymo rezultatai ir poveikis | Mokinių bendrojo ugdymo pasiekimai, tolesnis mokymasis ir įsidarbinimas, bendrojo ugdymo poveikis visuomenei (gyventojų išsilavinimo, kompiuterinio raštingumo ir pilietinės galios rodikliai), švietimo vertinimas. |
| Mokytojai ir jų darbo sąlygos | Mokytojų išsilavinimas, amžius, darbo užmokestis, mokytojų poreikis ir pedagoginių studijų absolventų įsidarbinimas mokyklose. |
| Mokyklų aprūpinimas ir švietimo finansavimas | Mokyklų atitiktis mokymosi ir vidaus bei išorės universalaus dizaino principams, pritaikymas turintiesiems judėjimo negalią, aprūpinimas laboratorijomis. Bendras švietimo finansavimas, valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšos, tenkančios vienam mokiniui. |
* Išsamus krypčių turinys atskleidžiamas ir analizuojamas 1.2–1.5 poskyriuose.