Švietimo būklės apžvalga
Pedagogų rengimas ir jų kvalifikacijos tobulinimas Lietuvoje sudaro vientisą, nuoseklią sistemą, apimančią tiek studijas aukštosiose mokyklose, tiek nuolatinį profesinį tobulėjimą per visą karjerą. Šiuo metu Lietuvoje pedagogus rengia 3 pedagogų rengimo centrai ir 9 aukštosios mokyklos, vykdančios akredituotas pedagogikos studijų krypties studijas. Lietuvoje mokytojai rengiami lygiagrečiuoju, nuosekliuoju ir gretutinių studijų būdais. 2021–2025 m. augo asmenų, studijuojančių pedagoginėse studijų programose, skaičius (nuo 4 350 studentų 2021 m. iki 6 247 – 2025 m.), kartu didėjo ir studijas baigusiųjų skaičius (nuo 1 139 asmenų 2021 m. iki 1 464 – 2025 m.).
Lietuvoje pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis, reglamentuojama teisės aktais. Mokytojai privalo nuolat tobulinti kompetencijas – bent kartą per trejus metus, o kasmet turi teisę profesiniam tobulėjimui skirti ne mažiau kaip 5 dienas.
Kvalifikacijos tobulinimas apima tiek naujų kompetencijų (pvz., kito dalyko ar specializacijos) įgijimą, tiek profesinių gebėjimų stiprinimą, dalyvaujant programose, renginiuose, stažuotėse ar kitose profesinio tobulėjimo veiklose, ir savišvietos būdu. Duomenys rodo, kad kvalifikacijos tobulinimo pasiūla didėja, o mokytojai aktyviai dalyvauja profesinio tobulėjimo veiklose: EBPO TALIS 2024 m. duomenimis, net 99,8 proc. Lietuvos mokytojų per metus įsitraukia į profesinio mokymosi veiklas.
Kaip nurodyta ŠMSM svetainėje, pedagogo profesiją galima įgyti devyniose Lietuvos aukštosiose mokyklose: Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete, Mykolo Romerio universitete, Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno kolegijoje, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, Vilniaus kolegijoje. Taip pat trys institucijos ar jų konsorciumai turi pedagogų rengimo centro statusą. Tai – Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir aukštosios mokyklos, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį: Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus kolegija.
Pedagogų rengimo reglamente (2024) nustatomos pedagogo kvalifikacijos ir dalykinės kompetencijos, pedagoginės specializacijos įgijimo būdai, reikalavimai pedagogų rengimo centrams ir kitoms aukštosioms mokykloms, rengiančioms pedagogus, taip pat pedagoginių studijų programų ir pedagogikos profesinių studijų vykdymo reikalavimai.
Pedagogo kvalifikacija Lietuvoje gali būti įgyjama lygiagrečiuoju, nuosekliuoju būdais arba gretutinėse studijose, taip pat asmeniui gali būti pripažinta neformaliuoju būdu įgyta pedagogo kvalifikacija (8.1 lentelė)1.
8.1 lentelė. Pedagogo kvalifikacija Lietuvoje gali būti įgyjama įvairiais būdais
Pedagogų rengimo reglamente (2024) ir Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše (2014) įvardyti pedagogo kvalifikacijos įgijimo būdai
Pagal: Pedagogų rengimo reglamentą (2024) ir Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą (2014)
Pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos, kognityvinės, veikimo kartu ir emocinės-motyvacinės sričių kompetencijos apibrėžiamos Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų apraše (2023). Įgytos kompetencijos tobulinamos visą aktyvios profesinės veiklos laikotarpį.
Studijuojantieji pedagoginių studijų programose ir jas baigusieji
2021–2025 m. augo bendras asmenų, studijuojančių pedagoginėse studijų programose, skaičius – nuo 4 350 iki 6 247 studentų (8.1 pav.). Labiausiai padidėjo (48,8 proc.) studijuojančiųjų profesinėse pedagogikos studijose skaičius – nuo 596 iki 887 studentų. Taip pat stebėtu laikotarpiu 45,0 proc. padaugėjo studijuojančiųjų pirmosios pakopos pedagogikos krypties studijų programose ir 31,6 proc. – gretutinėse pedagogikos studijų programose.
8.1 pav. 2021–2025 m. augo asmenų, studijuojančių pedagogo kvalifikaciją suteikiančiose studijų programose, skaičius
Asmenų, studijavusių (studijuojančių) pedagogo kvalifikaciją suteikiančiose studijų programose, skaičiaus kaita 2021–2025 m.
Asmenų, baigusių pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijas, skaičius 2022–2025 m. (t. y. per laikotarpį nuo 2021–2022 m. m. iki 2024–2025 m. m.) svyravo. Ypač didelis baigusių šias studijas asmenų skaičiaus augimas buvo 2024 m., palyginti su 2023 m. (nuo 1 047 iki 1 465 absolventų). Tikėtina, kad tokias tendencijas lėmė nuo 2020–2021 m. m. įvestos paskatos pedagogiką studijuojantiems bakalauro studijų studentams ir nuo 2023–2024 m. m. padidintos paskatos profesinių pedagogikos studijų studentams, taip pat sprendimas beveik neriboti šių studijų vietų skaičiaus.
8.2 pav. 2024 m., palyginti su 2023 m., baigusių pedagogines studijas asmenų skaičius gerokai išaugo
Asmenų, baigusių pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijas, skaičiaus kaita 2022–2025 m.
Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistema
Lietuvoje pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. Švietimo įstatymas (2011) nustato, kad ne rečiau kaip kartą per trejus metus pedagoginiai darbuotojai (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus), atsižvelgdami į savo pedagoginės veiklos specifiką, privalo tobulinti savo kvalifikaciją socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo ir kitose srityse. Mokytojai taip pat privalo tobulinti savo kvalifikaciją prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Švietimo įstatyme (2011) taip pat įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę mokytojui ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programose ir renginiuose.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai (2025) reglamentuoja, kad kvalifikacijos tobulinimas apima įgytos kvalifikacijos plėtojimą ir profesinių kompetencijų tobulinimą. Pedagoginiai darbuotojai kvalifikaciją gali plėtoti, įgydami kito (-ų) mokomojo (-ųjų) dalyko (-ų) ar ugdymo specializacijos kompetencijų aukštojoje mokykloje. Profesinės kompetencijos gali būti tobulinamos pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programose, nacionalinėse pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programose, renginiuose ir savišvietos būdu, taip pat dalyvaujant mentorystės mokymuose, ugdomosios ir vadybinės veiklos stebėjimuose ir aptarimuose, praktinės veiklos refleksijose, stažuotėse ir kituose neformaliojo suaugusiųjų švietimo renginiuose.
Švietimo įstatymas (2011) taip pat nustato, kad pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai ir akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Nacionalines pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai, kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir (ar) akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis.
Kvalifikacijos tobulinimas yra planuojamas asmens, švietimo įstaigos, savininko ir nacionaliniu lygmenimis. Pedagoginis darbuotojas ne rečiau nei kartą per metus įsivertina savo profesines kompetencijas, remdamasis mokinių pasiekimų ir pažangos, švietimo įstaigos rezultatais ir kitais rodikliais, nusimato kvalifikacijos tobulinimo poreikius, renkasi profesinių kompetencijų tobulinimo formas ir kvalifikacijos tobulinimo būdus. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikis taip pat analizuojamas ir planuojamas švietimo įstaigos, savininko ir nacionaliniu lygmenimis.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai (2025) įgalioja NŠA atlikti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo stebėseną.
Remiantis Nacionalinės švietimo agentūros 2024 m. pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos apžvalgos duomenimis, 2024 m. 78 akredituotos institucijos ir 10 aukštųjų mokyklų turėjo teisę vykdyti pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo veiklas. 2025 m. akredituotų institucijų skaičius išaugo iki 83, o aukštųjų mokyklų, dalyvaujančių pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje, skaičius liko nepakitęs.
Viena iš EBPO TALIS tyrimo sričių – profesinis mokymasis2: kiek ir kaip mokytojai gali pasinaudoti profesinės kvalifikacijos tobulinimo priemonėmis, kokie mokytojų poreikiai ir kur mokytojai dalyvauja, kas trukdo jiems pasinaudoti tomis priemonėmis. 2024 m. EBPO TALIS tyrimo duomenimis, net 99,8 proc. Lietuvos mokytojų (EBPO vidurkis – 96,0 proc.) per paskutinius 12 mėn. iki tyrimo dalyvavo profesinio mokymosi veiklose. Daugiausia Lietuvos mokytojų dalyvavo kursuose, seminaruose ir praktinės veiklos užsiėmimuose (98,3 proc.). Taip pat mokytojai aktyviai rinkosi ir savarankiško mokymosi veiklas (92,3 proc.), formaliuosius ar neformaliuosius tinklus, skirtus profesiniam mokymuisi (74,6 proc.), ir švietimo konferencijas (71,4 proc.). Mažesnė dalis mokytojų dalyvavo formaliose kvalifikacijos kėlimo programose (37,7 proc.) ir lankėsi verslo įmonėse, visuomeninėse ar nevyriausybinėse organizacijose (30,7 proc.). Lyginant, kokiu būdu mokytojai dalyvauja profesinio mokymosi veiklose, pastebėta, kad vyrauja dalyvavimas asmeniškai ir nuotoliniu būdu (internetu), šį būdą dažniausiai rinkosi mokytojai, dalyvavę kursuose, seminaruose ir praktinės veiklos užsiėmimuose (54,8 proc.) (8.3 pav.)
8.3 pav. Didžiausia dalis mokytojų dalyvavo kursuose, seminaruose ir praktiniuose užsiėmimuose
Mokytojų dalyvavimo profesinio mokymosi veiklose pasiskirstymas (dalis, proc.) pagal veiklos tipą, EBPO TALIS 2024 m. duomenimis*
* Duomenys pateikti, taikant skaitinių reikšmių apvalinimą.
Duomenų šaltinis: EBPO TALIS (2024) duomenų bazė
Pažymėtina, kad Lietuvos mokyklų vadovai taip pat aktyviai dalyvavo profesinio mokymosi veiklose (8.4 pav.). Daugiausia Lietuvos mokyklų vadovų dalyvavo savarankiškose mokymosi veiklose (95,7 proc.). Be to, mokyklų vadovai aktyviai rinkosi ir lyderystės seminarus, kursus ir praktinius užsiėmimus (92,4 proc.), švietimo konferencijas (89 proc.), taip pat kursus, seminarus ir praktinės veiklos užsiėmimus, skirtus skaitmeninių išteklių ir priemonių panaudojimo mokymui strategijai parengti (75,5 proc.). Mažesnė dalis mokyklų vadovų dalyvavo kolegų vykdomų veiklų stebėjimuose ir savianalizėje (55,5 proc.) ir formaliose kvalifikacijos tobulinimo programose (34,9 proc.). Lyginant, kokiu būdu mokyklų vadovai dalyvauja profesinio mokymosi veiklose, nustatyta, kad vyrauja asmeniškas dalyvavimas, šį būdą dažniausiai rinkosi mokyklų vadovai, dalyvavę savarankiškose mokymosi veiklose (52,7 proc.) ir lyderystės kursuose, seminaruose ir praktinės veiklos užsiėmimuose (39,3 proc.).
8.4 pav. Didžiausia dalis mokyklų vadovų dalyvavo savarankiškose profesinio mokymosi veiklose
Mokyklų vadovų dalyvavimo profesinio mokymosi veiklose pasiskirstymas (dalis, proc.) pagal veiklos tipą, EBPO TALIS 2024 m. duomenimis*
* Duomenys pateikti, taikant skaitinių reikšmių apvalinimą.
Duomenų šaltinis: EBPO TALIS (2024) duomenų bazė
Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai ir trikdžiai
Remiantis EBPO TALIS 2024 m. duomenimis, didžiausia mokytojų dalis didelį profesinio mokymosi poreikį nurodo tokiose srityse, kaip ugdymo programų išmanymas (36,1 proc.), mokinių, turinčių SUP, ugdymas (32,5 proc.), mokinių pasiekimų vertinimas (32,3 proc.) ir DI naudojimo mokymui ir mokymuisi įgūdžių stiprinimas (30,2 proc.). Tik santykinai nedidelė mokytojų dalis nurodo didelį profesinio mokymosi poreikį mokyklos valdymo ir administravimo (8,3 proc.), ugdymo daugiakultūrėje ir įvairiakalbėje aplinkoje (17,3 proc.) ir savo mokomojo (-ųjų) dalyko (-ų) pedagogikos, didaktikos (18,8 proc.) srityse. Didžiausia dalis mokytojų (43,5 proc.) nemato jokio poreikio įgyti (plėtoti) kompetencijas mokyklos valdymo ir administravimo srityje (8.5 pav.).
8.5 pav. Daugiausia mokytojų didelį profesinio mokymosi poreikį mato ugdymo programų išmanymo srityje
Mokytojų profesinio mokymosi poreikio pasiskirstymas (dalis, proc.), EBPO TALIS 2024 m. duomenimis*
* Duomenys pateikti, taikant skaitinių reikšmių apvalinimą.
Duomenų šaltinis: EBPO TALIS (2024) duomenų bazė
Daugiausia mokyklos vadovų didelį profesinio tobulėjimo poreikį nurodo tokiose srityse, kaip duomenų naudojimas mokyklos veiklos kokybei gerinti (40,3 proc.), darbuotojų gerovės skatinimas (33,0 proc.), veiksmingo grįžtamojo ryšio teikimas (32,8 proc.) ir vadovavimas mokyklai (30,7 proc.). Didžiausia dalis mokyklos vadovų (10,2 proc.) nemato jokio poreikio įgyti (plėtoti) kompetencijas profesinio mokymosi plano mokytojams (su mokytojais) kūrimo srityje. Gana nemažos dalies mokyklos vadovų susidomėjimo taip pat nesukelia lygybės ir įvairovės skatinimo kompetencijų plėtojimo klausimas – net 9,3 proc. mokyklų vadovų teigia, kad jie šiuo metu nemato jokio profesinio mokymosi poreikio šioje srityje (8.6 pav.).
8.6 pav. Daugiausia mokyklų vadovų didelį profesinio mokymosi poreikį nurodo duomenų naudojimo mokyklos veiklos kokybei gerinti srityje
Mokyklų vadovų profesinio mokymosi poreikio pasiskirstymas (dalis, proc.), EBPO TALIS 2024 m. duomenimis*
* Duomenys pateikti, taikant skaitinių reikšmių apvalinimą.
Duomenų šaltinis: EBPO TALIS (2024) duomenų bazė
EBPO TALIS 2024 m. duomenimis, tik 3,6 proc. Lietuvos mokytojų pažymėjo, kad profesinio mokymosi veiklos visiškai neturėjo įtakos jų darbui mokykloje. Visgi aktualu atkreipti dėmesį, kad taip pat net 41,9 proc. mokytojų nurodė, jog profesinio mokymosi veiklos įtakos darbui mokykloje turėjo tik iš dalies (8.7 pav.). Tokie duomenys galbūt rodo, kad profesinio mokymosi veiklos, siūlomos mokytojams, neatitinka jų poreikių. Kita vertus, tai gali būti susiję ir su dideliu darbo krūviu ir laiko, kuris turėtų būti skirtas įgytoms žinioms ir gebėjimams pritaikyti praktinėje veikloje, trūkumu (apie tai iš dalies kalbama ir toliau, aptariant profesinio mokymosi trikdžius).
8.7 pav. Profesinio mokymosi veiklos, kuriose dalyvavo mokytojai, turėjo daug ar nemažai įtakos jų darbui mokykloje
Mokytojų nuomonių apie profesinio mokymosi veiklų, kuriose jie dalyvavo per pastaruosius 12 mėnesių, įtaką darbui mokykloje pasiskirstymas (dalys, proc.), EBPO TALIS 2024 m. duomenimis*
* Duomenys pateikti, taikant skaitinių reikšmių apvalinimą.
Duomenų šaltinis: EBPO TALIS (2024) duomenų bazė
Daugiausia mokytojų (45,5 proc.) sutinka ar visiškai sutinka, kad didžiausias profesinio mokymosi trikdis – laiko stoka dėl kitų įsipareigojimų ar pareigų. Taip pat didelė dalis mokytojų (42 proc.) visiškai sutinka arba sutinka su teiginiu, kad profesinio mokymosi užsiėmimai nesiderina su darbo grafiku, 36,6 proc. visiškai sutinka ar sutinka, kad nėra tinkamos profesinio mokymosi pasiūlos (8.8 pav.).
8.8 pav. Mokytojų teigimu, esminis mokytojų profesinio mokymosi trikdis – laiko stoka
Mokytojų nuomonių apie profesinio mokymosi trikdžius pasiskirstymas (dalys, proc.), EBPO TALIS 2024 m. duomenimis*
* Duomenys pateikti, taikant skaitinių reikšmių apvalinimą.
Duomenų šaltinis: EBPO TALIS (2024) duomenų bazė