Švietimo būklės apžvalga
Per 2022–2025 m. šalyje sumažėjo 55 švietimo įstaigomis: 21 ikimokyklinio ugdymo mokykla ir 34 bendrojo ugdymo mokyklomis. Savivaldybių mokyklų mažėjo, o nevalstybinių mokyklų – daugėjo, ypač miestų bendrojo ugdymo mokyklų (+ 11). Didžiausią bendrojo ugdymo mokyklų dalį (2025 m. – 43,4 proc.) sudarė gimnazijos. NVŠ ir FŠPU mokyklų skaičius kito mažai, bet augo kitų švietimo teikėjų skaičius (+ 115 per trejus metus).
Didžiausia iki 200 mokinių ugdančių bendrojo ugdymo mokyklų dalis 2025 m. buvo mažosiose savivaldybėse (32,4 proc., + 7,4 proc. punkto per 3 metus), žiedinėse ir didesniosiose savivaldybėse ji sudarė po 27,5 proc. (sumažėjo atitinkamai 3,3 ir 0,8 proc. punkto), miestų savivaldybėse – 4,3 proc. (padidėjo 0,5 proc. punkto).
2025 m. vidutinis klasės dydis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmenyje buvo 15,2, pradinio ugdymo – 18,7, pagrindinio ugdymo – 21,1, vidurinio ugdymo – 17,6 mokinio. Didžiausios bendrojo ugdymo mokyklų klasės formuojamos miestų savivaldybėse (vidurkis – 24,3 mokinio), mažiausios – žiedinėse ir mažosiose (19,4 mokinio). Jungtinėse klasėse besimokančių 1–4 kl. mokinių dalis per 2022–2025 m. sumažėjo nuo 1,7 iki 1,2 proc., tačiau kai kuriose savivaldybėse išlieka didelė (Šalčininkų r. – 14,3 proc., Pasvalio r. – 10,0 proc.).
Vienam mokiniui tenkantis plotas miesto ikimokyklinio ugdymo mokyklose sumažėjo (nuo 20,0 iki 12,6 kv. m), kaimo – šiek tiek paaugo (nuo 11,2 iki 12,0 kv. m), bendrojo ugdymo mokyklose kito nereikšmingai.
2025 m. šalyje veikė 1 630 (2022 m. – 1 685) ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų1. Švietimo įstaigų skaičius per 3 metus sumažėjo 55 įstaigomis: 34 bendrojo ugdymo mokyklomis (sumažėjo 30 mokyklų kaime ir 4 mieste) ir 21 ikimokyklinio ugdymo mokykla (sumažėjo 24 mokyklomis mieste, o kaime – 3 mokyklomis padaugėjo). Profesinio mokymo įstaigų skaičius liko nepakitęs: mieste veikė 45, kaime – 8 įstaigos (2.5.1 pav.).
2.5.1 pav. Per trejus metus sumažėjo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklų skaičius
Švietimo įstaigų skaičiaus kaita šalyje 2022–2025 m.
Analizuojant pastarųjų trejų metų pokyčius pagal mokyklos pavaldumą ir vietovę, matyti, kad daugiausia pokyčių patyrė savivaldybių mokyklų tinklas. Savivaldybių priklausomybės ikimokyklinio ugdymo mokyklų skaičius sumažėjo 23 mokyklomis mieste ir 1 mokykla kaime, bendrojo ugdymo mokyklų – sumažėjo 14 mokyklų mieste ir 30 kaime.
Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo mokyklų padaugėjo 4 mokyklomis kaime, sumažėjo 2 mokyklomis mieste, o bendrojo ugdymo nevalstybinių mokyklų skaičius mieste išaugo 11 mokyklų, sumažėjo 1 mokykla kaime. Valstybinių mokyklų šalyje nedaug, ir jų skaičius per trejus metus praktiškai nepakito: išliko 2 ikimokyklinio ugdymo mokyklos, abi kaime, ir 15 bendrojo ugdymo mokyklų mieste, 10 – kaime (sumažėjo viena mokykla) (2.5.2 pav.). Lygindami šiuos duomenis su mokinių skaičiaus kaitos dinamika pagal mokyklų pavaldumą (2.3 poskyris), matome nevalstybinio švietimo plėtrą ir savivaldybių tinklo optimizavimą.
2.5.2 pav. 2022–2025 m. mažėjo savivaldybių mokyklų skaičius mieste ir kaime; augo nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo mokyklų skaičius kaime, bendrojo ugdymo mokyklų – mieste
Mokyklų skaičius 2022 ir 2025 m. pagal mokyklos priklausomybę ir vietovę
Analizuojant bendrojo ugdymo mokyklų skaičių pagal mokyklos tipą (2.5.3 pav.), matyti, kad šalyje daugiausia yra gimnazijų – 2025 m. jų buvo 382 (sumažėjo 10 gimnazijų), ir jos sudarė beveik pusę – 43,4 proc. visų mokyklų. Per trejus metus sumažėjo 9 pradinėmis mokyklomis (iki 111 mokyklų), 18 pagrindinių mokyklų (iki 212 mokyklų), padaugėjo 2 progimnazijomis (iki 175 mokyklų).
2.5.3 pav. 2022–2025 m. labiausiai mažėjo pagrindinių mokyklų skaičius
Mokyklų skaičiaus kaita pagal institucijos tipą 2022–2025 m.
Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) mokyklos
Neformalųjį vaikų švietimą gali vykdyti įvairūs švietimo teikėjai: NVŠ ir FŠPU mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Kiti švietimo teikėjai yra įvairios viešosios įstaigos, mažosios bendrijos ar asmenys. Per trejus metus NVŠ ar FŠPU mokyklų skaičius kito mažai: mieste nepakito, o kaimo vietovėse sumažėjo 4 mokyklomis. Kitų švietimo teikėjų skaičius kasmet augo, ypač miestuose, ir 2025 m. buvo 115 teikėjų didesnis nei 2022 m. Kaimo vietovėse kitų švietimo teikėjų skaičius kito nuosaikiau: padaugėjo 10 teikėjų. Keletas kitų švietimo teikėjų vietovės nenurodė (2.5.4 pav.).
2.5.4 pav. Per 2022–2025 m. stipriai išaugo NVŠ paslaugas teikiančių kitų (ne NVŠ ir FŠPU mokyklų) švietimo teikėjų skaičius, o kaime sumažėjo NVŠ ir FŠPU mokyklų
NVŠ bei FŠPU mokyklų ir kitų švietimo teikėjų mokyklų skaičiaus kaita 2022–2025 m.
Dėl demografinių pokyčių savivaldybėse mažėjant mokinių skaičiui, daugėja mažesnių bendrojo ugdymo mokyklų – tokių, kuriose mokosi mažiau kaip 200 mokinių. Tokios mokyklos didžiausią dalį sudaro mažosiose savivaldybėse (2025 m. – 32,4 proc.), ir šioje savivaldybių grupėje tokių mokyklų daugėjo: grupės vidurkis per 2022–2025 m. padidėjo 7,4 proc. punkto. Gana didelę dalį mokyklos iki 200 mokinių 2025 m. taip pat sudarė žiedinėse ir didesniosiose savivaldybėse – po 27,5 proc., tačiau pokyčiai šiose savivaldybių grupėse vyko mažėjimo linkme: grupių vidurkiai sumažėjo atitinkamai 3,3 ir 0,8 proc. punkto (2.5.5 pav.). Miestų savivaldybėse mažiau nei 200 mokinių turinčių mokyklų dalis buvo mažiausia – vidurkis 4,3 proc., per trejus metus padidėjo 0,5 proc. punkto. Iki 200 mokinių ugdančių valstybinių mokyklų dalis 2025 m. sudarė 27,3 proc. (sumažėjo 3,1 proc. punkto), nevalstybinių mokyklų daugiau nei pusė buvo sąlyginai nedidelės – 56,2 proc. (sumažėjo 3,4 proc. punkto).
Per analizuojamą laikotarpį mažiau nei 200 mokinių ugdančių mokyklų dalis sumažėjo
19-oje savivaldybių, 23-ose savivaldybėse paaugo, 12-oje nepakito, 6-iose savivaldybėse 2022–2025 m. tokių mokyklų nebuvo.
2.5.5 pav. Per 2022–2025 m. 19-oje savivaldybių sumažėjo, 23-ose savivaldybėse padidėjo bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokėsi mažiau kaip 200 mokinių, dalis
Savivaldybės priklausomybės bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2025 m. rugsėjo 1 d. mokėsi mažiau kaip 200 mokinių (pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas), dalis (proc.)
Sėkmingam ugdymuisi užtikrinti ypač svarbi ugdymo aplinka, leidžianti mokiniams patogiai ir saugiai ugdytis, nes tik tada mokiniai gali pasiekti gerų mokymosi rezultatų. Savivaldybės ir valstybės įsteigtoms mokykloms ūkio lėšas skiria (t. y. užtikrina patogią ir saugią ugdymo aplinką) tų mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Kuo didesnis santykinis (skaičiuojant vienam mokiniui) patalpų plotas, tuo santykinai daugiau reikia lėšų. Tačiau mokyklos patalpų plotas svarbus ne vien ekonominiu aspektu – optimalus patalpų plotas padeda sukurti patogias ugdymosi sąlygas, įrengiant įvairesnių edukacinių erdvių ir pan.
Mokyklos patalpų ploto, tenkančio vienam mokiniui, dydžio kaita priklauso nuo mokinių skaičiaus kaitos. Smarkiai išaugęs mokinių skaičius reikalauja steigti naujas mokyklas ar ieškoti papildomų patalpų, sumažėjęs – mažinti ugdymui naudojamų patalpų (mokyklų, jų padalinių) skaičių.
Per trejus metus vienam ikimokyklinio ugdymo mokyklos mokiniui tenkantis bendras mokyklos plotas sumažėjo 6,8 kv. m – nuo 19,4 iki 12,6 kv. m. Labiausiai mokiniui tenkantis sąlyginis plotas sumažėjo miestuose – nuo 20,0 iki 12,6 kv. m mokiniui, o kaime padidėjo nuo 11,2 iki 12,0 kv. m. Lyginant mokyklų plotą pagal mokyklos mokomąją kalbą, daugiausia bendrojo mokyklos ploto vienam ikimokyklinio ugdymo mokyklos mokiniui tenka mokyklose rusų mokomąja kalba (2025 m. – 24,7 kv. m), jis išaugo nuo 16,3 kv. m 2022 m. Vadinasi, mokyklose rusų mokomąja kalba mažėja mokinių, ir šių mokyklų išlaikymas mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms kainuoja daug lėšų.
Mokyklose lietuvių mokomąja kalba mokiniui tenkantis plotas sumažėjo labiausiai: nuo 20,7 kv. m iki 12,4 kv. m per trejus metus. Šiose mokyklose mokiniui tenkantis plotas panašus į mokyklose keliomis mokomosiomis kalbomis tenkantį plotą (12,7 kv. m). Mokyklose lenkų mokomąja kalba vienam mokiniui tenka mažiausiai bendrojo mokyklos ploto – 11,2 kv. m, ir šis plotas padidėjo nuo 10,6 kv. m 2022 m.
2.5.6 pav. Per 2022–2025 m. labiausiai sumažėjo vienam mokiniui tenkantis ikimokyklinio ugdymo mokyklos plotas mieste, mokyklose lietuvių mokomąja kalba, labiausiai išaugo – mokyklose rusų mokomąja kalba
Vienam mokiniui tenkančio ikimokyklinio ugdymo mokyklos bendrojo ploto (kv. m) pagal vietovę ir mokyklos mokomąją kalbą (kalbas) kaita 2022–2025 m.
Kitokia dinamika pasižymi kaita bendrojo ugdymo mokyklose (2.5.7 pav.): per pastaruosius trejus metus jose vienam mokiniui tenkantis mokyklos bendrasis plotas kito gana nereikšmingai – šiek tiek sumažėjo šalies mastu (nuo 12,4 iki 12,1 kv. m), miestuose (nuo 11,4 iki 11,2 kv. m), kiek labiau sumažėjo kaime (nuo 17,4 iki 16,9 kv. m).
Analizuojant ploto pokyčius pagal bendrojo ugdymo mokyklos mokomąją kalbą, 2025 m. daugiausia mokyklos bendrojo ploto vienam mokiniui teko lenkų mokomąja kalba ugdančiose mokyklose – 14 kv. m (per trejus metus nereikšmingai padidėjo, 0,3 kv. m), lietuvių mokomąja kalba ugdančiose mokyklose mokyklos ploto mokiniui teko šiek tiek mažiau – 12,2 kv. m (sumažėjo 0,3 kv. m), keliomis kalbomis ugdančiose mokyklose šis plotas buvo mažiausias – 9,9 kv. m (sumažėjo 1,4 kv. m). Rusų mokomąja kalba ugdančiose mokyklose mokiniui teko 10,6 kv. m, šiose mokyklose vienam mokiniui tenkantis mokyklos plotas paaugo 1 kv. m.
2.5.7 pav. Per 2022–2025 m. labiausiai mažėjo vienam mokiniui tenkantis bendrojo ugdymo mokyklos plotas kaime, keliomis mokomosiomis kalbomis mokančiose mokyklose, labiausiai augo – mokyklose rusų mokomąja kalba
Vienam mokiniui tenkančio bendrojo ugdymo mokyklos bendrojo ploto (kv. m) pagal vietovę ir mokyklos mokomąją kalbą (kalbas) kaita 2022–2025 m.
Klasių (grupių) dydis; vidutinis mokinių skaičius klasėje (grupėje)
2025 m. ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėje (klasėje) mokėsi 15,2 mokinio – grupės dydis per trejus metus sumažėjo 1,5 mokinio. Vidutinis pradinio ugdymo klasės dydis buvo 18,7 – sumažėjo 0,5 mokinio. Vidutinis pagrindinio ugdymo klasės dydis nepakito – 21,1 mokinio. Tik vidurinio ugdymo klasės šiek tiek (0,3 mokinio) padidėjo ir pasiekė 17,6 mokinio (2.5.8 pav.).
Tyrimai rodo, kad skiriant daugiau mokytojų dėmesio ir laiko mažesniems vaikams, pagerėja jų ugdymo kokybė, todėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) turėtų būti mažesnės nei bendrojo ugdymo klasės. Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad mažesnėse klasėse geriau sekasi mokytis socialiai pažeidžiamų grupių mokiniams, be to, nustatytas teigiamas ryšys tarp mažesnio klasės dydžio ir didesnio mokytojų pasitenkinimo darbu (OECD Education GPS)2.
2.5.8 pav. Per 2022–2025 m. vidutinis klasės (grupės) mokinių skaičius vidurinio ugdymo lygmenyje augo, kituose lygmenyse – mažėjo
Vidutinio klasės (grupės) komplekto mokinių skaičiaus (asmenys) kaita 2022–2025 m.
EBPO duomenimis, 2022 m.3 Lietuva pateko tarp šalių, kuriose formuojamos pradinio ugdymo klasės buvo mažesnės nei vidutiniškai EBPO, tačiau, palyginti su 2013 m. buvusiu klasės dydžiu, padidėjo 2 mokiniais (OECD, 2025). 2022 m. pradinio ugdymo klasėje Lietuvoje buvo ugdoma vidutiniškai 18 mokinių, 25 ES šalių vidurkis – 19 mokinių, EBPO šalių vidurkis – 21 mokinys. Lietuvos pagrindinio ugdymo klasės dydis (vidutiniškai 21 mokinys) buvo toks pats, kaip 25 ES šalių vidurkis; EBPO vidurkis – 23 mokiniai.
Didžiausios klasės formuojamos miestų savivaldybių mokyklose: 2025 m. jose mokėsi vidutiniškai 24,3 mokinio, kiek mažesnės – 20 mokinių – didesniosiose, mažosiose ir žiedinėse savivaldybėse (vidutiniškai 19,4 mokinio). Per 2022–2025 m. miestų ir mažųjų savivaldybių grupių mokinių skaičiaus klasėje vidurkiai šiek tiek mažėjo (0,2 mokinio), didesniųjų savivaldybių grupės vidurkis nepakito, o žiedinių savivaldybių vidurkis padidėjo 0,7 mokinio.
2025 m. didžiausias vidutinis mokinių skaičius klasėje – 25,2 mokinio – buvo Klaipėdos m., mažiausias – 12,5 mokinio – Neringos savivaldybėje. Per 2022–2025 m. vidutinis klasės dydis padidėjo 24 savivaldybėse; labiausiai vidutinis klasės dydis paaugo Biržų r. (1,6 mokinio), Jurbarko r. (1,3 mokinio), Lazdijų r. (1,1 mokinio), Tauragės r., Šiaulių r., Kelmės r., Vilniaus r. (1 mokiniu) savivaldybėse; sumažėjo – 33 savivaldybėse, labiausiai – Neringos (1,9 mokinio), Druskininkų (1,4 mokinio), Visagino (1,3 mokinio), Radviliškio r., Akmenės r. (po 1,2 mokinio) savivaldybėse (2.5.9 pav.).
2.5.9 pav. Per 2022–2025 m. vidutinis klasės komplekto dydis augo žiedinių savivaldybių grupėje, kitose – nekito arba mažėjo
Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklos klasės komplekto dydis (mokinių skaičius) savivaldybėse 2022 ir 2025 m.
Pastaba: skaičiuotas bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų dydis, neįskaičiuojant specialiosios paskirties mokyklų, specialiųjų klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių, veikiančių ikimokyklinio ugdymo skyriuose.
2025 m. jungtinėse klasėse (skaičiuojant tik bendrosios paskirties klases) mokėsi 1,2 proc. 1–4 klasių mokinių (1 361 mokinys). Per trejus metus jungtinėse klasėse besimokančių 1–4 klasių mokinių dalis sumažėjo 0,5 proc. punkto4. Kaimo vietovėse jungtinėse klasėse besimokančių 1–4 klasių mokinių dalis per trejus metus sumažėjo 1,3 proc. punkto – nuo 5,8 iki 4,5 proc. (nuo 1 045 iki 878 mokinių). Miestuose jungtinėse klasėse mokėsi palyginti mažiau 1–4 klasių mokinių. Jų dalis 2022 m. sudarė 0,9 proc., o 2025 m. – 0,5 proc. (sumažėjo nuo 882 iki 483 mokinių) (2.5.10 pav.).
Mažėjo ir jungtinių klasių komplektų dalis nuo bendro klasių komplektų skaičiaus. 2022 m. šalyje buvo 204 jungtinių 1–4 klasių komplektai (tai sudarė 3,4 proc. visų 1–4 klasių komplektų), per trejus metus jų skaičius sumažėjo iki 129 (2,1 proc.). Kaime jungtinių klasių komplektų sumažėjo nuo 116 (8,6 proc.) iki 82 (6,4 proc.), mieste – nuo 88 (1,9 proc.) iki 47 komplektų (1 proc.).
2.5.10 pav. 2022–2025 m. ir mieste, ir kaime mažėjo jungtinėse klasėse besimokančių 1–4 klasių mokinių dalis ir jungtinių klasių komplektų dalis
1–4 klasių mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, dalies ir jungtinių 1–4 klasių komplektų dalies, palyginti su bendru klasių komplektų skaičiumi, kaita 2022–2025 m.
Savivaldybių duomenys rodo, kad 2022–2025 m. savivaldybių, kuriose pradinių klasių mokiniai mokėsi jungtinėse klasėse, skaičius mažėjo (2.5.11 pav.). 2025 m. didžiausia pradinių klasių mokinių dalis jungtinėse klasėse mokėsi didesniosiose savivaldybėse – vidutiniškai 2,7 proc. mokinių (2022 m. – 4,1 proc.), kiek mažiau – 2,3 proc. – žiedinėse savivaldybėse (2022 m. – 3,5 proc.), 2,2 proc. – mažosiose savivaldybėse (2022 m. – 3,1 proc.); miestų savivaldybėse tokių klasių nebeliko (2025 m. – 0,0 proc., 2022 m. – 0,1 proc.). Valstybinėse mokyklose jungtinėse 1–4 klasėse besimokančių mokinių dalis per trejus metus padidėjo nuo 0,9 iki 1,0 proc., nevalstybinėse – sumažėjo nuo 2,3 iki 0,9 proc.
Didžiausia jungtinėse 1–4 klasėse besimokančių mokinių dalis 2025 m. buvo Šalčininkų r. (14,3 proc.), Pasvalio r. (10,0 proc.), Kupiškio r. (8,3 proc.) savivaldybėse.
Jungtinėse klasėse besimokančių pradinių klasių mokinių dalis labiausiai padidėjo Varėnos r. savivaldybėje (2022 m. joje nebuvo besimokančiųjų jungtinėse klasėse, o 2025 m. tokių mokinių dalis sudarė 6,1 proc.), Joniškio r. (padidėjo 3,6 proc. punkto), Kalvarijos (2,2 proc. punkto), Kazlų Rūdos (1,8 proc. punkto) savivaldybėse. Dalyje savivaldybių jungtinėse klasėse besimokančių pradinių klasių mokinių dalis 2022 m. buvo gana didelė, o 2025 m. jungtinių klasių nebeliko, tai: Rietavo (2022 m. – 8,8 proc.), Ignalinos r. (2022 m. – 7,6 proc.), Skuodo r. (2022 m. – 7,2 proc.), Zarasų r. (2022 m. – 4,1 proc.) savivaldybės. Kai kuriose savivaldybėse dar yra jungtinėse klasėse besimokančių mokinių, tačiau jų dalis per trejus sumažėjo reikšmingai, tai: Biržų r. (sumažėjo 7 proc. punktais), Jurbarko r. (4,1 proc. punkto), Pakruojo r. (3,7 proc. punkto), Pasvalio r. (3,6 proc. punkto) savivaldybės (2.5.11 pav.).
2.5.11 pav. Per 2022–2025 m. savivaldybių, kuriose neliko jungtinėse klasėse besimokančių 1–4 kl. mokinių, skaičius padidėjo nuo 17 iki 23
1–4 klasių mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, dalys (proc.) savivaldybėse 2022 m. ir 2025 m.
