Švietimo būklės apžvalga
2025 m. Į Lietuvą daugiau žmonių atvyko, nei išvyko į užsienio valstybes visose, išskyrus vieną savivaldybę.
Nors pastebimas bendrojo ugdymo mokinių amžiaus grupę atitinkančių gyventojų skaičiaus augimas, tačiau mažėja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo amžiaus grupę atitinkančių gyventojų skaičius.
Lietuvos ekonomika auga, ir tai atspindi tiek BVP, tenkančio vienam asmeniui, augimas, tiek darbo užmokesčio didėjimas šalies ir savivaldybių lygmeniu. Tačiau Lietuvoje išlieka viena didžiausių pajamų nelygybė tarp ES šalių.
Didžiojoje dalyje savivaldybių mažėjo nedarbas, tačiau nedarbo skirtumai tarp miesto ir kaimo vietovių išlieka.
Taip pat mažėjo vaikų ir jaunimo (0–18 metų) skurdo rizikos lygis. Lietuva pateko tarp ES šalių, kuriose vaikų ir jaunimo, patiriančių skurdo riziką, dalis mažėjo.
Nepilnamečių nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, ryškiai skiriasi tarp Lietuvos savivaldybių, tačiau didžiausias skaičius ir augimas yra miestų savivaldybėse.
Lietuvos jaunimas kultūrinėse veiklose dalyvauja panašiai kaip ir kitų ES šalių jaunimas, tačiau, kaip ir visoje ES, pastebima, kad dalyvavimas kultūrinėse veiklose mažėja.
Lietuvos vyrų fizinė sveikata yra prastesnė nei moterų ir reikšmingai atsilieka nuo ES šalių vidurkio.
Skaičiuojant nuolatinių gyventojų skaičių metų pradžioje, VDA OSP duomenimis, nuo 2022 m. iki 2026 m. bendras šalies gyventojų skaičius išaugo 81 tūkst. (nuo 2 805 tūkst. 2022 m. iki 2 886 tūkst. 2026 m.). Tam didžiausios įtakos turėjo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą – per visą laikotarpį nuo karo pradžios į Lietuvą imigravo daugiau kaip 68 tūkst. Ukrainos piliečių.
Nagrinėjant 0–18 metų gyventojų, t. y. gyventojų, kurių amžius būdingas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo švietimo lygmenų mokiniams, skaičiaus pokytį, matyti, kad šios amžiaus grupės šalies gyventojų skaičius nuo 2022 m. iki 2026 m. sumažėjo 4,9 tūkst., o per pastaruosius vienus metus – 8,3 tūkst.
Atskirų amžiaus grupių, kurias galima priskirti atitinkamam švietimo lygmeniui (laikantis prielaidos, kad besimokantysis be pertraukų pereina iš vieno švietimo lygmens į kitą), gyventojų skaičiaus pokyčio analizė rodo, kad ir per ilgesnį laikotarpį (nuo 2022 m. iki 2026 m.), ir per pastaruosius metus (nuo 2025 m. iki 2026 m.) labiausiai sumažėjo gyventojų, kurių amžius būdingas ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui (ISCED 0 lygmuo) (2.7.1 pav.).
Ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui (ISCED 0 lygmuo) būdingo amžiaus gyventojų skaičius nuo 2022 m. iki 2025 m. sumažėjo 16,1 proc., per vienus metus – 5,5 proc.
Tačiau bendrojo ugdymo (ISCED 1, 2 ir 3) lygmenims būdingo amžiaus gyventojų skaičius augo ir per ilgesnį laikotarpį, ir per pastaruosius vienus metus. Nuo 2022 m. iki 2026 m. labiausiai augo viduriniam ugdymui (ISCED 3 lygmuo) būdingo amžiaus gyventojų skaičius (12,2 proc.), kiek mažiau padaugėjo gyventojų, kurių amžius būdingas pagrindiniam (ISCED 2 lygmuo) ugdymui (7,6 proc.), o pradinio ugdymo (ISCED 1 lygmuo) amžiaus vaikų skaičius padidėjo 5,3 proc. (2.7.1 pav.).
Žvelgdami į 2.7.1 paveikslą, matome, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmenyse artimiausiais metais ir toliau tikėtinas vaikų skaičiaus mažėjimas.
2.7.1 pav. Didėjo pagal amžių pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui ir mažėjo ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui priskirtinų gyventojų skaičius
Švietimo lygmenis atitinkančio amžiaus* gyventojų skaičiaus pokyčiai nuo 2022 m. iki 2026 m. (proc.)
* Amžius, būdingas konkretaus švietimo lygmens programose besimokančių asmenų grupei. Nustatomas laikantis prielaidos, kad mokymasis nepertraukiamas, ir atsižvelgiant į įprastą mokymosi švietimo lygmens programose metų skaičių.
Dabartiniams 5–6 metų vaikams perėjus į bendrąjį ugdymą, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmenyse liksiančios jaunesnio amžiaus vaikų grupės bus reikšmingai mažesnės gyventojų skaičiumi (2.7.2 pav.).
2026 m. pradžioje gausiausios skaičiumi buvo pradinio ir pagrindinio ugdymo amžiaus gyventojų grupės. Todėl tikėtina, kad po kelerių metų mokinių skaičiaus augimas turės įtakos ugdymo organizavimui vyresnėse pagrindinio ugdymo lygmens ir vidurinio ugdymo lygmens klasėse. Kiek mažesnis gyventojų, kurių amžius šiuo metu priskiriamas viduriniam ugdymui, skaičius turės įtakos ir ateinančius keletą metų išliksiančiam mažesniam mokinių ir studentų skaičiui ISCED 4–6 lygmenų programose. Tačiau numatomas besimokančiųjų skaičiaus kaitos tendencijas gali keisti kiti veiksniai, tokie kaip švietimo politika, mokymosi aprėpties kitimas (t. y. programoje dalyvaujančių gyventojų dalis; tai aktualu žemesnėms ir aukštesnėms nei privalomojo švietimo programoms), migracija ir šeimos politika.
2.7.2 pav. Gyventojų skaičiaus mažėjimas aktualiausias, organizuojant ugdymą pagal ISCED 0 lygmens programas
Nuolatinių šalies gyventojų, kurių amžius atitinka tipinį mokymosi pagal ISCED 0–3 lygmenų programas amžių, skaičius* 2026 m. pradžioje
* Švietimo lygmeniui būdingas amžius nustatytas darant prielaidą, kad besimokantysis be pertraukų pereina iš vieno švietimo lygmens į kitą.
Vienam gyventojui tenkantis BVP ir darbo užmokestis
Pastaraisiais metais šalies ekonomika augo. Vienam gyventojui tenkantis BVP nuo 2022 m. iki 2025 m. išaugo 5,5 tūkst. Eur ir 2025 m. pasiekė 29,2 tūkst. Eur (2.7.3 pav.).
2.7.3 pav. Kasmet augo vienam gyventojui tenkantis BVP
BVP, tenkančio vienam gyventojui, to meto kainomis (tūkst. Eur), kaita nuo 2022 m. iki 2025 m.
Tačiau, net ir didėdamas, BVP vienam gyventojui išliko palyginti žemas ES kontekste. 2024 m. Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis BVP sudarė 68,2 proc. ES šalių vidurkio (39,6 tūkst.). Lietuva pateko tarp dešimties šalių, kuriose šis rodiklis buvo mažiausias. Į šią šalių grupę taip pat pateko ir kaimyninės šalys Latvija ir Lenkija (2.7.4 pav.).
2.7.4 pav. Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis BVP buvo mažesnis nei vidutiniškai ES
BVP, tenkantis vienam gyventojui, to meto kainomis (tūkst. Eur), ES šalyse 2024 m.
Nuo 2022 m. iki 2025 m. kasmet augo ir vidutinis mėnesinis šalies gyventojų darbo užmokestis. Per šį laikotarpį bruto darbo užmokestis padidėjo 621,0 Eur ir 2025 m. siekė 2 410,0 Eur, o neto darbo užmokestis padidėjo 353,3 Eur ir 2025 m. siekė 1 474,4 Eur (2.7.5 pav.).
2.7.5 pav. Vidutinis darbo užmokestis šalyje kasmet augo
Vidutinio mėnesinio bruto ir neto darbo užmokesčio (šalies ūkis su individualiosiomis įmonėmis, Eur) kaita nuo 2022 m. iki 2025 m.
Nagrinėjant darbo užmokesčio pokyčius savivaldybių lygmeniu, matyti, kad ir 2022 m., ir 2025 m. didžiausias vidutinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) buvo Vilniaus m. savivaldybėje (atitinkamai 1 280,1 Eur ir 1 663,1 Eur), o mažiausias – Zarasų r. savivaldybėje (atitinkamai 821,0 Eur ir 1 137,6 Eur). 2025 m. vidutiniškai didžiausias darbo užmokestis buvo miestų savivaldybių grupėje, mažiausias – mažųjų savivaldybių grupėje (2.7.6 pav.). Palyginti su 2022 m., vidutinis darbo užmokestis 2025 m. padidėjo visose savivaldybėse.
2.7.6 pav. Vidutinis darbo užmokestis didėjo visose savivaldybėse
Vidutinis darbo užmokestis (neto) savivaldybėse (Eur) 2022 m. ir 2025 m.
BVP didėjimas rodo ekonominės gerovės augimą Lietuvoje. Ekonominės gerovės augimo rezultatai visuomenėje pasiskirsto netolygiai. Gyventojų pajamų nelygybę visuomenėje išreiškiančio Gini koeficiento1 reikšmė 2025 m. Lietuvoje buvo 35,5, ir tai yra trečia pagal dydį reikšmė ES – pagal pajamų nelygybę Lietuva nusileidžia tik Bulgarijai ir Latvijai (2.7.7 pav.).
2.7.7 pav. Lietuvoje yra viena didžiausių pajamų nelygybė ES
Gini koeficiento reikšmės ES šalyse 2025 m.
OSP duomenimis, 2025 m. darbingo amžiaus asmenų (20–64 metų) nedarbo lygis buvo didesnis kaimo nei miesto vietovėse (2.7.8 pav.). Nedarbo lygis miesto vietovėse nuo 2022 m. iki 2025 m. padidėjo nereikšmingai – nuo 5,6 proc. iki 6,2 proc. Kaimo vietovėse nedarbas yra didesnis ir nuo 2022 m. iki 2025 m. padidėjo nuo 7,0 proc. iki 8,6 proc.
2.7.8 pav. Kaimo vietovėse nedarbo lygis yra didesnis nei miestuose
Darbingo amžiaus (20–64 metų) asmenų nedarbo lygio (proc.) mieste ir kaime kaita nuo 2022 m. iki 2025 m.
Remiantis OSP duomenimis, galima matyti, kad nuo 2022 m. iki 2025 m. didžiojoje dalyje savivaldybių darbo neturinčių gyventojų dalis sumažėjo (2.7.9 pav.). Miestų savivaldybėse darbo neturinčių gyventojų dalis sumažėjo nuo 8,7 proc. iki 8,5 proc., žiedinėse savivaldybėse – nuo 8,3 proc. iki 8,0 proc., didesniosiose savivaldybėse – nuo 9,5 proc. iki 8,9 proc. ir mažosiose – nuo 9,8 proc. iki 8,7 proc. Labiausiai darbo neturinčių gyventojų dalis sumažėjo Akmenės r. (3,4 proc. punkto), Lazdijų r. (3,1 proc. punkto) ir Kalvarijos (3,0 proc. punktais) savivaldybėse. Labiausiai darbo neturinčių gyventojų dalis padidėjo Klaipėdos r. (2,1 proc. punkto), Kretingos r. (1,9 proc. punkto) ir Pagėgių (1,2 proc. punkto) savivaldybėse.
2.7.9 pav. Daugumoje savivaldybių sumažėjo registruotų bedarbių dalis
Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.) 2022 m. ir 2025 m. savivaldybėse
VDA OSP duomenimis, Lietuvoje iš viso pagal amžiaus grupes skurdo rizikos lygis 2025 m. sudarė 22,6 proc. ir, palyginti su 2022 m., paaugo 1,7 proc. punkto (2.7.10 pav.).
Skurdo rizikos lygis 0–29 metų gyventojų grupės pogrupiuose yra skirtingas. 2025 m. mažiausias skurdo rizikos lygis buvo 25–29 metų amžiaus grupėje, o didžiausias – 20–24 metų jaunimo grupėje. 25–29 metų jaunimo grupėje skurdo rizikos lygis nuo 2022 m. iki 2025 m. sumažėjo 1,4 proc. punkto. 0–15 metų vaikų grupėje skurdo rizikos lygis atitinkamu laikotarpiu šiek tiek (0,5 proc. punkto) paaugo. Didžiausią skurdo riziką patiriančių 20–24 metų jaunuolių grupėje skurdo rizikos lygis nuo 2022 m. iki 2025 m. išaugo 9,9 proc. punkto. Skurdo rizikos lygis keitėsi ir 16–19 metų jaunimo grupėje – per atitinkamą laikotarpį skurdo rizikos lygis sumažėjo 6,3 proc. punkto.
2.7.10 pav. Auga jaunimo nuo 20 iki 24 metų skurdo rizikos lygis (proc.)
Jaunimo skurdo rizikos lygio (proc.) skirtingose amžiaus grupėse kaita nuo 2022 m. iki 2025 m.
Lietuvos vaikų ir jaunimo (0–18 metų) patiriamą skurdo riziką vertinant kitų ES šalių kontekste, matyti, kad Lietuvoje vaikų ir jaunimo, patiriančių skurdo riziką, dalis 2025 m. daugiau ar mažiau atitinka ES šalių medianą – skurdo riziką patiria apie 19,9 proc. atitinkamos amžiaus grupės asmenų, ir nuo 2022 m. sumažėjo 2,5 proc. (2.7.11 pav.). Didžiausia skurdo rizika tarp ES šalių buvo Ispanijoje (33,8 proc.), o mažiausia – Slovėnijoje (12,5 proc.).
Taip pat galime matyti, kad reikšmingiausiai skurdo riziką patiriančių vaikų ir jaunimo (0–18 metų) sumažėjo Rumunijoje (nuo 41,5 proc. 2022 m. iki 32,4 proc. 2025 m.) ir Kipre (nuo 19,4 proc. 2022 m. iki 14,0 proc. 2025 m.). Vaikų ir jaunimo (0–18 metų) skurdo rizika reikšmingiausiai išaugo Švedijoje (nuo 19,9 proc. 2022 m. iki 23,4 proc. 2025 m.).
2.7.11 pav. Lietuva pateko tarp ES šalių, kuriose vaikų ir jaunimo, patiriančių skurdo riziką, dalis mažėjo
Vaikų ir jaunimo (0–18 m.), patiriančių skurdo riziką, dalys (proc.) ES šalyse 2022 m. ir 2025 m.
VDA OSP duomenimis, 2025 m. į Lietuvą imigravusių ir iš jos emigravusių žmonių skirtumas (tarptautinė neto migracija) buvo 16,8 tūkst. žmonių.
Žvelgdami į tarptautinę migraciją savivaldybių lygmeniu, galime matyti, kad visose savivaldybėse daugiau žmonių iš užsienio valstybių atvyko, nei išvyko (2.7.12 pav.). Vienintelė savivaldybė, kurioje daugiau žmonių išvyko į užsienio valstybes, nei atvyko – Birštono savivaldybė.
Tarp savivaldybių grupių santykinai daugiausiai žmonių per pastaruosius metus atvyko į miestų savivaldybes – 0,7 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus. Kiek mažiau žmonių atvyko į žiedines savivaldybes – 0,5 proc. ir į didesniąsias – 0,5 proc. Į mažąsias savivaldybes atvyko mažiausiai žmonių – 0,4 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus.
2.7.12 pav. Į savivaldybes daugiau žmonių atvyko, nei išvyko į užsienio valstybes
Tarptautinė neto migracijos dalis (proc.) nuo gyventojų skaičiaus Lietuvos savivaldybėse, 2025 m.
Remiantis OSP duomenimis, nepilnamečių asmenų (nuo 14 iki 17 metų amžiaus) padarytų nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, 2025 m. Lietuvos savivaldybėse svyravo (2.7.13 pav.). Didžiausias nepilnamečių asmenų padarytų nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, 2025 m. buvo Panevėžio m. savivaldybėje – 9,5. Nepilnamečiai asmenys nepadarė nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų Neringos ir Birštono savivaldybėse.
Galime matyti skirtumus tarp savivaldybių grupių pagal nepilnamečių asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Daugiausia nusikalstamų veikų nepilnamečiai 2025 m. padarė miestų savivaldybėse (6,2), o mažiausiai – žiedinėse savivaldybėse (2,2).
Taip pat galime matyti nusikalstamų veikų skaičiaus pokytį savivaldybių grupėse. Miestų savivaldybėse nusikalstamų veikų skaičius nuo 3,9 veikos 2022 m. išaugo iki 6,2 veikos 2025 m., o didesniosiose savivaldybėse nusikalstamų veikų skaičius išaugo nuo 3,5 veikos 2022 m. iki 4,1 veikos 2025 m. Mažosiose savivaldybėse nusikalstamų veikų skaičius per minėtą laikotarpį nepakito – 3,1 veikos. Žiedinėse savivaldybėse nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo nuo 3,2 veikos 2022 m. iki 2,2 veikos 2025 m.
2.7.13 pav. Nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, yra didžiausias miestų savivaldybėse
Nepilnamečių asmenų padarytų nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, 2022 m. ir 2025 m. Lietuvos savivaldybėse
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvos jaunimo (15–29 metų) dalyvavimas kultūrinėse veiklose daugiau ar mažiau atitinka 2022 m. ES vidurkį (71 proc.) – kultūrinėse veiklose dalyvavo 72,1 proc. Lietuvos jaunuolių. Dažniausiai kultūrinėse veiklose dalyvavo Liuksemburgo jaunimas – 89,0 proc. atitinkamo amžiaus jaunuolių. Mažiausiai kultūrinėse veiklose dalyvavo Bulgarijos jaunimas – 38,3 proc. atitinkamos amžiaus grupės jaunuolių (2.7.14 pav.).
2.7.14 pav. Visose ES šalyse nuo 2015 m. iki 2022 m. sumažėjo jaunimo dalyvavimas kultūrinėse veiklose
Jaunimo (15–29 m.), dalyvaujančio kultūrinėse veiklose, dalys (proc.) ES šalyse 2015 m. ir 2022 m.
Taip pat galime matyti dalyvavimo kultūrinėse veiklose dažnumo pokyčius ES šalyse nuo 2015 m. iki 2022 m. Bendra tendencija – visose ES šalyse sumažėjo jaunimo, dalyvaujančio kultūrinėse veiklose, procentinės dalys. Labiausiai jaunimo dalyvavimas kultūrinėse veiklose sumažėjo Latvijoje – nuo 82,3 proc. 2015 m. iki 57,6 proc. 2022 m. Tačiau jaunimo dalyvavimo kultūrinėse veiklose mastas nepasikeitė Ispanijoje, Lenkijoje ir Kroatijoje. Lietuvoje jaunimo dalyvavimas kultūrinėse veiklose sumažėjo nuo 87,1 proc. 2015 m. iki 72,1 proc. 2022 m.
Vienas iš gyventojų fizinės sveikatos rodiklių yra tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, kuri yra prognozuojama gimus atitinkamais metais. Lietuvos vaikų, kurie gimė nuo 2014 m. iki 2023 m., tikėtina sveiko gyvenimo trukmė yra trumpesnė už ES šalių vidurkį (2.7.15 pav.). Vyrų tikėtina sveiko gyvenimo trukmė yra apie 7 metais mažesnė nei ES vidurkis. Moterų tikėtina sveiko gyvenimo trukmė už ES vidurkį trumpesnė apie 5 metais. Taip pat galime matyti ryškius skirtumus pagal tikėtiną sveiko gyvenimo trukmę tarp Lietuvos vyrų ir moterų. Lietuvos moterų, gimusių 2014, 2022 ir 2023 m., tikėtina sveiko gyvenimo trukmė atitinka ES vidurkį, tačiau Lietuvos vyrų tikėtina sveiko gyvenimo trukmė yra trumpesnė.
2.7.15 pav. Lietuvos vyrų fizinė sveikata yra prastesnė nei moterų ir ES šalių vidurkis
Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje ir ES šalyse pagal lytį ir gimimo metus
