Švietimo būklės apžvalga
Didėjo švietimo finansavimas – 2025 m. valstybė švietimui skyrė 4 789,6 mln. Eur (1 671,7 mln. Eur daugiau nei 2022 m.). Nuo 2022 m. iki 2025 m. 1,0 proc. punktu paaugo švietimui skiriama BVP dalis (2025 m. ji sudarė 5,7 proc. nuo BVP).
Nuo 2022 m. iki 2025 m. daugelyje savivaldybių didėjo mokymo lėšos (proc.), panaudotos pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, švietimo pagalbai teikti ir mokymo priemonėms įsigyti.
62,1 proc. išaugo lėšos, tenkančios vienam vaikui ikimokyklinio ugdymo mokykloje (2025 m. siekė 9,4 tūkst. Eur). Vienam bendrojo ugdymo mokiniui tenkančios lėšos nuo 2022 m. iki 2025 m. išaugo 45,2 proc. ir 2025 m. sudarė 6,1 tūkst. Eur.
Pagal lėšas, per metus skirtas vienam mokiniui, besimokančiam pradinio ugdymo mokykloje, ir vienam mokiniui, besimokančiam pagrindinio ugdymo mokykloje, 2022 m. Lietuva pateko tarp mažiau lėšų skiriančių ES šalių.
Fizinių ir juridinių asmenų skiriamos lėšos ikimokyklinio ugdymo mokyklose 2025 m. sudarė 10,6 proc. ikimokyklinio ugdymo mokyklų lėšų, bendrojo ugdymo mokyklose – 7,1 proc. bendrojo ugdymo mokyklų lėšų.
2022–2025 m. lėtai augo asmenims su negalia visiškai pritaikytų mokyklų dalis: ikimokyklinio ugdymo mokyklų – nuo 0,87 iki 1,9 proc., bendrojo ugdymo mokyklų – nuo 1,9 iki 3,1 proc. Visiškai arba bent iš dalies pritaikytos 2025 m. buvo 99,4 proc. ikimokyklinio, 99,2 proc. bendrojo ugdymo mokyklų. Augo judėti tarp aukštų negalią turintiems asmenims pritaikytų mokyklų dalis savivaldybėse, daugiausia – žiedinėse (vidurkis padidėjo nuo 33,3 iki 42,4 proc.). Vis dėlto 7 savivaldybėse tokių mokyklų nebuvo visai.
Pasiektas atnaujintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse (2011) keliamas reikalavimas, kad vienas ugdymo procese naudojamas prie tinklo prijungtas kompiuteris nuo 2025 m. rugsėjo tektų ne daugiau kaip 4 mokiniams. ŠVIS duomenimis, 2025 m. vienu kompiuteriu bendrojo ugdymo mokyklose dalijosi 3,4 mokinio mieste, 2,5 mokinio – kaime.
2025 m. šimtui mokinių kaime teko 2,2 interaktyviosios lentos, mieste – 1,7. 2025 m. šimtui mokinių kaime teko 4,2 interaktyviojo ekrano, mieste – 2,9.
Augo bendrojo ugdymo turiniui perteikti reikalingų skaitmeninių mokymo priemonių skaičius. 2025 m. portale emokykla.lt buvo pateikta daugiau nei 160 skaitmeninių mokymo priemonių, per 700 vadovėlių ir virš 13 000 užduočių.
Nepaisydamos geopolitinių ir ekonominių iššūkių, centrinės ir vietos valdžios institucijos kasmet didino švietimo finansavimą – nuo 2022 m. iki 2025 m. jis padidėjo 53,6 proc. (1 671,7 mln. Eur) ir 2025 m. siekė 4 789,6 mln. Eur. Taip pat augo ir švietimo sistemai skirtų finansinių išteklių suma, išreikšta BVP dalimi: nuo 2022 m. iki 2025 m. ji padidėjo 1,0 proc. punktu ir 2025 m. siekė 5,7 proc. (2.6.1 pav.). Svarbu pažymėti, kad skirtingos organizacijos taiko skirtingas valstybės funkcijų finansavimo apskaitos metodikas, todėl galime matyti skirtingas tų pačių švietimo sistemos finansavimo rodiklių reikšmes. Lietuvoje valstybės švietimo sistemai skirtas finansavimas apima tik centrinės ir vietos valdžios biudžetų skirtus finansus (Švietimo įstaigų finansų statistinio tyrimo metodika, 2020, Nr. DĮ-120). Tačiau EK, siekdama gauti palyginamuosius duomenis, nurodo šalims narėms teikti informaciją apie valstybės finansus pagal COFOG (angl. Classification of the functions of government) metodiką. Lėšos, kurias švietimo įstaigos gauna šalia valstybės skiriamų lėšų, pagal COFOG metodiką yra įskaičiuojamos į valstybės skirtas lėšas švietimui (Manual on sources and methods for the compilation of COFOG statistics, 2019). Atitinkamai, Lietuvos centrinės ir vietos valdžios skiriamas švietimo sistemos finansavimas pagal COFOG metodiką yra didesnis nei pagal Švietimo įstaigų finansų statistinio tyrimo metodiką. Tad pagal COFOG metodiką 2022 m. Lietuva skyrė 3 288,1 mln. Eur, ir tai yra 5,4 proc. daugiau nei pagal Lietuvoje taikomą metodiką, o 2024 m. Lietuva skyrė 4 337,4 mln. Eur, ir skirtumas sudarė 2,6 proc.
2.6.1 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. valstybė ir savivaldybės didino švietimo finansavimą – ir kaip BVP dalį, ir skiriamą lėšų sumą
Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui iš viso (mln. Eur) ir palyginti su BVP (proc.), nuo 2022 m. iki 2025 m.
Ikimokykliniam, priešmokykliniam ir bendrajam ugdymui nuo 2022 m. iki 2025 m. skiriamų valstybės finansinių išteklių dalis išaugo 52,9 proc. (1 016,2 mln. Eur) ir 2025 m. siekė 2 939,0 mln. Eur. Svarbu pažymėti, kad švietimo finansavimas augo ne tik skiriama lėšų suma, bet didėjo ir kaip BVP dalis – valstybės finansinių išteklių dalis, skirta ikimokykliniam, priešmokykliniam ir bendrajam ugdymui, nuo 2022 m. iki 2025 m. padidėjo 0,5 proc. punkto ir 2025 m. siekė 3,4 proc. (2.6.2 pav.).
2.6.2 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. valstybė ir savivaldybės didino ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo finansavimą – ir kaip BVP dalį, ir skiriamų lėšų sumą
Valstybės lėšos ikimokykliniam, priešmokykliniam ir bendrajam ugdymui: kaip BVP dalis (proc.) ir skiriamų lėšų suma (mln. Eur) nuo 2022 m. iki 2025 m.
Skaičiuojant lėšas, tekusias vienam besimokančiajam, taip pat galima matyti finansavimo augimą. Nuo 2022 m. iki 2025 m. lėšos, tekusios vienam besimokančiajam bendrojo ugdymo mokykloje, išaugo 45,2 proc. (1,9 tūkst. Eur) ir 2025 m. sudarė 6,1 tūkst. Eur, o vienam vaikui ikimokyklinio ugdymo mokykloje – 62,1 proc. (3,6 tūkst. Eur) ir 2025 m. siekė 9,4 tūkst. Eur (2.6.3 pav.).
2.6.3 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. augo lėšos, tekusios vienam besimokančiam asmeniui ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose
Vienam besimokančiam asmeniui tekusios lėšos (tūkst. Eur) pagal švietimo įstaigų grupę, nuo 2022 m. iki 2025 m.
Lygindami Lietuvą su kitomis ES šalimis pagal tai, kiek lėšų per metus valstybė skiria vienam mokiniui, besimokančiam pradinio ugdymo mokykloje, ir vienam mokiniui, besimokančiam pagrindinio ugdymo mokykloje (2.6.4 pav.), matome, kad Lietuva 2022 m. buvo tarp mažiau lėšų skiriančių šalių. Neskaitant ypač išsiskiriančio Liuksemburgo (2022 m. – 35 449 PGS1*), daugiausia viešųjų lėšų per metus skyrė Austrija (2022 m. – 22 255 PGS), Danija (2022 m. – 20 947 PGS), Belgija (2022 m. – 20 915 PGS) ir Nyderlandai (2022 m. – 20 660 PGS), o mažiausiai – Latvija (2022 m. – 9 380 PGS), Graikija (2022 m. – 8 665 PGS), Vengrija (2022 m. – 8 651 PGS), Rumunija (2022 m. – 7 358 PGS) ir Bulgarija (2022 m. – 6 130 PGS).
2.6.4 pav. Pagal lėšas, per metus skirtas vienam mokiniui, besimokančiam pradinio ugdymo mokykloje, ir vienam mokiniui, besimokančiam pagrindinio ugdymo mokykloje, 2022 m. Lietuva pateko tarp mažiau lėšų skiriančių ES šalių
Viešosios išlaidos (PGS) per metus vienam mokiniui, besimokančiam pradinio ugdymo mokykloje (ISCED 1), ir vienam mokiniui, besimokančiam pagrindinio ugdymo mokykloje (ISCED 2), ES šalyse 2022 m.
Valstybės biudžeto skirtas mokymo lėšas ikimokykliniam, priešmokykliniam ir bendrajam ugdymui finansuoti savivaldybės paskirsto, atsižvelgdamos į mokinių ugdymo reikmes.
Mokymo lėšos, panaudotos švietimo pagalbai finansuoti, nuo 2022 m. iki 2025 m. išaugo visose savivaldybėse. Mokymo lėšos, panaudotos švietimo pagalbai teikti, labiausiai didėjo žiedinėse savivaldybėse – vidutiniškai 93,7 proc., o kitose savivaldybėse augo vidutiniškai apie 75,0 proc.
Mokymo lėšos, panaudotos pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui finansuoti, reikšmingai skiriasi kiekvienoje iš savivaldybių grupių. Didžiausią vidutinį lėšų augimą nuo 2022 m. iki 2025 m. pastebime mažųjų savivaldybių grupėje – vidutiniškai 21,0 proc., o mažiausią vidutinį lėšų augimą matome miestų savivaldybių grupėje – vidutiniškai 5,3 proc. Didesniosiose savivaldybėse mokymo lėšos, skirtos pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, vidutiniškai paaugo 12,8 proc., o žiedinėse savivaldybėse – vidutiniškai 8,0 proc.
Analizuodami mokymo lėšas, panaudotas vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti, matome, kad visose savivaldybėse didėjo mokymo lėšos (proc.), panaudotos mokymo priemonėms įsigyti. Labiausiai šios lėšos (proc.) nuo 2022 iki 2025 m. paaugo žiedinių savivaldybių grupėje – vidutiniškai 108,9 proc., o kitose savivaldybių grupėse padidėjimas siekė apie 65 proc. (2.6.5 pav.).
2.6.5 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. daugelyje savivaldybių didėjo mokymo lėšos (proc.), panaudotos pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, švietimo pagalbai teikti ir mokymo priemonėms įsigyti
Mokymo lėšų, panaudotų vienam pedagoginiam darbuotojui kvalifikacijai tobulinti, švietimo pagalbai teikti vienam mokiniui ir mokymo priemonėms įsigyti vienam mokiniui, procentinis pokytis nuo 2022 m. iki 2025 m.
* Alytaus r. savivaldybėje mokymo lėšos mokymo priemonėms įsigyti vienam mokiniui išaugo 238 proc.
** Elektrėnų savivaldybėje mokymo lėšos mokymo priemonėms įsigyti vienam mokiniui išaugo 233 proc.
*** Šalčininkų r. savivaldybėje mokymo lėšos mokymo priemonėms įsigyti vienam mokiniui išaugo 345 proc.
**** Kazlų Rūdos savivaldybėje mokymo lėšos mokymo priemonėms įsigyti vienam mokiniui išaugo 447 proc.
Šalies fizinių ar juridinių asmenų skirtos lėšos švietimo įstaigoms apima mokinių ir vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, tėvų mokėjimus, fizinių ir juridinių asmenų paramą, labdarą ir mokėjimus už švietimo įstaigų suteiktas paslaugas. Nuo 2022 m. iki 2025 m. šių lėšų suma, skiriama šalies švietimo įstaigoms, išaugo: ikimokyklinio ugdymo mokykloms – 16,6 mln. Eur (20,7 proc.) ir 2025 m. siekė 96,8 mln. Eur, bendrojo ugdymo mokykloms – 51,5 mln. Eur (47,4 proc.) ir 2025 m. siekė 160,2 mln. Eur. Žvelgdami į fizinių ir juridinių asmenų skiriamų lėšų dalį, palyginti su visomis mokyklos lėšomis, galime matyti, kad fizinių ir juridinių asmenų skiriamos lėšos ikimokyklinio ugdymo mokykloms mažėjo ir 2025 m. sudarė apie 10,6 proc. visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų lėšų. Fizinių ir juridinių asmenų skiriamos lėšos bendrojo ugdymo mokykloms taip pat mažėjo ir 2025 m. sudarė 7,1 proc. visų joms skiriamų lėšų (2.6.6 pav.).
2.6.6 pav. Fizinių ir juridinių asmenų skiriamos lėšos ikimokyklinio ugdymo mokyklose sudarė didesnę dalį (proc.) visų lėšų nei bendrojo ugdymo mokyklose
Fizinių ir juridinių asmenų skiriamų lėšų švietimui dalis (proc.) pagal švietimo įstaigų grupę, nuo 2022 m. iki 2025 m.
Asmenims su negalia pritaikytos mokyklos
Šalyje yra labai nedaug mokyklų, visiškai pritaikytų asmenims su negalia. 2022 m. negalią turintys mokiniai galėjo mokytis 23-ose visiškai pritaikytose (6 ikimokyklinio ugdymo ir 17 bendrojo ugdymo) mokyklose; 2025 m. jų skaičius padidėjo iki 40 (13 ikimokyklinio ugdymo ir 27 bendrojo ugdymo) mokyklų; tik 2025 m. atsirado viena visiškai pritaikyta profesinio mokymo įstaiga.
Gerokai daugiau švietimo įstaigų buvo visiškai arba bent iš dalies pritaikytos asmenims su negalia: 2025 m. – 676 ikimokyklinio ugdymo mokyklos (2022 m. – 686), 881 bendrojo ugdymo mokykla (2022 m. – 915) ir 50 profesinio mokymo įstaigų (2021 m. – 51). Šie duomenys rodo, kad bent iš dalies pritaikytų švietimo įstaigų skaičius mažėja, tačiau turint omenyje, kad mokyklų skaičius taip pat kinta, informatyvesnis rodiklis – švietimo įstaigų, pritaikytų asmenims su negalia, procentinė dalis.
Per 2022–2025 m. visiškai pritaikytų mokyklų dalis po truputį didėjo: ikimokyklinio ugdymo mokyklų –nuo 0,9 proc. iki 1,9 proc., bendrojo ugdymo mokyklų – nuo 1,9 proc. iki 3,1 proc. Visiškai arba bent iš dalies pritaikytų ikimokyklinio ugdymo mokyklų dalis padidėjo nuo 98,1 proc. iki 99,4 proc.; bendrojo ugdymo mokyklų dalis – nuo 98,0 proc. iki 99,2 proc., profesinio mokymo įstaigų – nuo 98,0 proc. iki 98,1 proc. (2.6.7 pav.).
1.5 poskyryje aptarti su aplinkos pritaikymu susiję politiniai siekiniai. Siekiama, kad daugėtų mokyklų, kuriose negalią turintys mokiniai būtų ugdomi bendrosiose klasėse su bendraamžiais. Tokios mokyklos turėtų būti bent iš dalies pritaikytos fizinę ir (arba) kitokią negalią turintiems mokiniams, kad jie galėtų patogiai patekti į mokyklą ir saugiai jaustis jos erdvėje.
Taip pat siekiama, kad daugėtų mokyklų, kuriose yra užtikrintas įėjimas ir judėjimas tarp aukštų judėjimo negalią turintiems asmenims. ŠVIS duomenimis, 2022 m. tokių mokyklų buvo 129, 2025 m. – 158 bendrojo ugdymo mokyklos.
2.6.7 pav. 2022–2025 m. lėtai augo visiškai pritaikytų asmenims su negalia mokyklų dalis
Visiškai pritaikytų asmenims su negalia mokyklų* dalies (proc.) kaita 2022–2025 m.
Visiškai arba bent iš dalies pritaikytų asmenims su negalia švietimo įstaigų* dalies (proc.) kaita 2022–2025 m.
* Atsižvelgiama tik į pagrindinių padalinių pritaikymą.
Per 2022–2025 m. didžiausia ir labiausiai išaugusi (vidutiniškai + 9,1 proc. punkto, nuo 33,3 proc. iki 42,4 proc.) mokyklų, pritaikytų judėti tarp aukštų judėjimo negalią turintiems asmenims, dalis buvo žiedinėse savivaldybėse. Miestų savivaldybėse pritaikytų mokyklų dalis paaugo vidutiniškai 6,9 proc. punkto, nuo 31,7 iki 38,5 proc., didesniosiose – 6,3 proc. punkto, nuo 27,5 iki 33,8 proc., mažosiose savivaldybėse – 6,8 proc. punkto, nuo 29,3 iki 36,1 proc. Pritaikytų judėti tarp aukštų judėjimo negalią turintiems asmenims valstybinių mokyklų dalis padidėjo nuo 48,0 iki 58,3 proc., o nevalstybinių – nuo 24,7 iki 27,8 proc. (2.6.8 pav.).
2.6.8 pav. Ir 2022, ir 2025 m. didžiausia pritaikytų bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose asmuo su negalia gali judėti tarp aukštų, dalis buvo žiedinėse savivaldybėse
Bendrojo ugdymo mokyklų*, kuriose asmuo su negalia gali judėti tarp aukštų, dalys (proc.) savivaldybėse 2022 m. ir 2025 m.
* Atsižvelgiama tik į pagrindinių padalinių pritaikymą. Įskaičiuotos tik duomenis pateikusios mokyklos.
Per trejus metus pritaikytų asmenims su negalia judėti tarp aukštų mokyklų dalis 35-iose savivaldybėse padidėjo, 19-oje savivaldybių nepakito, 6-iose savivaldybėse sumažėjo. 2025 m. visos bendrojo ugdymo mokyklos buvo pritaikytos judėti tarp aukštų asmenims su judėjimo negalia Birštone (savivaldybė turi 1 mokyklą) ir Rietave (yra 2 mokyklos). Nė viena mokykla taip nebuvo pritaikyta mažosiose savivaldybėse: Ignalinos r. (iš viso yra 3 mokyklos), Kalvarijos (yra 4 mokyklos), Neringos (yra 1 mokykla), Pagėgių (2 mokyklos), Skuodo r. (4 mokyklos) ir Zarasų r. (6 mokyklos) savivaldybėse, taip pat vienoje iš didesniųjų savivaldybių grupės – Biržų r. savivaldybėje (6 mokyklos). Tikslinga gilintis į priežastis, kodėl šiose savivaldybėse nevyksta mokyklų pritaikymo judėti tarp aukštų asmenims su negalia pokyčiai.
2022–2025 m. laikotarpiu Lietuvos mokyklų skaitmenizacija buvo plėtojama trimis pagrindinėmis kryptimis: didinta skaitmeninių mokymo priemonių pasiūla, gerintas aprūpinimas informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (toliau – IKT), įranga ir plėtotas skaitmeninių ugdymo aplinkų naudojimas.
2022–2024 m. švietimo skaitmeninei transformacijai Lietuvoje panaudota 94,8 mln. Eur, iš kurių 40,0 proc. – valstybės biudžeto (mokymo pinigai), 33,0 proc. – savivaldybių biudžetų, 27,0 proc. – tiesiogiai su skaitmenizavimu susijusių ES projektų lėšos (Valstybės kontrolė, 2025). Lietuvoje švietimo skaitmenizavimo srityje išskiriami keli pagrindiniai tikslai: sudaryti mokykloms sąlygas naudotis skaitmeninėmis technologijomis, parengti minimalų skaitmeninio ugdymo turinio paketą visiems mokomiesiems dalykams ir ugdymo pakopoms, skatinti mokytojų skaitmeninių kompetencijų tobulinimą ir stiprinti mokinių gebėjimus veikti skaitmeninėje aplinkoje.
Šių tikslų įgyvendinimą detalizuoja Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas įgyvendinančių mokyklų švietimo aprūpinimo standartas (2024), kuriame apibrėžtos būtinosios ir papildomos mokyklų skaitmeninės infrastruktūros priemonės. Standarte nurodoma, kad kiekvienoje mokykloje turi būti sudarytos pagrindinės technologinės sąlygos ugdymo procesui organizuoti ir skaitmeniniams gebėjimams ugdyti (2.6.9 pav.).
2.6.9 pav. Pagal 2024 m. standartą, Lietuvos švietimo skaitmenizavimas suprantamas kaip nuoseklus infrastruktūros, skaitmeninio turinio ir ugdymo procesų modernizavimas
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas įgyvendinančių mokyklų švietimo aprūpinimo standarte (2024) apibrėžtos būtinosios mokyklų skaitmeninės infrastruktūros priemonės
Prie būtinųjų priemonių pirmiausia priskiriama mokinio kompiuterizuota darbo vieta, sudaranti galimybę dalyvauti elektroniniuose pasiekimų patikrinimuose. Tokia darbo vieta turi būti aprūpinta operacine sistema ir pagrindine biuro programine įranga. Taip pat numatytas informatikos kabinetas, kuriame kiekvienam mokiniui per informatikos pamokas būtų užtikrinta individuali prieiga prie kompiuterio su interneto ryšiu.
Be to, standarte numatyta ir kompiuterių klasė mokyti kitų dalykų, skirta technologijoms integruoti ne tik informatikos, bet ir kitose pamokose. Joje naudojami kompiuteriai turi būti aprūpinti mokymuisi reikalinga programine įranga. Siekiant užtikrinti lankstesnį skaitmeninių priemonių naudojimą, numatyta mobili sistema – planšetinių kompiuterių rinkinys su ausinėmis ir mikrofonais, leidžiantis technologijas taikyti įvairiose mokyklos erdvėse.
Svarbi infrastruktūros dalis yra ir interneto prieigos įrangos komplektas, kuris turi užtikrinti saugų, stabilų, patikimą ir greitaeigį interneto ryšį. Stabilus ir greitas interneto ryšys tampa pagrindine ugdymo sąlyga, ypač vykdant elektroninius pasiekimų patikrinimus ir naudojant debesijos sprendimus. Ne mažiau reikšminga laikoma virtualioji mokymo(si) aplinka, sudaranti sąlygas vertinti mokinių pasiekimus, dalytis ugdymo medžiaga, bendradarbiauti, naudojantis elektroniniu paštu ar pokalbių funkcijomis. Tokia aplinka gali būti sudaryta iš kelių tarpusavyje integruotų skaitmeninių sprendimų.
ŠVIS duomenimis, gerėja šalies mokyklų aprūpinimas mokyti(s) skirtais kompiuteriais: 2025 m. šimtui mokinių vidutiniškai teko 30,7 kompiuterio (2022 m. – 25,4 kompiuterio), vadinasi, vienu kompiuteriu šalies bendrojo ugdymo mokyklose vidutiniškai dalijosi 3,2 mokinio: mieste – 3,4, kaime – 2,5 mokinio (2.6.10 pav.). Atnaujintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse (2011) keliamas reikalavimas, kad vienas ugdymo procese naudojamas prie tinklo prijungtas kompiuteris nuo 2025 m. rugsėjo turėtų tekti ne daugiau kaip 4 mokiniams, tad šis rodiklis 2025 m. jau pasiektas.
Vis dėlto, kartu išliko įrangos senėjimo problema. 2023–2024 mokslo metais Lietuvos mokyklose buvo daugiau kaip 60 tūkst. senesnių nei 4 metų kompiuterių (Valstybės kontrolė, 2025).
2.6.10 pav. 2022–2025 m. mokyti(s) skirtų kompiuterių skaičius, tenkantis šimtui mokinių, didėjo tiek mieste, tiek kaime
Mokyti(s) skirtų kompiuterių skaičius, vidutiniškai tenkantis 100-ui mokinių bendrojo ugdymo mokyklose*, pagal vietovę, 2022 ir 2025 m.
* Pastaba. Duomenys apima visų priklausomybės tipų mokyklas.
Lyginant pagal savivaldybių grupes, 2022 m. miestų savivaldybių vidurkis buvo 19,6 kompiuterio, 2025 m. – 25,3 kompiuterio, žiedinių – atitinkamai 32,4 ir 34,1, didesniųjų savivaldybių vidurkis – atitinkamai 31,5 ir 38,3, mažųjų savivaldybių grupėje – atitinkamai 34,7 ir 40,2 (2.6.11 pav.).
Analizuojant atskiras savivaldybes, 2025 m. daugiausia kompiuterių šimtui mokinių teko Ignalinos r. (55,3), Rokiškio r. (55,1), Kupiškio r. (54,4), Anykščių r. (54,2), Lazdijų r. (53,8), Šiaulių r. (53,4) ir Biržų r. (53,3) savivaldybių mokyklose. Mažiausiai kompiuterių teko Pagėgių (18,6), Birštono (19,6), Neringos (23,0) ir Vilniaus m. (19,8) savivaldybių mokyklose. Didžiausias augimas, palyginti su 2022 m., fiksuotas tose savivaldybėse, kuriose kompiuterių skaičius šimtui mokinių padidėjo daugiau nei 10 vienetų: Biržų r., Rokiškio r., Anykščių r., Akmenės r., Šakių r., Plungės r., Skuodo r. ir Kupiškio r. savivaldybėse. Ryškiausias mažėjimas išliko Birštono ir Neringos savivaldybėse.
2025 m. geriausiai aprūpinti mokiniai buvo kaime esančiose mažųjų savivaldybių mokyklose, kur šimtui mokinių teko 53,4 kompiuterio, ir didesniųjų savivaldybių kaimo mokyklose, kur teko 46,8 kompiuterio. Tai reiškia, kad vienu kompiuteriu čia vidutiniškai dalijosi apie 1,9–2,1 mokinio. Žiedinių savivaldybių kaimo mokyklose šimtui mokinių teko 35,6 kompiuterio, taigi vienu kompiuteriu dalijosi apie 2,8 mokinio.
2.6.11 pav. 2022–2025 m. mokyti(s) skirtų kompiuterių skaičius šimtui mokinių didėjo visų grupių savivaldybių mokyklose
Mokyti(s) skirtų kompiuterių skaičius, vidutiniškai tenkantis 100-ui mokinių savivaldybių priklausomybės bendrojo ugdymo mokyklose, 2022 ir 2025 m.
2025 m. Lietuvos mokyklose interaktyviųjų lentų šiek tiek sumažėjo, tačiau sparčiai daugėjo interaktyviųjų ekranų, tenkančių šimtui mokinių (2.6.12 pav.). Miesto mokyklose 2025 m. šimtui mokinių vidutiniškai teko 1,7 interaktyviosios lentos, kaimo mokyklose – 2,2. Interaktyviųjų ekranų skaičius augo. Miesto mokyklose 2025 m. šimtui mokinių teko 2,9 interaktyviojo ekrano, kaimo mokyklose – 4,2 ekrano. Tai rodo, kad mokyklose palaipsniui pereinama nuo ankstesnių technologinių sprendimų prie modernesnių ir universalesnių įrenginių.
2.6.12 pav. 2023─2025 m. aprūpinimas interaktyviosiomis lentomis šalyje (mieste ir kaime) šiek tiek mažėjo, interaktyviaisiais ekranais – didėjo
Interaktyviųjų lentų ir interaktyviųjų ekranų, tenkančių 100-ui mokinių, skaičiaus kaita pagal vietovę 2023–2025 m.
Daugialypės terpės projektorių skaičius mažėjo. 2025 m. šimtui mokinių vidutiniškai teko 4,6 projektoriaus (6,7 projektoriaus kaime ir 4,2 projektoriaus mieste). Prieš metus (2024 m.) šimtui mokinių vidutiniškai teko 5,1 projektoriaus (7,3 projektoriaus kaime ir 4,7 projektoriaus mieste).
Skaitmeninės aplinkos naudojimas
Skaitmeninių aplinkų naudojimas po pandemijos taip pat tapo kasdiene mokyklų praktika. Elektroniniai dienynai, virtualiosios mokymosi platformos, skaitmeninės užduotys, nuotolinio bendradarbiavimo priemonės ir mišraus mokymo modeliai vis plačiau integruoti į pamokas. 2022–2024 m. vykdant švietimo sektoriaus skaitmeninės transformacijos iniciatyvą „EdTech“, į skaitmeninio turinio kūrimą, mokytojų kompetencijų stiprinimą ir inovatyvių sprendimų diegimą investuota apie 16 mln. eurų. Nacionaliniu lygmeniu buvo kuriama atnaujinta švietimo platforma emokykla.lt, kurioje mokykloms suteikta prieiga prie užduočių bankų, simuliacijų, skaitmeninių vadovėlių, vaizdo medžiagos ir edukacinių žaidimų, taip pat kuriamos atnaujintam bendrojo ugdymo turiniui reikalingos skaitmeninės mokymo priemonės (toliau – SMP). Tai reikšmingai išplėtė skaitmeninių mokymosi išteklių pasiūlą. 2022–2024 m. net 367 mokyklos testavo naujus skaitmeninius sprendimus, o 260 mokyklų gavo hibridinio mokymo įrangos komplektų (Valstybės kontrolė, 2025).
Valstybės kontrolės audito ataskaitoje (2025) pateikta švietimo portalo SMP analizė. Nustatyta, kad švietimo portale visiems bendrojo ugdymo mokomiesiems dalykams, išskyrus fizinį ugdymą, pateikta bent po vieną (ar daugiau) nemokamą SMP. Mokomoji medžiaga sudaro 35 proc. skelbiamo turinio; didesnė jos dalis skirta su Lietuva, lietuvių kalba, istorija, geografija susijusiems dalykams. Taip pat yra užduočių bankas, kurį sudaro 7,7 tūkst. NŠA parengtų skaitmeninių užduočių, skatinančių aktyviai mokytis. Užduočių banke paskelbta užduočių ne kiekvienam mokomajam dalykui, tačiau banku galima naudotis kaip papildoma priemone, o pagrindinė priemonė – skaitmeniniuose vadovėliuose pateiktos skaitmeninės užduotys.
Švietimo platformoje emokykla.lt skelbiama, kad joje yra pateikta daugiau nei 160 SMP, per 700 vadovėlių ir virš 13 000 užduočių. Kitos plačiai naudojamos virtualiosios aplinkos yra „Moodle“, „Google Classroom“, „Microsoft Teams“ ir t. t.2