I DALIS. Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir bendrasis ugdymas šalyje

2.2. Mokinių pasiekimų atotrūkiai

Tarptautiniai ir nacionaliniai duomenys atskleidžia berniukų ir mergaičių skaitymo pasiekimų atotrūkį. Pavyzdžiui, 2022 m. EBPO PISA duomenimis, Lietuvoje 15-mečių merginų rezultatai buvo 31 tašku (vidutiniškai EBPO – 24 taškais) aukštesni už vaikinų; 2025 m. per PUPP bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų lygį pasiekė 68,9 proc. merginų ir 46,2 proc. vaikinų. Ryškus lietuvių kalbos pasiekimų atotrūkis pagal mokomąją kalbą. Pavyzdžiui, per 2026 m. NMPP ir 2025 m. PUPP bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų lygį pasiekusių lietuvių kalba besimokiusių mokinių dalys buvo 33–48 proc. punktais didesnės nei rusų kalba besimokiusių mokinių; per metus šių NMPP rodiklių atotrūkis pamažėjo. Kitų dalykų (sričių) pasiekimų atotrūkiai mažesni; aukščiausias kai kurių rodiklių reikšmes pasiekia tautinių mažumų kalbomis besimokantys mokiniai. Pavyzdžiui, per 2023 m. IEA TIMSS aukščiausius gamtos mokslų rezultatus pasiekė besimokiusieji rusų kalba; per 2025 m. PUPP didžiausia bent pagrindinį matematikos lygį pasiekusių mokinių dalis buvo tarp besimokiusiųjų lenkų kalba. Tarptautiniai ir nacionaliniai duomenys atskleidžia bendrus dėsningumus, kad miestų mokyklų mokinių rezultatų vidurkiai aukštesni už kaimiškųjų vietovių, nevalstybinių mokyklų – už savivaldybės ir valstybinių mokyklų rezultatus. Matomi tokie mokinių pasiekimų netolygumai ir kaitos tendencijos savivaldybėse: pasiekimai yra geriausi didžiųjų miestų savivaldybėse; NMPP 4 ir 8 klasių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatai yra prastesni ir prastėja rytinėse savivaldybėse; NMPP 8 klasės matematikos rezultatai yra prastesni mažosiose savivaldybėse; PUPP lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai gerėja mažosiose savivaldybėse; labai ryškus atotrūkis pagal VBE matematikos rezultatus tarp miestų ir mažųjų savivaldybių. Apskritai galima pažymėti, kad rezultatų kaita nėra didelė visose savivaldybėse. Mokinių pasiekimų atotrūkiams pagal mokomąją kalbą, vietovę, mokyklos priklausomybę ir savivaldybes įtakos turi SEK kontekstas: vertinant apibendrintai, mokinių (taip pat – mokyklų, regionų), kurių palankesnė SEK aplinka, pasiekimų rodikliai aukštesni. Matyti aiški sąsaja tarp 2025 m. savivaldybių mokinių pasiekimų ir SEK konteksto. Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybės išsiskiria didelėmis SEK konteksto ir mokinių pasiekimų indeksų reikšmėmis, Šalčininkų r. savivaldybė išsiskiria mažomis SEK konteksto ir mokinių pasiekimų indeksų reikšmėmis, o Švenčionių r. ir Pagėgių savivaldybės – mažomis mokinių pasiekimų indekso reikšmėmis.

Tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai ir nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų bei egzaminų duomenys atskleidžia mokinių pasiekimų atotrūkius pagal lytį, mokomąją kalbą, vietovę, SEK aplinką, tarp skirtingų mokyklų grupių ar savivaldybių.

Pasiekimai pagal lytį

Tarptautiniai tyrimai atskleidžia tokius mokinių pasiekimų netolygumus pagal lytį:

EBPO PISA duomenimis, dažnai (per įvairius ciklus, įvairiose tyrimo srityse) nustatoma, kad merginų rezultatai aukštesni už vaikinų. Šis atotrūkis mažėja, tačiau tai lemia ne gerėjantys vaikinų, o prastėjantys merginų rezultatai (Dukynaitė, Jakubauskė, Melnikė ir kt., 2025).

• Lietuvoje ir kitose šalyse fiksuojami skaitymo gebėjimų atotrūkiai. IEA PIRLS 2021 m. duomenimis, Lietuvos mergaitės skaitymo pasiekimais berniukus lenkė 21 tašku, tarptautiniu mastu – 18 taškų (Skripkienė, Dukynaitė, Buinevičiūtė ir kt., 2023). EBPO PISA 2022 m. duomenimis, Lietuvoje 15-mečių merginų rezultatai buvo 31 tašku, o vidutiniškai EBPO – 24 taškais aukštesni už vaikinų (Dukynaitė, Jakubauskė, Melnikė ir kt., 2025).

• Ir Lietuvoje, ir tarptautiniu mastu nustatomas dėsningumas, kad matematikos srityje aukštesni berniukų pasiekimai. IEA TIMSS 2023 m. duomenimis, berniukų matematikos rezultatai buvo statistiškai reikšmingai aukštesni ir 4 klasėje, ir 8 klasėje: Lietuvoje 4 klasės berniukų rezultatai buvo 13 taškų, 8 klasės – 7 taškais aukštesni už mergaičių, o tarptautiniu mastu – atitinkamai 10 ir 6 taškais (IEA TIMSS duomenų bazė). EBPO PISA 2022 m. duomenimis, Lietuvoje vaikinų matematinio raštingumo rezultatų vidurkis merginų rezultatą lenkė 5 taškais (skirtumas statistiškai reikšmingas) (Dukynaitė, Jakubauskė, Melnikė ir kt., 2025). Abiejų minėtų tyrimų duomenimis, daugiau berniukų nei mergaičių pasiekia aukščiausius matematikos pasiekimų lygmenis.

• Lietuvos mokinių gamtamokslinio ugdymo pasiekimų skirtumai ne tokie ryškūs. 2022 m. aukštesnius EBPO PISA gamtamokslinio raštingumo rezultatus pasiekė merginos (merginų ir vaikinų rezultatų vidurkių skirtumas – 6 taškai, jis statistiškai reikšmingas) (Dukynaitė, Jakubauskė, Melnikė ir kt., 2025). 2023 m. IEA TIMSS berniukų ir mergaičių gamtos mokslų rezultatų skirtumai 4 ir 8 klasėse buvo statistiškai nereikšmingi (Dukynaitė, Buinevičiūtė, Dudaitė-Zavistanavičienė, 2024).

• Ryškius pasiekimų skirtumus pagal lytį atskleidė 2022 m. IEA ICCS tyrimas: Lietuvos merginų pilietinių žinių rezultatai buvo aukštesni nei vaikinų (skirtumas – 35 taškai; tai vienas iš didžiausių atotrūkių, palyginti su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis); gerokai daugiau merginų pasiekė aukštesnius pasiekimų lygmenis (Dukynaitė, Pareigienė, 2023). 2022 m. EBPO PISA kūrybinio mąstymo gebėjimų tyrimas taip pat parodė aukštesnius merginų rezultatus (Lietuvoje merginų kūrybinio mąstymo rezultatai buvo 4 taškais aukštesni nei vaikinų) (Dukynaitė, Jakubauskė, Melnikė, 2024).

Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir egzaminų duomenys taip pat atskleidžia panašias tendencijas. Mergaitės pasiekia aukštesnius lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus. Tai rodo 2026 m.  NMPP duomenys, bet ypač didelis atotrūkis nustatytas per 2025 m. PUPP – bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų lygį pasiekė 68,9 proc. merginų ir 46,2 proc. vaikinų (2.2.1 pav.). Merginų aukštesnis ir apibendrintas VBE išlaikymo rodiklis – 2025 m. 3 ir daugiau VBE išlaikė 80,5 proc. merginų ir 73,1 proc. vaikinų.

Matematikos rezultatai pagal lytį skiriasi įvairiai. Pavyzdžiui, 2026 m. 4 klasėje per NMPP aukštesnius rezultatus pasiekė berniukai (bent pagrindinį matematikos pasiekimų lygį pasiekė 79,5 proc. berniukų ir 74,1 proc. mergaičių), 8 klasėje berniukų ir mergaičių rezultatai buvo panašūs (minėtas rodiklis siekė apie 55 proc.), o per 2025 m. matematikos PUPP buvo aukštesni merginų rezultatai (bent pagrindinį lygį pasiekė 56,1 proc. merginų ir 51,0 proc. vaikinų).

2.2.1 pav. Bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų lygį dažniau pasiekia ir daugiau VBE išlaiko mergaitės, o matematikos pasiekimai pagal lytį skiriasi įvairiai

2026 m. NMPP, 2025 m. PUPP ir VBE pasiekimų rodiklių reikšmės pagal mokinių lytį

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Išanalizavus, kaip NMPP, PUPP ir VBE rodikliai pagal lytį pasikeitė per metus, matyti, kad dažniausiai ir berniukų, ir mergaičių rodikliai kito ta pačia linkme – ir vienų ir kitų rodikliai arba didėjo, arba mažėjo (2.2.1 lentelė). Didėjo šie ir berniukų, ir mergaičių pasiekimų rodikliai: per lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 8 klasės mokinių dalis; per matematikos PUPP bent 7 balų įvertinimą gavusių mokinių dalis; 3 ir daugiau VBE išlaikiusių mokinių dalis. Mažėjo šie berniukų ir mergaičių rodikliai: per lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 4 klasės mokinių dalis; per matematikos NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 8 klasės mokinių dalis. Tik vienas iš analizuotų rodiklių pagal lytį pakito skirtingai: per lietuvių kalbos ir literatūros PUPP bent 7 balų įvertinimą gavusių berniukų dalis paaugo, o mergaičių – sumažėjo.

Galima pastebėti ryškesnius NMPP (matematikos) ir VBE rodiklių pokyčių skirtumus pagal lytį: nors ir berniukų, ir mergaičių rodikliai krito, bet skyrėsi mažėjimo mastas. Nuo 2025 m. iki 2026 m. per matematikos NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 4 klasės berniukų dalis sumažėjo 10,8 proc. punkto, o mergaičių – 14,7 proc. punkto; 8 klasėje berniukų rodiklis sumažėjo 11,9 proc. punkto, o mergaičių – 6,1 proc. punkto. Visgi, nors berniukų ir mergaičių NMPP rodikliai sumažėjo skirtingai, skirtingose klasėse tendencijos nevienodos – 4 klasėje labiau krito mergaičių, o 8 klasėje – berniukų matematikos rodiklis. Pagal lytį taip pat gana smarkiai skyrėsi tris ir daugiau VBE išlaikiusiųjų dalies pokytis – merginų rodiklis paaugo 11,7 proc. punkto, o vaikinų – 17,3 proc. punkto.

2.2.1 lentelė. Per metus ir berniukų, ir mergaičių NMPP, PUPP ir VBE rodikliai dažniausiai kito ta pačia linkme – ir vienų, ir kitų didėjo arba mažėjo

Mokinių pasiekimų kaita pagal mokinių lytį (2025 m. ir 2026 m. NMPP, 2024 m. ir 2025 m. PUPP, VBE pasiekimų rodikliai)

Rodiklis	Dalykas	Metai	Mokinio lytis
			Berniukai	Mergaitės
Per NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 4 klasės mokinių dalis	Lietuvių kalba ir literatūra (skaitymas)	2025 m.	79,8 proc.	84,7 proc.
		2026 m.	70,9 proc.	76,2 proc.
		Pokytis	– 8,9 proc. p.	– 8,5 proc. p.
	Matematika	2025 m.	90,3 proc.	88,8 proc.
		2026 m.	79,5 proc.	74,1 proc.
		Pokytis	– 10,8 proc. p.	– 14,7 proc. p.
Per NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 8 klasės mokinių dalis	Lietuvių kalba ir literatūra (skaitymas)	2025 m.	89,2 proc.	93,5 proc.
		2026 m.	91,4 proc.	95,4 proc.
		Pokytis	2,2 proc. p.	1,9 proc. p.
	Matematika	2025 m.	67,4 proc.	60,8 proc.
		2026 m.	55,5 proc.	54,7 proc.
		Pokytis	– 11,9 proc. p.	– 6,1 proc. p.
Per PUPP bent 7 balų įvertinimą gavusių mokinių dalis*	Lietuvių kalba ir literatūra	2024 m.	44,9 proc.	71,6 proc.
		2025 m.	46,2 proc.	68,9 proc.
		Pokytis	1,3 proc. p.	– 2,7 proc. p.
	Matematika	2024 m.	35,8 proc.	40,0 proc.
		2025 m.	51,0 proc.	56,1 proc.
		Pokytis	15,2 proc. p.	16,1 proc. p.
3 ir daugiau VBE išlaikiusių mokinių dalis, palyginti su VBE laikiusiųjų skaičiumi*		2024 m.	55,8 proc.	68,8 proc.
		2025 m.	73,1 proc.	80,5 proc.
		Pokytis	17,3 proc. p.	11,7 proc. p.

* Per 2025 m. PUPP ir VBE buvo vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai. Nuo 2025 m. pasikeitė VBE organizavimo tvarka.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Pasiekimai pagal mokomąją kalbą

Tarptautiniai tyrimai atskleidžia tokius mokinių pasiekimų netolygumus pagal mokomąją kalbą:

• 2022 m. EBPO PISA duomenimis, pagal mokomąją kalbą aukščiausius visų pagrindinių tyrimo sričių (skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo) rezultatus pasiekė lietuvių mokomąja kalba, žemiausius – lenkų mokomąja kalba besimokantys penkiolikmečiai. Labiausiai skyrėsi skaitymo gebėjimai: lietuvių kalba skaitymo užduotis atlikusių mokinių rezultatai buvo 60 taškų aukštesni už lenkų kalba ir 18 taškų aukštesni už rusų kalba šias užduotis atlikusių mokinių rezultatus (Dukynaitė, Jakubauskė, Melnikė ir kt., 2025). Tokį pat dėsningumą (kad aukščiausi – lietuvių kalba, žemiausi – lenkų kalba testą atlikusių mokinių rezultatai) atskleidė ir EBPO PISA kūrybinio mąstymo gebėjimų tyrimas (Dukynaitė, Jakubauskė, Melnikė, 2024).
• 2023 m. IEA TIMSS duomenys taip pat atskleidžia minėtus dėsningumus, kad aukščiausi – lietuvių kalba besimokančių mokinių rezultatai, o didžiausias atotrūkis – tarp besimokančiųjų lietuvių ir lenkų kalbomis. Šiuos dėsningumus aiškiai atspindi 8 klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatai, bet 4 klasėje užfiksuotas ir kitoks atvejis: Lietuvoje aukščiausius gamtos mokslų rezultatus pasiekė besimokiusieji rusų kalba (jų vidurkis buvo 5 taškais aukštesnis už besimokiusiųjų lietuvių kalba rezultatų vidurkį). 4 klasėje aukščiausius matematikos rezultatus pasiekė besimokiusieji lietuvių kalba, bet rusų kalba besimokiusių mokinių rezultatai buvo nedaug (3 taškais) žemesni; skirtumas tarp lietuvių ir lenkų kalbomis besimokiusių mokinių rezultatų siekė 30 taškų (Dukynaitė, Buinevičiūtė, Dudaitė-Zavistanavičienė, 2024).
• 4 klasės mokinių skaitymo gebėjimus tiriančio IEA PIRLS duomenimis, 2021 m. Lietuvoje aukščiausius rezultatus pasiekė besimokiusieji rusų kalba. Jų rezultatai buvo 8 taškais aukštesni nei besimokiusiųjų lietuvių kalba; lenkų kalba besimokiusių mokinių rezultatai buvo 27 taškais žemesni nei besimokiusiųjų lietuvių kalba (Dukynaitė, Skripkienė, 2023).

2020 m. atlikus antrinę EBPO PISA duomenų analizę (Zabulionis, 2020), nustatyti veiksniai, galintys turėti įtakos mokinių pasiekimų atotrūkiams pagal mokomąją kalbą. Svarbus vietovės veiksnys: palyginus, kiek tam tikra mokomąja kalba besimokančių mokinių mokosi kaimo vietovėse, matyti, kad lenkų kalba besimokančių mokinių grupėje šis rodiklis didžiausias, o rusų – mažiausias. Įtakos pasiekimų skirtumams pagal mokomąją kalbą vietovės veiksnys turi todėl, kad, vertinant vidutiniškai, kaimo vietovėse mokinių pasiekimai žemesni; tai susiję ir su SEK aplinkos poveikiu. Analizėje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos švietimo sistemoje nelieka izoliuotų kalbinių „salų“ – dalies mokinių mokomoji kalba nesutampa su kalba, kuria kalbama namuose (pavyzdžiui, mokiniai, namuose dažniausiai kalbantys lenkų ar rusų kalbomis, mokosi lietuvių kalba); dalis mokinių, turėdami galimybę pasirinkti pasiekimų tyrimo testo kalbą, nesirenka mokyklos mokomosios kalbos. Mokiniams, kurių mokomoji ir namų kalbos nesutampa, gali kilti daugiau mokymosi sunkumų.

Pastarųjų metų mokinių pasiekimų skirtumus pagal mokomąją kalbą atskleidžia nacionaliniai duomenys. NMPP ir PUPP duomenys rodo, kad tautinių mažumų (lenkų ir rusų) kalbomis besimokiusių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimai gerokai žemesni nei lietuvių kalba besimokiusių mokinių. Per 2026 m. NMPP ir 2025 m. PUPP didžiausi atotrūkiai buvo tarp lietuvių ir rusų kalbomis besimokiusių mokinių: bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalys skyrėsi 33–48 proc. punktais. Lietuvių ir lenkų kalbomis besimokiusių mokinių rodikliai skyrėsi 13–32 proc. punktais (2.2.2 pav.). Matematikos NMPP ir PUPP pasiekimų rodikliai pagal mokomąją kalbą skyrėsi mažiau. Didžiausios buvo bent pagrindinį matematikos lygį pasiekusių lenkų kalba, mažiausios – rusų kalba besimokiusių mokinių dalys (skirtumas siekė 3–12 proc. punktų). Didžiausia 3 ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalis buvo tarp besimokiusiųjų lietuvių kalba (87,3 proc.), o mažiausia – tarp besimokiusiųjų rusų kalba (73,4 proc.).

2.2.2 pav. Pagal NMPP, PUPP ir VBE rodiklius žemiausi – rusų kalba besimokiusių mokinių pasiekimai

2026 m. NMPP, 2025 m. PUPP ir VBE pasiekimų rodiklių reikšmės pagal mokomąją kalbą*

* Tik bendrojo ugdymo mokyklose; kitomis kalbomis besimokiusių mokinių pasiekimų rodikliai nepateikti dėl mažo mokinių skaičiaus.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Atsižvelgiant į tai, kad mokinių pasiekimų skirtumams pagal mokomąją kalbą įtakos turi vietovės veiksnys, išsamiau paanalizuoti 8 klasės mokinių 2026 m. NMPP rezultatai pagal mokomąją kalbą ir mokyklos vietovę. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad (kaip buvo minėta anksčiau) santykinai didelę lenkų kalba besimokančių mokinių dalį sudaro kaimo mokyklų mokiniai (didesnę nei besimokančiųjų kitomis kalbomis), o iš visų rusų kalba besimokančių mokinių santykinai daug yra miestų mokyklų mokinių (2.2.2 lentelė).

Palyginus tik miestų mokyklų mokinių rezultatus, matyti, kad aukščiausius lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP rezultatus pasiekė lietuvių kalba, žemiausius – rusų kalba besimokę 8 klasės mokiniai. Šiose (miesto) mokyklose per lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalys pagal mokomąją kalbą buvo tokios: lietuvių kalba – 96,1 proc., lenkų kalba – 85,9 proc., rusų kalba – 63,1 proc. (atotrūkis tarp lietuvių ir lenkų kalbomis besimokiusių mokinių rodiklių – 10,2 proc. punkto, tarp besimokiusiųjų lietuvių ir rusų kalbomis – 33,0 proc. punktai).

Toks pat dėsningumas, kad aukščiausius lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP rezultatus pasiekė lietuvių kalba, žemiausius – rusų kalba besimokę 8 klasės mokiniai, matomas ir tarp kaimo mokyklose besimokiusių mokinių. Kaimo vietovių mokyklose atotrūkiai dar didesni: atotrūkis tarp lietuvių ir lenkų kalbomis besimokiusių mokinių rodiklių – 16,2 proc. punkto, tarp besimokiusiųjų lietuvių ir rusų kalbomis – 35,6 proc. punkto.

Išanalizavus 2026 m. 8 klasės matematikos NMPP rezultatus, matyti, kad ir miesto, ir kaimo vietovėse aukščiausias buvo lenkų kalba besimokiusių mokinių rodiklis. Miesto mokyklose bent pagrindinį matematikos pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalys pagal mokomąją kalbą buvo tokios: lietuvių kalba – 57,6 proc., lenkų kalba – 59,4 proc., rusų kalba – 52,4 proc. (skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios reikšmės – 7,0 proc. punktai). Kaimo vietovių mokyklose: lietuvių kalba – 43,4 proc., lenkų kalba – 54,5 proc., rusų kalba – 21,0 proc. (skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios reikšmės – 38,4 proc. punkto). Kaimo vietovių mokyklose rusų kalba besimokiusių mokinių NMPP rodikliai žemi, bet atkreiptinas dėmesys, kad nedidelis ir NMPP laikiusiųjų skaičius (62 mokiniai), todėl kiekvieno mokinio rezultatai daro palyginti didelę įtaką aptariamų rodiklių reikšmei.

2.2.2 lentelė. 2026 m. miestų mokyklose lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis besimokę 8 klasės mokiniai pasiekė aukštesnius lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos NMPP rezultatus nei besimokiusieji kaimo vietovių mokyklose

2026 m. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos NMPP laikiusių, skirtingomis kalbomis besimokiusių, 8 klasės mokinių skaičius ir dalis (proc.) pagal vietovę, ir bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (proc.)

Dalykas	Duomenys, rodiklis	Mokomoji kalba ir vietovė
		Lietuvių k.		Lenkų k.		Rusų k.
		Miestas	Kaimas	Miestas	Kaimas	Miestas	Kaimas
Lietuvių kalba ir literatūra (skaitymas)	NMPP laikiusių mokinių skaičius ir dalis pagal vietovę	21 369 84,2 proc.	4 023 15,8 proc.	540 59,4 proc.	369 40,6 proc.	1 519 96,1 proc.	62 3,9 proc.
	Iš jų: bent pagrindinį lygį pasiekusių mokinių dalis	96,1 proc.	93,7 proc.	85,9 proc.	77,5 proc.	63,1 proc.	58,1 proc.
Matematika	NMPP laikiusių mokinių skaičius ir dalis pagal vietovę	21 301 84,1 proc.	4 018 15,9 proc.	535 59,2 proc.	369 40,8 proc.	1 528 96,1 proc.	62 3,9 proc.
	Iš jų: bent pagrindinį lygį pasiekusių mokinių dalis	57,6 proc.	43,4 proc.	59,4 proc.	54,5 proc.	52,4 proc.	21,0 proc.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Nuo 2025 m. iki 2026 m. skirtingomis kalbomis besimokiusių mokinių pasiekimų rodikliai kito ta pačia linkme – ir lietuvių, ir lenkų, ir rusų kalbomis besimokiusiųjų rodikliai arba didėjo, arba mažėjo (2.2.3 lentelė). Nors rodiklių pokyčių kryptis pagal mokomąją kalbą buvo vienoda, bet gana smarkiai skyrėsi kai kurių rodiklių pokyčio dydis. Pagal mokomąją kalbą nevienodai pakito 8 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP rodikliai: bent pagrindinį lygį pasiekusių lietuvių kalba besimokiusių mokinių dalis paaugo 1,3 proc. punkto, lenkų kalba – 8,1 proc. punkto, o rusų kalba – net 12,1 proc. punkto. Atitinkami 4 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP rodikliai sumažėjo, tačiau tautinių mažumų kalbomis besimokiusių mokinių rodikliai nukrito mažiau. Tai rodo, kad lietuvių kalbos ir literatūros NMPP pasiekimų skirtumai pagal mokomąją kalbą yra dideli, bet per metus jie šiek tiek sumažėjo.

Taip pat matyti, kad labiau už kitus paaugo per matematikos PUPP bent 7 balų įvertinimą gavusių lenkų kalba besimokiusių mokinių dalis: besimokiusiųjų lenkų kalba rodiklis paaugo 25,1 proc. punkto, lietuvių kalba  – 15,5 proc. punkto, rusų kalba – 12,7 proc. punkto. Dar vienas ryškus skirtumas – tris ir daugiau VBE išlaikiusiųjų pokytis: rusų kalba besimokiusių mokinių rodiklis išaugo 25,8 proc. punkto, o besimokiusiųjų lietuvių ir lenkų kalbomis – atitinkamai 12,4 proc. punkto ir 10,0 proc. punktų.

2.2.3 lentelė. Per metus lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis besimokiusių mokinių NMPP, PUPP ir VBE rodikliai kito ta pačia kryptimi – visų arba didėjo, arba mažėjo

Mokinių pasiekimų kaita pagal mokomąją kalbą* (2025 m. ir 2026 m. NMPP, 2024 m. ir 2025 m. PUPP, VBE pasiekimų rodikliai)

Rodiklis	Dalykas	Metai	Mokomoji kalba
			Lietuvių k.	Lenkų k.	Rusų k.
Per NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 4 klasės mokinių dalis	Lietuvių kalba ir literatūra (skaitymas)	2025 m.	86,2 proc.	52,7 proc.	33,8 proc.
		2026 m.	76,9 proc.	44,9 proc.	28,5 proc.
		Pokytis	– 9,3 proc. p.	– 7,8 proc. p.	– 5,3 proc. p.
	Matematika	2025 m.	89,7 proc.	87,9 proc.	88,7 proc.
		2026 m.	76,9 proc.	78,1 proc.	74,7 proc.
		Pokytis	– 12,8 proc. p.	– 9,8 proc. p.	– 14,0 proc. p
Per NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 8 klasės mokinių dalis	Lietuvių kalba ir literatūra (skaitymas)	2025 m.	94,4 proc.	74,4 proc.	50,8 proc.
		2026 m.	95,7 proc.	82,5 proc.	62,9 proc.
		Pokytis	1,3 proc. p.	8,1 proc. p.	12,1 proc. p.
	Matematika	2025 m.	64,4 proc.	68,7 proc.	57,8 proc.
		2026 m.	55,3 proc.	57,4 proc.	51,5 proc.
		Pokytis	– 9,1 proc. p.	– 11,3 proc. p.	– 6,3 proc. p.
Per PUPP bent 7 balų įvertinimą gavusių mokinių dalis**	Lietuvių kalba ir literatūra	2024 m.	64,1 proc.	36,4 proc.	30,7 proc.
		2025 m.	63,1 proc.	35,9 proc.	27,8 proc.
		Pokytis	– 1,0 proc. p.	– 0,5 proc. p.	– 2,9 proc. p.
	Matematika	2024 m.	40,2 proc.	41,0 proc.	41,5 proc.
		2025 m.	55,7 proc.	66,1 proc.	54,2 proc.
		Pokytis	15,5 proc. p.	25,1 proc. p.	12,7 proc. p.
3 ir daugiau VBE išlaikiusių mokinių dalis, palyginti su VBE laikiusiųjų skaičiumi**		2024 m.	74,9 proc.	68,1 proc.	47,6 proc.
		2025 m.	87,3 proc.	78,1 proc.	73,4 proc.
		Pokytis	12,4 proc. p.	10,0 proc. p.	25,8 proc. p.

* Tik bendrojo ugdymo mokyklose; kitomis kalbomis besimokiusių mokinių pasiekimų rodikliai nepateikti dėl mažo mokinių skaičiaus.
** Per 2025 m. PUPP ir VBE buvo vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai. Nuo 2025 m. pasikeitė VBE organizavimo tvarka.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Duomenys apie tautinių mažumų gimtųjų kalbų PUPP rezultatus rodo, kad rusų tautinės mažumos mokinių rezultatai šiek tiek aukštesni už lenkų tautinės mažumos mokinių rezultatus. 2025 m. per PUPP 7–10 balų įvertinimus gavo (t. y., pasiekė pagrindinį arba aukštesnįjį pasiekimų lygius) 92,9 proc. rusų tautinės mažumos ir 86,0 proc. lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinimus laikiusių mokinių (2.2.3 pav.). Matyti, kad ankstesniais metais (2022–2024 m.) rusų gimtosios kalbos rodiklis tai pat buvo aukštesnis už lenkų gimtosios kalbos rodiklį.

Vertinant rezultatų kaitą, 2025 m. duomenis netikslu lyginti su ankstesniu laikotarpiu, nes 2025 m. buvo vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai. O ankstesnio laikotarpio (2022–2024 m.) duomenimis, per šiuos metus abiejų tautinių mažumų mokinių gimtųjų kalbų PUPP rezultatai svyravo, ir 2024 m. 7–10 balų įvertinimus gavusių mokinių dalys buvo šiek tiek mažesnės nei 2022 m.

2.2.3 pav. Rusų tautinės mažumos mokinių gimtosios kalbos PUPP rezultatai buvo aukštesni už lenkų tautinės mažumos mokinių gimtosios kalbos rezultatus

Mokinių, kurių lenkų ir rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros PUPP rezultatai įvertinti 7–10 balų, dalių (proc.) kaita 2022–2025 m.

* 2025 m. buvo vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai. Pasikeitus pasiekimų lygių nustatymui, nuo 2025 m. 7–8 balų įvertinimai siejami su pagrindiniu, o 9–10 balų – su aukštesniuoju pasiekimų lygiu.
** Iki 2024 m. (įskaitytinai) buvo organizuojami gimtosios kalbos (lenkų, rusų ir kt.) PUPP. Duomenys apie kitų tautinių mažumų gimtųjų kalbų PUPP nepateikiami dėl mažo juose dalyvavusių mokinių skaičiaus.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Pasiekimai pagal mokyklos vietovę

Tarptautiniai tyrimai atskleidžia tokius mokinių pasiekimų netolygumus pagal vietovę:

• Remiantis EBPO PISA duomenimis, Lietuvoje visų tyrimo sričių rezultatai susiję su vietovės dydžiu: kuo didesnė vietovė, tuo aukštesni penkiolikmečių mokinių pasiekimai. Palyginus skirtingo dydžio vietovių (sostinės, kitų didžiųjų miestų, miestų ir miestelių bei kaimų) mokyklų mokinių pasiekimus, matyti, kad 2022 m. skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai skyrėsi panašiai – sostinėje buvo 75–79 taškais aukštesni nei miesteliuose ir kaimuose (Dukynaitė, Jakubauskė, Prasauskas, 2023). Lietuvos mokinių EBPO PISA kūrybinio mąstymo rezultatų vidurkis taip pat buvo aukščiausias sostinėje, žemiausias – kaimiškųjų vietovių mokyklose (skirtumas – 8 taškai) (Dukynaitė, Jakubauskė, Melnikė, 2024).
• Tokį pat dėsningumą (kad miestų mokyklų mokinių rezultatų vidurkiai aukštesni už kaimiškųjų vietovių mokyklų rezultatus) atskleidžia ir kiti tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai (IEA PIRLS, IEA TIMSS). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad smarkiai skiriasi ir to paties tipo vietovėse esančių mokyklų rezultatų vidurkiai, pavyzdžiui, kai kurių kaimo vietovių mokyklų rezultatų vidurkiai aukštesni už daugumos miesto mokyklų rezultatus ar atvirkščiai: kai kurių miesto mokyklų rezultatų vidurkiai palyginti žemi. Mokinių pasiekimų skirtumams pagal vietovę įtakos turi ir SEK aplinkos veiksnys (jis aptariamas toliau).

NMPP, PUPP ir VBE rodikliai taip pat atskleidžia, kad miesto mokyklų mokinių pasiekimai aukštesni. Palyginus 2026 m. NMPP 4 ir 8 klasių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos rodiklius miesto ir kaimo mokyklose, matyti, kad mažiausiai skyrėsi 8 klasėje bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (mieste ji buvo 1,8 proc. punkto didesnė) (2.2.4 pav.). Kiti NMPP rodikliai mieste buvo atitrūkę daugiau – 8–13 proc. punktų. 2025 m. per PUPP bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų lygius miesto mokyklose pasiekė 8–12 proc. punktų daugiau mokinių nei kaimo vietovėse, o tris ir daugiau VBE išlaikiusiųjų dalis miesto mokyklose buvo didesnė beveik 10 proc. punktų.

2.2.4 pav. Miesto mokyklų mokinių NMPP, PUPP ir VBE rodikliai aukštesni nei kaimo mokyklų mokinių

2026 m. NMPP, 2025 m. PUPP ir VBE pasiekimų rodiklių reikšmės pagal mokyklos vietovę*

* Tik bendrojo ugdymo mokyklose.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Per metus mokinių pasiekimų rodikliai pagal vietovę kito ta pačia linkme – ir kaimo vietovių, ir miesto mokyklose arba didėjo, arba mažėjo (2.2.4 lentelė). Analizuojant augusius rodiklius, matyti, kad mieste labiau nei kaime paaugo vienas rodiklis (per lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 8 klasės mokinių dalis), o kaimo vietovių mokyklose labiau nei mieste paaugo du rodikliai (per matematikos PUPP bent 7 balų įvertinimą gavusių mokinių dalis; 3 ir daugiau VBE išlaikiusių mokinių dalis). Spartesnis rodiklių augimas kaimo vietovių mokyklose padėtų mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius pagal vietovę, vis tik didesnė dalis aptariamų rodiklių prastėjo, be to, dažniausiai kaimo vietovėse jų kritimas buvo didesnis nei miestuose.

2.2.4 lentelė. Mokinių pasiekimų rodiklių pokytis (augimas ar kritimas) per metus kaimo vietovių mokyklose dažniausiai buvo didesnis nei miestų mokyklose

Mokinių pasiekimų kaita pagal mokyklos vietovę* (2025 m. ir 2026 m. NMPP, 2024 m. ir 2025 m. PUPP, VBE pasiekimų rodikliai)

Rodiklis	Dalykas	Metai	Mokyklos vietovės tipas
			Miestas	Kaimas
Per NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 4 klasės mokinių dalis	Lietuvių kalba ir literatūra (skaitymas)	2025 m.	82,9 proc.	78,9 proc.
		2026 m.	74,7 proc.	67,1 proc.
		Pokytis	– 8,2 proc. p.	– 11,8 proc. p.
	Matematika	2025 m.	90,4 proc.	85,2 proc.
		2026 m.	78,3 proc.	69,5 proc.
		Pokytis	– 12,1 proc. p.	– 15,7 proc. p.
Per NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 8 klasės mokinių dalis	Lietuvių kalba ir literatūra (skaitymas)	2025 m.	91,5 proc.	90,8 proc.
		2026 m.	93,7 proc.	91,9 proc.
		Pokytis	2,2 proc. p.	1,1 proc. p.
	Matematika	2025 m.	65,7 proc.	55,8 proc.
		2026 m.	57,3 proc.	44,0 proc.
		Pokytis	– 8,4 proc. p.	– 11,8 proc. p.
Per PUPP bent 7 balų įvertinimą gavusių mokinių dalis**	Lietuvių kalba ir literatūra	2024 m.	63,1 proc.	50,8 proc.
		2025 m.	61,9 proc.	49,7 proc.
		Pokytis	– 1,2 proc. p.	– 1,1 proc. p.
	Matematika	2024 m.	42,1 proc.	29,3 proc.
		2025 m.	57,0 proc.	49,1 proc.
		Pokytis	14,9 proc. p.	19,8 proc. p.
3 ir daugiau VBE išlaikiusių mokinių dalis, palyginti su VBE laikiusiųjų skaičiumi**		2024 m.	75,2 proc.	58,5 proc.
		2025 m.	87,3 proc.	77,6 proc.
		Pokytis	12,1 proc. p.	19,1 proc. p.

* Tik bendrojo ugdymo mokyklose.
** Per 2025 m. PUPP ir VBE buvo vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai. Nuo 2025 m. pasikeitė VBE organizavimo tvarka.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Pasiekimai pagal mokyklos priklausomybę

2026 m. NMPP, 2025 m. PUPP ir VBE duomenys atskleidžia, kad nevalstybinių mokyklų mokinių pasiekimų rodikliai buvo aukštesni už savivaldybių ir valstybinių mokyklų rodiklius – didesnė mokinių dalis pasiekė bent pagrindinį NMPP ir PUPP lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų lygius, išlaikė tris ir daugiau VBE (2.2.5 pav.). Palyginus savivaldybių ir valstybinių mokyklų rodiklius, matyti, kad vieni rodikliai skyrėsi nedaug, o kiti buvo aukštesni valstybinėse mokyklose. Nedaug (0,1–1,1 proc. punkto) skyrėsi šie rodikliai: per NMPP pagrindinį matematikos pasiekimų lygį pasiekusių 4 bei 8 klasių ir pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) lygį pasiekusių 8 klasės mokinių dalys, tris ir daugiau VBE išlaikiusiųjų dalis. Labiau (5–10 proc. punktų) skyrėsi šie rodikliai (jie valstybinėse mokyklose buvo aukštesni nei savivaldybių mokyklose): per NMPP pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) lygį pasiekusių 4 klasės mokinių dalis ir per PUPP bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų lygius pasiekusių mokinių dalys.

2.2.5 pav. Nevalstybinių mokyklų mokiniai pasiekia aukštesnius NMPP, PUPP ir VBE rezultatus

2026 m. NMPP, 2025 m. PUPP ir VBE pasiekimų rodiklių reikšmės pagal mokyklos priklausomybę*

* Tik bendrojo ugdymo mokyklose.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Per metus skirtingos priklausomybės – savivaldybių, valstybinėse ir nevalstybinėse – mokyklose dauguma aptariamų mokinių pasiekimų rodiklių kito vienoda (didėjimo arba mažėjimo) linkme  (2.2.5 lentelė). Skyrėsi dviejų rodiklių pokyčio kryptis: per lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 8 klasės mokinių dalis savivaldybių ir valstybinėse mokyklose padidėjo, o nevalstybinėse sumažėjo, o per lietuvių kalbos ir literatūros PUPP bent 7 balų įvertinimą gavusių mokinių dalis savivaldybių mokyklose sumažėjo, valstybinėse – nepakito, o nevalstybinėse – padidėjo.

Skirtingo pavaldumo mokyklose labiau skyrėsi matematikos rodiklių pokyčiai. Jie nevalstybinėse mokyklose buvo mažesni nei kitos priklausomybės mokyklose: per matematikos NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 4 ir 8 klasių mokinių dalis nevalstybinėse mokyklose nukrito mažiau nei savivaldybių ar valstybinėse mokyklose; per matematikos PUPP bent 7 balų įvertinimą gavusių mokinių dalis visose mokyklų grupėse paaugo, bet nevalstybinėse mokyklose šis pokytis buvo mažiausias. Nevalstybinėse mokyklose mažiau nei kitose pakito (paaugo) ir tris ar daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalis.

2.2.5 lentelė. Per metus savivaldybių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų mokinių pasiekimų rodikliai dažniausiai keitėsi vienoda linkme – visų arba didėjo, arba mažėjo

Mokinių pasiekimų kaita pagal mokyklos priklausomybę* (2025 m. ir 2026 m. NMPP, 2024 m. ir 2025 m. PUPP, VBE pasiekimų rodikliai)

Rodiklis	Dalykas	Metai	Mokyklos priklausomybė
			Savivaldybės	Valstybinė	Nevalstybinė
Per NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 4 klasės mokinių dalis	Lietuvių kalba ir literatūra (skaitymas)	2025 m.	81,5 proc.	83,2 proc.	93,3 proc.
		2026 m.	72,4 proc.	78,2 proc.	87,4 proc.
		Pokytis	– 9,1 proc. p.	– 5,0 proc. p.	– 5,9 proc. p.
	Matematika	2025 m.	89,3 proc.	90,7 proc.	93,0 proc.
		2026 m.	76,2 proc.	76,1 proc.	86,6 proc.
		Pokytis	– 13,1 proc. p.	– 14,6 proc. p.	– 6,4 proc. p.
Per NMPP bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių 8 klasės mokinių dalis	Lietuvių kalba ir literatūra (skaitymas)	2025 m.	90,8 proc.	93,6 proc.	98,8 proc.
		2026 m.	93,0 proc.	94,1 proc.	97,9 proc.
		Pokytis	2,2 proc. p.	0,5 proc. p.	– 0,9 proc. p.
	Matematika	2025 m.	62,8 proc.	68,8 proc.	81,3 proc.
		2026 m.	53,7 proc.	54,6 proc.	75,2 proc.
		Pokytis	– 9,1 proc. p.	– 14,2 proc. p.	– 6,1 proc. p.
Per PUPP bent 7 balų įvertinimą gavusių mokinių dalis**	Lietuvių kalba ir literatūra	2024 m.	59,5 proc.	69,0 proc.	80,2 proc.
		2025 m.	58,8 proc.	69,0 proc.	82,6 proc.
		Pokytis	– 0,7 proc. p.	0,0 proc. p.	2,4 proc. p.
	Matematika	2024 m.	38,4 proc.	44,3 proc.	72,1 proc.
		2025 m.	54,5 proc.	59,7 proc.	80,9 proc.
		Pokytis	16,1 proc. p.	15,4 proc. p.	8,8 proc. p.
3 ir daugiau VBE išlaikiusių mokinių dalis, palyginti su VBE laikiusiųjų skaičiumi**		2024 m.	72,6 proc.	72,8 proc.	91,2 proc.
		2025 m.	85,8 proc.	86,7 proc.	97,1 proc.
		Pokytis	13,2 proc. p.	13,9 proc. p.	5,9 proc. p.

* Tik bendrojo ugdymo mokyklose.
** Per 2025 m. PUPP ir VBE buvo vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai. Nuo 2025 m. pasikeitė VBE organizavimo tvarka.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Pasiekimų sąsaja su SEK aplinka

SEK aplinka stipriai susijusi su mokinių pasiekimais: vertinant vidutiniškai, mokiniai iš palankesnės SEK aplinkos pasiekia aukštesnius rezultatus. Tokį dėsningumą atkleidžia tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai ir nacionalinių mokinių pasiekimų duomenų analizės.

Pastarojo tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo IEA TIMSS duomenimis, 2023 m. Lietuvoje, kaip ir visose tyrime dalyvavusiose šalyse vidutiniškai, 4 klasės mokinių iš aukšto SEK statuso šeimų rezultatai buvo 85–101 tašku aukštesni už mokinių iš žemo SEK statuso šeimų rezultatus (2.2.6 pav.). Lietuvoje šis atotrūkis buvo šiek tiek didesnis nei vidutiniškai tyrime dalyvavusiose šalyse: Lietuvoje 4 klasės matematikos rezultatų atotrūkis siekė 101 tašką, gamtos mokslų – 97 taškus, o tarptautiniu mastu atitinkamai – 85 ir 91 tašką.

2.2.6 pav. 2023 m. IEA TIMSS duomenimis, Lietuvoje, kaip ir visose tyrime dalyvavusiose šalyse vidutiniškai, mokinių iš aukšto SEK statuso šeimų rezultatai buvo gerokai aukštesni už žemo SEK statuso mokinių rezultatus

IEA TIMSS 2023 m. 4 klasės mokinių rezultatai (Lietuvos ir tarptautiniai vidurkiai; taškai) pagal mokinių šeimų SEK statusą

Duomenų šaltinis: IEA TIMSS 2023 m. duomenų bazė

IEA TIMSS 2023 m. duomenys taip pat atskleidžia, kad SEK statusas susijęs su mokinių pasiekimų skirtumais pagal vietovę – Lietuvoje Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų mokinių pasiekimai dažnai buvo aukštesni už mažesnių gyvenviečių mokinių pasiekimus (2.2.7 pav.). Tai nėra taisyklė (kai kurių Vilniaus ir didžiųjų miestų mokyklų rezultatai palyginti žemi, o miestelių ir kaimų – aukšti), tačiau toks yra bendras dėsningumas, ir jis susijęs su SEK statuso veiksniu. Iš duomenų matyti, kad miestuose mokosi aukštesnio SEK statuso mokiniai (jų pasiekimai vidutiniškai yra aukštesni), o miestelių ir kaimų mokyklų mokinių SEK statusas dažnai žemesnis už vidutinį (Dukynaitė, Buinevičiūtė, Dudaitė-Zavistanavičienė, 2024).

2.2.7 pav. Aukštesnių rezultatų dažniau pasiekiama didesnių miestų mokyklose, kurių mokinių SEK statuso indekso vidurkis paprastai aukštesnis

Lietuvos mokyklų sklaida pagal 2023 m. IEA TIMSS 4 klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkį (taškais), mokyklos vietovę ir SEK statuso indeksą

Šaltinis: Dukynaitė, Buinevičiūtė, Dudaitė-Zavistanavičienė, 2024

Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų bei egzaminų rezultatų ir mokinio SEK aplinkos sąsajos nagrinėjamos, remiantis duomenimis apie finansinę ir socialinę paramą (darant prielaidą, kad paramą gaunančių mokinių SEK aplinka mažiau palanki). Šie tyrimai taip pat atskleidžia ryškią mokinių bendrojo ugdymo pasiekimų ir tolesnio mokymosi trajektorijų sąsają su SEK veiksniais. Mokinių grupėse, kurioms būdingos nepalankios edukacinės trajektorijos (žemi ir, pereinant iš vienos klasės į kitą, žemėjantys pasiekimai), finansinę ir socialinę paramą gaunančių mokinių daugiau nei palankesnių edukacinių trajektorijų grupėse (Merkys, Vaitkevičius, Sakalauskas, 2023).

Mokinių pasiekimai pagal savivaldybes

Norėdami įvertinti mokinių ugdymo pagal pradinio ugdymo programą rezultatų atotrūkį Lietuvoje, galime palyginti Lietuvos savivaldybes pagal NMPP 4 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) ir matematikos rezultatus. 

Pagal NMPP 4 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatus, didžiausias ketverių metų (2023–2026 m.) svertinis vidurkis buvo Kauno m., o mažiausias – Šalčininkų r. savivaldybėje. Lygindami savivaldybės pagal NMPP 4 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų kaitos tendencijas, galime matyti, kad Biržų r. ir Alytaus r. savivaldybėse buvo didžiausias rezultatų augimas, o rezultatai labiausiai smuko Visagino savivaldybėje (2.2.8 pav.).

2.2.8 pav. Didžiausias ketverių metų NMPP 4 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų svertinis vidurkis buvo Kauno m., o labiausiai didėjo – Biržų r. ir Alytaus r. savivaldybėse

Savivaldybių sklaida (standartiniais nuokrypiais) pagal 2023–2026 m. NMPP 4 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų svertinį vidurkį ir jų kaitos tendenciją*

* Tik savivaldybės priklausomybės mokyklose.

Paaiškinimai:
Taškas, kurio koordinatės plokštumoje yra (0, 0), žymi savivaldybių vidurkį.
Punktyrinės linijos (1:1 linija) – orientyras, vertinant savivaldybės padėtį grupėje: kuo arčiau šios linijos yra savivaldybė, tuo jai būdingesni tos grupės (pvz., aukštesnių ir augančių rezultatų, palyginti su savivaldybės vidurkiu) požymiai.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Atitinkamai, pagal NMPP 4 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų svertinį vidurkį ir kaitos tendenciją, visas Lietuvos savivaldybes galima suskirstyti į keturias grupes:

• gerus NMPP 4 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatus ir šių rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Šilutės r., Molėtų r. ir Lazdijų r. savivaldybės);
• gerus NMPP 4 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatus, tačiau rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Vilniaus m. ir Birštono savivaldybės);
• prastesnius NMPP 4 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatus, tačiau rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Pagėgių ir Alytaus r. savivaldybės);
• prastesnius NMPP 4 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatus ir rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Visagino ir Šalčininkų r. savivaldybės).

Žvelgdami į savivaldybes per NMPP 4 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų atotrūkio prizmę, galime matyti, kad miestų savivaldybėse rezultatai yra geresni ir jų kaita nedidelė. Taip pat galime matyti, kad NMPP 4 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatai yra prastesni ir prastėja rytinėse savivaldybėse.

Lyginant Lietuvos savivaldybes pagal NMPP 4 kl. matematikos rezultatus, didžiausias ketverių metų (2023–2026 m.) svertinis vidurkis buvo Kauno m. savivaldybėje, o mažiausias – Pakruojo r. savivaldybėje.

Lygindami savivaldybes pagal NMPP 4 kl. matematikos rezultatų kaitos tendencijas, galime matyti, kad labiausiai rezultatai gerėjo Molėtų r. savivaldybėje, o labiausiai prastėjo Neringos savivaldybėje (2.2.9 pav.).

2.2.9 pav. Didžiausias ketverių metų NMPP 4 kl. matematikos rezultatų svertinis vidurkis buvo Kauno m. savivaldybėje, o labiausiai padidėjo – Molėtų r. savivaldybėje

Savivaldybių sklaida (standartiniais nuokrypiais) pagal 2023–2026 m. NMPP 4 kl. matematikos rezultatų svertinį vidurkį ir jų kaitos tendenciją*

* Tik savivaldybės priklausomybės mokyklose.

Paaiškinimai:
Taškas, kurio koordinatės plokštumoje yra (0, 0), žymi savivaldybių vidurkį.
Punktyrinės linijos (1:1 linija) – orientyras, vertinant savivaldybės padėtį grupėje: kuo arčiau šios linijos yra savivaldybė, tuo jai būdingesni tos grupės (pvz., aukštesnių ir augančių rezultatų, palyginti su savivaldybės vidurkiu) požymiai.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Remiantis NMPP 4 kl. matematikos rezultatų svertiniu vidurkiu ir kaitos tendencija, visas Lietuvos savivaldybes galima suskirstyti į keturias grupes:

• gerus NMPP 4 kl. matematikos rezultatus ir rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Šilutės r., Panevėžio m. ir Lazdijų r. savivaldybės);
• gerus NMPP 4 kl. matematikos rezultatus, tačiau rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Birštono savivaldybė);
• prastesnius NMPP 4 kl. matematikos rezultatus, tačiau rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Biržų r. savivaldybė);
• prastesnius NMPP 4 kl. matematikos rezultatus ir rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Pakruojo r. ir Švenčionių r. savivaldybės).

Žvelgdami į savivaldybes per NMPP 4 kl. matematikos rezultatų atotrūkio prizmę, galime matyti, kad miestų savivaldybėse rezultatai yra geresni ir gerėja.

Norėdami įvertinti mokinių ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį rezultatų atotrūkį Lietuvoje, galime lyginti Lietuvos savivaldybes pagal NMPP 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos rezultatus. 

Lyginant Lietuvos savivaldybes pagal NMPP 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatus, matyti, kad didžiausias ketverių metų (2023–2026 m.) vidurkis buvo Kauno m. savivaldybėje, o mažiausias – Šalčininkų r. ir Visagino savivaldybėse. Labiausiai NMPP 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatai gerėjo Alytaus r. ir Širvintų r. savivaldybėse, o labiausiai krito Neringos savivaldybėje (2.2.10 pav.).

2.2.10 pav. Didžiausias ketverių metų NMPP 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų svertinis vidurkis buvo Kauno m. savivaldybėje, o labiausiai padidėjo – Alytaus r. ir Širvintų r. savivaldybėse

Savivaldybių sklaida (standartiniais nuokrypiais) pagal 2023–2026 m. NMPP 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų svertinį vidurkį ir jų kaitos tendenciją*

* Tik savivaldybės priklausomybės mokyklose.

Paaiškinimai:
Taškas, kurio koordinatės plokštumoje yra (0, 0), žymi savivaldybių vidurkį.
Punktyrinės linijos (1:1 linija) – orientyras, vertinant savivaldybės padėtį grupėje: kuo arčiau šios linijos yra savivaldybė, tuo jai būdingesni tos grupės (pvz., aukštesnių ir augančių rezultatų, palyginti su savivaldybės vidurkiu) požymiai.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Pagal NMPP 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų svertinį vidurkį ir kaitos tendenciją, visas Lietuvos savivaldybes galima suskirstyti į keturias grupes:

• gerus NMPP 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatus ir rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Panevėžio m. savivaldybė);
• gerus NMPP 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatus, tačiau rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Neringos savivaldybė);
• prastesnius NMPP 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatus, tačiau rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Kazlų Rūdos ir Šalčininkų r. savivaldybės);
• prastesnius NMPP 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatus ir rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Visagino ir Švenčionių r. savivaldybės).

Žvelgdami į savivaldybes per NMPP 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų atotrūkio prizmę, galime matyti, kad miestų savivaldybėse rezultatai yra geresni. Tačiau NMPP 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatai yra prastesni rytinėse savivaldybėse. Galima pažymėti, kad rezultatų kaita nėra didelė visose savivaldybėse.

Lyginant Lietuvos savivaldybes pagal NMPP 8 kl. matematikos rezultatus, matyti, kad didžiausias ketverių metų (2023–2026 m.) svertinis vidurkis buvo Kauno m. ir Vilniaus m. savivaldybėse, o mažiausias – Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybėse.

NMPP 8 kl. matematikos rezultatai labiausiai gerėjo Širvintų r. savivaldybėje, o labiausiai smuko Elektrėnų ir Birštono savivaldybėse (2.2.11 pav.).

2.2.11 pav. Didžiausias ketverių metų NMPP 8 kl. matematikos rezultatų svertinis vidurkis buvo Kauno m. ir Vilniaus m. savivaldybėse, o labiausiai didėjo – Širvintų r. savivaldybėje

Savivaldybių sklaida (standartiniais nuokrypiais) pagal 2023–2026 m. NMPP 8 kl. matematikos rezultatų svertinį vidurkį ir kaitos tendenciją*

* Tik savivaldybės priklausomybės mokyklose.

Paaiškinimai:
Taškas, kurio koordinatės plokštumoje yra (0, 0), žymi savivaldybių vidurkį.
Punktyrinės linijos (1:1 linija) – orientyras, vertinant savivaldybės padėtį grupėje: kuo arčiau šios linijos yra savivaldybė, tuo jai būdingesni tos grupės (pvz., aukštesnių ir augančių rezultatų, palyginti su savivaldybės vidurkiu) požymiai.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Remiantis NMPP 8 kl. matematikos rezultatų svertiniu vidurkiu ir kaitos tendencija, visas Lietuvos savivaldybes galima suskirstyti į keturias grupes:

• gerus NMPP 8 kl. matematikos rezultatus ir rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Širvintų r., Prienų r. ir Panevėžio m. savivaldybės);
• gerus NMPP 8 kl. matematikos rezultatus, tačiau rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Visagino savivaldybė);
• prastesnius NMPP 8 kl. matematikos rezultatus, tačiau rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Biržų r., Rietavo ir Kelmės r. savivaldybės);
• prastesnius NMPP 8 kl. matematikos rezultatus ir rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Pagėgių ir Pakruojo r. savivaldybės).

Žvelgdami į savivaldybes per NMPP 8 kl. matematikos rezultatų atotrūkio prizmę, galime matyti, kad miestų savivaldybėse rezultatai yra geresni. Tačiau NMPP 8 kl. matematikos rezultatai yra prastesni mažosiose savivaldybėse. Galima pažymėti, kad rezultatai nelabai keičiasi visose savivaldybėse.

Siekdami įvertinti mokinių ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą rezultatų atotrūkį Lietuvoje, galime palyginti Lietuvos savivaldybes pagal PUPP lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos rezultatus. 

Lyginant Lietuvos savivaldybes pagal PUPP lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus, matyti, kad didžiausias ketverių metų (2022–2025 m.) svertinis vidurkis buvo Kauno m., Pakruojo r. ir Lazdijų r. savivaldybėse, o mažiausias – Šalčininkų r., Visagino ir Rokiškio r. savivaldybėse. Labiausiai PUPP lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai augo Kalvarijos savivaldybėje, o labiausiai krito Birštono savivaldybėje (2.2.12 pav.).

2.2.12 pav. Didžiausias ketverių metų PUPP lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų svertinis vidurkis buvo Kauno m. savivaldybėje, o labiausiai rezultatai augo – Kalvarijos savivaldybėje

Savivaldybių sklaida (standartiniais nuokrypiais) pagal 2022–2025 m. PUPP lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų svertinį vidurkį ir jų kaitos tendenciją*

* Tik savivaldybės priklausomybės mokyklose.

Paaiškinimai:
Taškas, kurio koordinatės plokštumoje yra (0, 0), žymi savivaldybių vidurkį.
Punktyrinės linijos (1:1 linija) – orientyras, vertinant savivaldybės padėtį grupėje: kuo arčiau šios linijos yra savivaldybė, tuo jai būdingesni tos grupės (pvz., aukštesnių ir augančių rezultatų, palyginti su savivaldybės vidurkiu) požymiai.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Remiantis PUPP lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų svertiniu vidurkiu ir rezultatų kaitos tendencija, visas Lietuvos savivaldybes galima suskirstyti į keturias grupes:

• gerus PUPP lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus ir rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Pakruojo r., Zarasų r. ir Šilalės r. savivaldybės);
• gerus PUPP lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus, tačiau rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Birštono savivaldybė);
• prastesnius PUPP lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus, tačiau rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybė);
• prastesnius PUPP lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus ir rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Joniškio r. savivaldybė).

Žvelgdami į savivaldybes per PUPP lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų atotrūkio prizmę, galime matyti, kad miestų savivaldybėse rezultatai yra geresni. Taip pat galime pastebėti, kad mažosiose savivaldybėse rezultatai auga. Visgi rezultatų kaita visose savivaldybėse yra maža.

Nagrinėjant Lietuvos savivaldybes pagal PUPP matematikos rezultatus, matyti, kad didžiausias ketverių metų (2022–2025 m.) svertinis vidurkis buvo Vilniaus m. savivaldybėje, o mažiausias – Pagėgių, Akmenės r. ir Kazlų Rūdos savivaldybėse. Labiausiai PUPP matematikos rezultatai gerėja Kupiškio r., Ignalinos r. ir Neringos savivaldybėse, o labiausiai prastėja – Visagino savivaldybėje (2.2.13 pav.).

2.2.13 pav. Didžiausias ketverių metų PUPP matematikos rezultatų svertinis vidurkis buvo Vilniaus m. savivaldybėje, o labiausiai didėjo – Ignalinos r., Kupiškio r. ir Neringos savivaldybėse

Savivaldybių sklaida (standartiniais nuokrypiais) pagal 2022–2025 m. PUPP matematikos rezultatų svertinį vidurkį ir jų kaitos tendenciją*

* Tik savivaldybės priklausomybės mokyklose.

Paaiškinimai:
Taškas, kurio koordinatės plokštumoje yra (0, 0), žymi savivaldybių vidurkį.
Punktyrinės linijos (1:1 linija) – orientyras, vertinant savivaldybės padėtį grupėje: kuo arčiau šios linijos yra savivaldybė, tuo jai būdingesni tos grupės (pvz., aukštesnių ir augančių rezultatų, palyginti su savivaldybės vidurkiu) požymiai.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Remiantis PUPP matematikos rezultatų svertiniu vidurkiu ir rezultatų kaitos tendencija, visas Lietuvos savivaldybes galima suskirstyti į keturias grupes:

• gerus PUPP matematikos rezultatus ir rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Molėtų r. ir Druskininkų savivaldybės);
• gerus PUPP matematikos rezultatus, tačiau rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Visagino savivaldybė);
• prastesnius PUPP matematikos rezultatus, tačiau rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Kalvarijos savivaldybė);
• prastesnius PUPP matematikos rezultatus ir rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Jurbarko r. savivaldybė).

Žvelgdami į savivaldybes per PUPP matematikos rezultatų atotrūkio prizmę, galime matyti, kad miestų savivaldybėse rezultatai yra geresni. Taip pat galime pastebėti, kad didžiąją dalį savivaldybių galima priskirti dviem savivaldybių grupėms: gerus PUPP matematikos rezultatus ir rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę ir prastesnius PUPP matematikos rezultatus ir rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę. Visgi rezultatų kaita visose savivaldybėse yra maža.

Norėdami įvertinti mokinių ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą rezultatų atotrūkį Lietuvoje, galime palyginti Lietuvos savivaldybes pagal VBE lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos rezultatus. 

Nagrinėjant Lietuvos savivaldybes pagal VBE lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus, matyti, kad didžiausias ketverių metų (2022–2025 m.) svertinis vidurkis buvo Pagėgių ir Jurbarko r. savivaldybėse, o mažiausias – Šalčininkų r. savivaldybėje. Didžiausias VBE lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų augimas pastebimas Šakių r. savivaldybėje, didžiausias prastėjimas – Kalvarijos savivaldybėje (2.2.14 pav.).

2.2.14 pav. Didžiausias ketverių metų VBE lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų svertinis vidurkis buvo Pagėgių ir Jurbarko r. savivaldybėse, o labiausiai augo – Šakių r. savivaldybėje

Savivaldybių sklaida (standartiniais nuokrypiais) pagal 2022–2025 m. VBE lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų svertinį vidurkį ir jų kaitos tendenciją*

* Tik savivaldybės priklausomybės mokyklose.

Paaiškinimai:
Taškas, kurio koordinatės plokštumoje yra (0, 0), žymi savivaldybių vidurkį.
Punktyrinės linijos (1:1 linija) – orientyras, vertinant savivaldybės padėtį grupėje: kuo arčiau šios linijos yra savivaldybė, tuo jai būdingesni tos grupės (pvz., aukštesnių ir augančių rezultatų, palyginti su savivaldybės vidurkiu) požymiai.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Remiantis VBE lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų svertiniu vidurkiu ir rezultatų kaitos tendencija, visas Lietuvos savivaldybes galima suskirstyti į keturias grupes:

• gerus VBE lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus ir rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Pakruojo r. savivaldybė);
• gerus VBE lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus, tačiau rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Raseinių r. savivaldybė);
• prastesnius VBE lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus, tačiau rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Šalčininkų r. savivaldybė);
• prastesnius VBE lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus ir rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Kalvarijos savivaldybė).

Žvelgdami į savivaldybes per VBE lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų atotrūkio prizmę, galime matyti, kad miestų savivaldybėse rezultatai yra geresni. Galima pažymėti, kad rezultatų kaita didžiojoje savivaldybių dalyje yra maža.

Lyginant Lietuvos savivaldybes pagal VBE matematikos rezultatus, matyti, kad didžiausias ketverių metų (2022–2025 m.) svertinis vidurkis buvo Vilniaus m. savivaldybėje, o mažiausias – Radviliškio r., Neringos ir Alytaus r. savivaldybėse. Labiausiai VBE matematikos rezultatai gerėja Kalvarijos savivaldybėje, labiausiai prastėja – Molėtų r. savivaldybėje (2.2.15 pav.).

2.2.15 pav. Didžiausias ketverių metų VBE matematikos rezultatų svertinis vidurkis buvo Vilniaus m. savivaldybėje, o labiausiai didėjo – Kalvarijos savivaldybėje

Savivaldybių sklaida (standartiniais nuokrypiais) pagal 2022–2025 m. VBE matematikos rezultatų svertinį vidurkį ir jų kaitos tendenciją*

* Tik savivaldybės priklausomybės mokyklose.

Paaiškinimai:
Taškas, kurio koordinatės plokštumoje yra (0, 0), žymi savivaldybių vidurkį.
Punktyrinės linijos (1:1 linija) – orientyras, vertinant savivaldybės padėtį grupėje: kuo arčiau šios linijos yra savivaldybė, tuo jai būdingesni tos grupės (pvz., aukštesnių ir augančių rezultatų, palyginti su savivaldybės vidurkiu) požymiai.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Remiantis VBE matematikos rezultatų svertiniu vidurkiu ir rezultatų kaitos tendencija, visas Lietuvos savivaldybes galima suskirstyti į keturias grupes:

• gerus VBE matematikos rezultatus ir rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Birštono ir Alytaus m. savivaldybės);
• gerus VBE matematikos rezultatus, tačiau rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Varėnos r. ir Šiaulių m. savivaldybės);
• prastesnius VBE matematikos rezultatus, tačiau rezultatų gerėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Alytaus r. savivaldybė);
• prastesnius VBE matematikos rezultatus ir rezultatų prastėjimo tendenciją demonstruojančių savivaldybių grupę (pavyzdžiui, Neringos savivaldybė).

Žvelgdami į savivaldybes per VBE matematikos rezultatų atotrūkio prizmę, galime matyti, kad yra didelis atotrūkis tarp miestų savivaldybių ir visų kitų savivaldybių – miestų savivaldybėse rezultatai yra geresni. Mažosiose savivaldybėse rezultatai prastesni. Galima pažymėti, kad rezultatų kaita didžiojoje savivaldybių dalyje yra nedidelė.

SEK statuso ir mokinių pasiekimų sąsajos analizė savivaldybėse rodo tiesinę priklausomybę (r = 0,43) tarp SEK statuso ir mokinių pasiekimų. SEK aplinkos ir mokinių pasiekimų indeksų reikšmės miestų savivaldybėse yra didelės, tačiau kitų tipų savivaldybėse, net jei SEK aplinka mažiau palanki, pasiekiama palyginti aukštų rezultatų. Atliekant analizę, SEK konteksto indeksas sudarytas, taikant savivaldybių darbo užmokesčio, užimtumo lygio ir demografinio senėjimo rodiklius, o mokinių pasiekimų indeksas sudarytas, taikant NMPP, PUPP ir VBE rodiklius (2.2.16 pav.).

2.2.16 pav. 2025 m. matyti ryški sąsaja tarp mokinių pasiekimų ir SEK konteksto

Savivaldybių sklaida pagal SEK konteksto ir mokinių pasiekimų indeksus*

* Mokinių pasiekimų indeksas sudarytas iš 8 rodiklių, atspindinčių 4 klasės skaitymo ir matematikos NMPP, 8 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos NMPP, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos PUPP, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE rezultatus. Duomenys apima savivaldybės priklausomybės mokyklas. SEK konteksto indeksas sudarytas iš 3 rodiklių: vidutinio darbo užmokesčio, užimtumo lygio, demografinio senėjimo koeficiento (vaikų ir vyresnių nei 65 metų asmenų skaičiaus santykio).               

Paaiškinimai:
Taškas, kurio koordinatės plokštumoje yra (0, 0), žymi savivaldybių indeksų vidurkį.
Punktyrinės linijos (1:1 linija) – orientyras, vertinant savivaldybės padėtį grupėje: kuo arčiau šios linijos yra savivaldybė, tuo jai būdingesni tos grupės (pvz., palankesnio SEK konteksto ir aukštesnių mokinių pasiekimų, palyginti su savivaldybės vidurkiu) požymiai.

Duomenų šaltiniai: VDA OSP, ŠVIS

Remiantis SEK konteksto ir mokinių pasiekimų indekso reikšmėmis, visas Lietuvos savivaldybes galima suskirstyti į keturias grupes:

• didelėmis SEK konteksto ir mokinių pasiekimų indeksų reikšmėmis pasižyminčias savivaldybes (pavyzdžiui, miestų savivaldybės);
• didelėmis SEK konteksto ir mažomis mokinių pasiekimų indeksų reikšmėmis pasižyminčias savivaldybes (pavyzdžiui, Elektrėnų ir Visagino savivaldybės);
• mažomis SEK konteksto ir didelėmis mokinių pasiekimų indeksų reikšmėmis pasižyminčias savivaldybes (pavyzdžiui, Lazdijų r. ir Šilutės r. savivaldybės);
• mažomis SEK konteksto ir mokinių pasiekimų indeksų reikšmėmis pasižyminčias savivaldybes (pavyzdžiui, Šalčininkų r. savivaldybė).

Žvelgiant į 2.2.16 pav., galima pastebėti, kad 2025 m. Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybės išsiskyrė didelėmis SEK konteksto ir mokinių pasiekimų indeksų reikšmėmis. Šalčininkų r. savivaldybė išsiskyrė mažomis SEK konteksto ir mokinių pasiekimų indeksų reikšmėmis, o Švenčionių r. ir Pagėgių savivaldybės – mažomis mokinių pasiekimų indekso reikšmėmis.