Švietimo būklės apžvalga
Tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai atskleidžia, kad Lietuvos mokinių pasiekimai artimi tarptautiniams vidurkiams ar už juos aukštesni. 2021 m. IEA PIRLS duomenimis, Lietuva pateko tarp dešimties geriausius 4 kl. mokinių skaitymo rezultatus pasiekusių šalių. 2023 m. už tarptautinius vidurkius buvo aukštesni 4 kl. ir 8 kl. mokinių IEA TIMSS rezultatai. 2022 m. penkiolikmečių EBPO PISA rezultatai buvo artimi EBPO šalių vidurkiui; remiantis šio tyrimo duomenimis, nustatyta, kad Lietuvos švietimo sistema pateko tarp keturių atspariausių, t. y. greitai atsistatančių praėjus sunkumams, sistemų.
2026 m. NMPP ir 2025 m. PUPP duomenimis, didžiausios mokinių dalies (42–80 proc.) lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimai atitinka pagrindinį pasiekimų lygį. Palyginus pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių 2025 m. ir 2026 m. NMPP rezultatus, matyti rezultatų kritimas (išskyrus 8 kl. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rodiklius): sumažėjo pasiekusiųjų bent pagrindinį pasiekimų lygį, padaugėjo mokinių, kurių pasiekimai ne aukštesni, kaip slenkstinio lygio.
2025 m. 76,9 proc. abiturientų išlaikė tris ir daugiau VBE. 2024–2025 m. m. 77 Lietuvos mokiniai laimėjo tarptautinių olimpiadų medalius ir prizines vietas. EBPO PISA 2022 m. duomenimis, Lietuvos mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų vertinimai daugeliu aspektų atsilieka nuo EBPO vidurkio. Pavyzdžiui, Lietuvoje 38,4 proc. penkiolikmečių labai mėgsta mokytis naujų dalykų (EBPO vidurkis – 50,1 proc.), priklausymo mokyklai jausmą nurodo jaučiantys 65 proc. mokinių (EBPO vidurkis – 75 proc.). ESPAD 2024 m. duomenimis, prastesnė emocinė savijauta susijusi su didesne rizikingo elgesio tikimybe: 35,1 proc. paauglių alkoholį vartojo norėdami pasijusti geriau, o niekada jokių psichoaktyviųjų medžiagų nevartojo tik 18,0 proc. mokinių.
Lietuvos mokinių pasiekimai tarptautiniame kontekste: IEA PIRLS, IEA TIMSS ir EBPO PISA tyrimų rezultatai
Lietuvos mokinių pasiekimus tarptautiniame kontekste atskleidžia reguliariai atliekami tyrimai: IEA PIRLS – tiriami 4 klasės mokinių skaitymo gebėjimai, IEA TIMSS – tiriami 4 ir 8 klasių mokinių matematikos ir gamtos mokslų gebėjimai, EBPO PISA – tiriami penkiolikmečių skaitymo gebėjimai, matematinis ir gamtamokslinis raštingumas, IEA ICCS – tiriamas mokinių pilietiškumas ir pilietinis ugdymas. Šiame skirsnyje, remiantis IEA TIMSS, IEA PIRLS ir EBPO PISA tyrimų duomenimis, apžvelgiami mokinių skaitymo, matematinio, gamtamokslinio ugdymo pasiekimai ir kūrybinio mąstymo gebėjimai, o socialinės, emocinės kompetencijos ir pilietiškumas aptariami tolesniame skirsnyje.
Naujausi tyrimų ciklai vyko šiais metais: IEA PIRLS – 2021 m., IEA TIMSS – 2023 m., EBPO PISA – 2025 m., bet leidinio rengimo metu pastarojo tyrimo ciklo rezultatai nebuvo paskelbti, tad remiamasi 2022 m. EBPO PISA tyrimo ciklo duomenimis.
Tyrimų duomenys atskleidžia, kad Lietuvos mokinių pasiekimai buvo aukštesni ar artimi tarptautiniams vidurkiams (2.1.1 pav.). Lietuvos IEA PIRLS 2021 m., kaip ir ankstesnių tyrimo ciklų, rezultatai buvo aukštesni už PIRLS skalės vidurkį; 2021 m. Lietuva pateko tarp dešimties geriausius rezultatus pasiekusių šalių (Skripkienė, Dukynaitė, Buinevičiūtė ir kt., 2023). Lietuvos mokinių IEA TIMSS tyrimo rezultatai ir 2023 m., ir per ankstesnius tyrimo ciklus taip pat buvo aukštesni už tarptautinius vidurkius. EBPO PISA Lietuvos rezultatai, anksčiau buvę žemesni, 2022 m. priartėjo prie EBPO šalių vidurkių.
2.1.1 pav. Lietuvos mokinių IEA PIRLS, IEA TIMSS ir EBPO PISA rezultatai – aukštesni ar artimi tarptautiniams vidurkiams IEA PIRLS, IEA TIMSS ir EBPO PISA tyrimų Lietuvos mokinių rezultatų ir tarptautiniai vidurkiai (trijų pastarųjų tyrimų ciklų rezultatai; taškai)
IEA PIRLS iki 2011 m. nurodomi tik lietuvių kalba, nuo 2016 m. – bendri lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis besimokančių mokinių rezultatai.
Punktyrine linija pažymėtas laikotarpis, kurio rezultatams darė įtaką COVID-19 pandemija. 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse tyrimas atliktas mokiniams jau pradėjus mokytis 5 klasėje (mokslo metų pradžioje).
2015 m. ir 2019 m. – TIMSS skalės vidurkis (ir matematikos, ir gamtos mokslų skalės vidurkis – 500 taškų, nekintanti reikšmė), 2023 m. – TIMSS dalyvavusių šalių rezultatų vidurkis.
Duomenų šaltiniai: Dukynaitė, Buinevičiūtė, Dudaitė-Zavistanavičienė, 2024; Dukynaitė, Jakubauskė, Prasauskas, 2023; Skripkienė, Dukynaitė, Buinevičiūtė, Litvinavičienė, 2023
Palyginus šių tyrimų dviejų pastarųjų ciklų Lietuvos rezultatus, matyti, kad reikšmingiausiai pagerėjo 4 klasės mokinių IEA TIMSS matematikos rezultatai (nuo 542 taškų 2019 m. pakilo iki 561 taško 2023 m.). IEA PIRLS duomenys atskleidžia pasiekimų stabilumą: 2016 m. ir 2021 m. 4 klasės mokinių skaitymo gebėjimų rezultatai buvo panašūs (augimas statistiškai nereikšmingas, be to, rezultatų pokyčiui įtakos turėjo COVID-19 pandemija). Vis tik verta pažymėti, kad tarptautiniu mastu pastebima IEA PIRLS rezultatų prastėjimo tendencija: 24-iose iš 46-ių abiejuose pastaruosiuose tyrimo cikluose dalyvavusių šalių skaitymo rezultatai statistiškai reikšmingai sumažėjo, 13-oje (įskaitant Lietuvą) – statistiškai reikšmingai nepakito, o 9-iose – padidėjo (Skripkienė, Dukynaitė, Buinevičiūtė ir kt., 2023).
Mokinių pasiekimų kritimo, stebint tarptautiniu mastu, tendenciją atskleidžia ir EBPO PISA tyrimas: 2015–2022 m. laikotarpiu sumažėjo visų tiriamų sričių EBPO šalių vidurkiai. Lietuvos rezultatai šiuo laikotarpiu šiek tiek svyravo arba paaugo ir priartėjo prie tarptautinių vidurkių. EBPO PISA 2022 m. Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimų vidurkis buvo 472 taškai (EBPO vidurkis – 476 taškai), matematinio raštingumo – atitinkamai 475 ir 472 taškai, gamtamokslinio raštingumo – 484 ir 485 taškai.
2022 m. EBPO PISA tyrime, greta pagrindinių sričių (skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo), tirti ir kūrybinio mąstymo gebėjimai. Šioje srityje Lietuvos penkiolikmečių pasiekimų vidurkis buvo 33 taškai (iš 60 galimų), toks pat buvo ir EBPO šalių vidurkis. Nustatyta, kad Lietuvos mokiniams geriausiai sekėsi kurti originalias idėjas, atlikti rašytinės ir vaizdinės raiškos užduotis, o sunkiausiai – kurti skirtingas idėjas ar tobulinti esamus sprendimus ir idėjas, kurti idėjas sprendžiant mokslinės srities problemas (Dukynaitė, Jakubauskė, Melnikė, 2024).
Išsamiau pasiektus rezultatus ir jų kaitą atskleidžia duomenys apie mokinių pasiskirstymą pagal pasiekimų lygmenis. IEA PIRLS ir IEA TIMSS tyrimuose išskiriami šie pasiekimų lygmenys: minimalus, vidutinis, aukštas ir aukščiausias.
Per pastaruosius tyrimų ciklus Lietuvoje bent minimalų tiriamų sričių pasiekimų lygmenį pasiekė beveik visi 4 klasės mokiniai (96–97 proc.) ir šiek tiek mažiau 8 klasės mokinių (88–95 proc.), o aukščiausią lygmenį dažniausiai pasiekdavo virš dešimtadalio mokinių (išsiskyrė 2023 m. 4 klasės matematikos rezultatai – aukščiausią lygmenį pasiekė 20 proc. mokinių) (2.1.1 lentelė). Tarp dviejų pastarųjų IEA PIRLS ir IEA TIMSS tyrimų ciklų rezultatų matomi tokie pokyčiai:
2.1.1 lentelė. IEA PIRLS ir IEA TIMSS duomenys apie skirtingus pasiekimų lygmenis pasiekusius mokinius atskleidžia, kad 4 klasės mokinių pasiekimų rodikliai dažniau augo, o 8 klasės – žemėjo
Nurodytus IEA PIRLS ir IEA TIMSS pasiekimų lygmenis pasiekusių mokinių dalys (proc.) ir jų pokyčiai (proc. p.) (dviejų pastarųjų tyrimų ciklų rezultatai)
| Tyrimas ir tiriamų mokinių klasė | Tyrimo sritis | Metai | Pasiekimų lygmenys | |||
| Bent minimalus | Ne žemesnis kaip vidutinis | Ne žemesnis kaip aukštas | Aukščiausias | |||
| IEA PIRLS, 4 klasė | Skaitymo gebėjimai | 2016 m. | 97 proc. | 86 proc. | 52 proc. | 12 proc. |
| 2021 m. | 97 proc. | 86 proc. | 54 proc. | 14 proc. | ||
| Pokytis | 0 proc. p. | 0 proc. p. | 2 proc. p. | 2 proc. p. | ||
| IEA TIMSS, 4 klasė | Matematika | 2019 m. | 96 proc. | 81 proc. | 48 proc. | 13 proc. |
| 2023 m. | 97 proc. | 87 proc. | 58 proc. | 20 proc. | ||
| Pokytis | 1 proc. p. | 6 proc. p. | 10 proc. p. | 7 proc. p. | ||
| Gamtos mokslai | 2019 m. | 97 proc. | 81 proc. | 45 proc. | 11 proc. | |
| 2023 m. | 96 proc. | 81 proc. | 45 proc. | 11 proc. | ||
| Pokytis | – 1 proc. p. | 0 proc. p. | 0 proc. p. | 0 proc. p. | ||
| IEA TIMSS, 8 klasė | Matematika | 2019 m. | 93 proc. | 71 proc. | 37 proc. | 10 proc. |
| 2023 m. | 88 proc. | 66 proc. | 36 proc. | 11 proc. | ||
| Pokytis | – 5 proc. p. | – 5 proc. p. | – 1 proc. p. | 1 proc. p. | ||
| Gamtos mokslai | 2019 m. | 95 proc. | 78 proc. | 43 proc. | 11 proc. | |
| 2023 m. | 91 proc. | 70 proc. | 37 proc. | 10 proc. | ||
| Pokytis | – 4 proc. p. | – 8 proc. p. | – 6 proc. p. | – 1 proc. p. | ||
Duomenų šaltiniai: Dukynaitė, Buinevičiūtė, Dudaitė-Zavistanavičienė, 2024; Skripkienė, Dukynaitė, Buinevičiūtė, Litvinavičienė, 2023
EBPO PISA tyrime mokinių pasiekimai skirstomi į 6 pasiekimų lygmenis, kur 1 lygmens pasiekimai yra patys žemiausi (šis lygmuo skaidomas dar smulkiau), o 6 lygmens – patys aukščiausi. Analizuojant duomenis, daug dėmesio skiriama dviem mokinių grupėms – žemų pasiekimų mokiniams (pasiekimai žemiau 2 lygmens, kuris laikomas baziniu) ir aukštų pasiekimų mokiniams (pasiekti 5–6 lygmenys).
EBPO PISA 2022 m. duomenimis, Lietuvoje 22–28 proc., t. y. kas ketvirtas–penktas mokinys, pasiekė tik žemus pasiekimų lygmenis (žemiau 2 lygmens), o aukštų pasiekimų mokinių (pasiekusių 5 ir 6 lygmenis) buvo 5–7 proc. (2.1.2 lentelė). Palyginti su ankstesniu (2018 m.) tyrimo ciklu, šie rodikliai pakito nedaug, statistiškai nereikšmingai. Mažinti žemų pasiekimų mokinių dalį – vienas iš strateginių švietimo politikos siekių Lietuvoje ir tarptautiniu mastu (šie siekiai ir jų įgyvendinimas aptarti 1.3 poskyryje).
2.1.2 lentelė. Nuo 2018 m. iki 2022 m. Lietuvos mokinių pasiskirstymas pagal EBPO PISA pasiekimų lygmenis pakito nedaug
Mokinių pasiskirstymas (proc.) pagal EBPO PISA pasiekimų lygmenis 2018 m. ir 2022 m., ir skirtingus lygmenis pasiekusių mokinių dalių pokyčiai (proc. p.)
| Tyrimo sritis | Metai | Pasiekimų lygmenys | ||
| Žemiau 2-o lygmens (žemi pasiekimai) | 2–4 lygmenys | 5–6 lygmenys (aukšti pasiekimai) | ||
| Skaitymo gebėjimai | 2018 m. | 24 proc. | 71 proc. | 5 proc. |
| 2022 m. | 25 proc. | 70 proc. | 5 proc. | |
| Pokytis | 1 proc. p. | – 1 proc. p. | 0 proc. p. | |
| Matematinis raštingumas | 2018 m. | 26 proc. | 66 proc. | 8 proc. |
| 2022 m. | 28 proc. | 65 proc. | 7 proc. | |
| Pokytis | 2 proc. p. | – 1 proc. p. | – 1 proc. p. | |
| Gamtamokslinis raštingumas | 2018 m. | 22 proc. | 73 proc. | 4 proc. |
| 2022 m. | 22 proc. | 73 proc. | 6 proc. | |
| Pokytis | 0 proc. p. | 0 proc. p. | 2 proc. p. | |
| Kūrybinio mąstymo gebėjimai* | 2022 m. | 5 proc. | 69 proc. | 26 proc. |
Pastaba: kai kuriais atvejais dėl skaičių apvalinimo mokinių pasiskirstymo pagal lygmenis suma nesudaro 100 proc.
* Kūrybinio mąstymo gebėjimai – papildoma EBPO PISA tyrimo sritis – buvo tirti tik 2022 m.
Duomenų šaltiniai: Dukynaitė, Jakubauskė, Melnikė, 2024; Dukynaitė, Jakubauskė, Melnikė, Buinevičiūtė, Sevalneva, Urbienė, 2025; Dukynaitė, Valavičienė, 2019
Minėtas Lietuvos mokinių pasiekimų tvarumo tendencijas (kad tarptautiniu mastu pastebimas pasiekimų kritimas, o Lietuvos rezultatai išliko stabilūs) atskleidė ir EBPO švietimo sistemų atsparumo analizė. Ji atlikta, remiantis EBPO PISA duomenimis, surinktais prieš ir po COVID-19 pandemijos.
Švietimo sistemų atsparumu laikomas švietimo sistemų gebėjimas praėjus sunkumams greitai atsistatyti ar netgi pasiekti geresnių rezultatų. Atsparumas analizuotas vertinant 3 aspektus (indeksus): mokinių matematinio raštingumo rezultatus1, švietimo teisingumą ir mokinių gerovę (Melnikė, Sevalneva, Urbienė ir kt., 2024). Nustatyta, kad Lietuva pateko tarp keturių šalių (kartu su Japonija, Pietų Korėja ir Taivanu), kurios buvo pripažintos kaip atsparios pagal visus tris vertintus aspektus (2.1.2 pav.). Pagal vieną ar du iš trijų aspektų atspariomis pripažinta 21 švietimo sistema (iš viso EBPO PISA 2022 m. tyrime dalyvavo 81 šalis ir teritorija). Lietuvoje visų vertintų indeksų vertės buvo aukščiau EBPO vidurkio, ir nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingo rezultatų ar indeksų kritimo.
2.1.2 pav. EBPO duomenimis, Lietuvos švietimo sistema – tarp atspariausių Atspariomis pripažintų švietimo sistemų pasiskirstymas pagal atsparumo vertinimo aspektus, remiantis EBPO PISA 2018–2022 m. duomenimis
Atsparumas pagal mokinių matematinio raštingumo rezultatus – mokinių matematinio raštingumo rezultatų vidurkis 2018–2022 m. laikotarpiu nekito arba pagerėjo ir 2022 m. buvo lygus arba didesnis nei EBPO vidurkis.
Atsparumas pagal švietimo teisingumą – mokinių matematinio raštingumo rezultatų skirtumai, nepaaiškinami mokinių socialine ir ekonomine padėtimi, ir 2022 m. matematinio raštingumo rezultatų vidurkis buvo lygūs EBPO vidurkiui arba aukštesni už jį; palankioje ir nepalankioje aplinkoje gyvenančių mokinių matematinio raštingumo rezultatai 2018–2022 m. išliko stabilūs arba pagerėjo.Atsparumas pagal mokinių gerovę – mokinių priklausymo mokyklai jausmo vidutinis įvertinimas 2018–2022 m. išliko stabilus arba pagerėjo ir 2022 m. buvo lygus arba didesnis nei EBPO vidurkis.
* Rekomenduojama atsargiai interpretuoti žvaigždutėmis pažymėtų šalių duomenis, nes buvo nesilaikyta vieno ar daugiau EBPO PISA tyrimo imties standartų.
Duomenų šaltinis: Melnikė, Sevalneva, Urbienė, Dukynaitė, Jakubauskė, 2024
Atliekant švietimo sistemų atsparumo analizę, nagrinėta, kokia švietimo politika, praktika ir kitos ypatybės būdingos atsparumu pasižyminčioms švietimo sistemoms. Nustatyta, kad šalyse, atspariose pagal matematinio raštingumo rezultatus (t. y., analizuojamu laikotarpiu jie nenukrito), per COVID-19 pandemiją buvo išvengta visuotinio ilgesnio nei 3 mėnesių mokyklų uždarymo, mokiniai patyrė mažiau sunkumų, mokydamiesi nuotoliniu būdu, daugumoje šalių mokiniai labiau pasitikėjo savo gebėjimais naudotis skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis. Penkiolikmečių pasitikėjimas savarankiško mokymosi gebėjimais atsparumu pasižyminčiose šalyse buvo nevienodas; Lietuvoje jis buvo aukštesnis nei daugumoje kitų atsparių šalių.
Taip pat nustatyta, kad pagal visus tris vertintus aspektus (matematinio raštingumo, švietimo teisingumo ir mokinių gerovės) atspariose šalyse mokymosi aplinka (drausmė per matematikos pamokas) buvo geresnė negu kitose šalyse. Nors per COVID-19 pandemiją visose šalyse mokytojai rečiau inicijavo pokalbius su mokinių tėvais apie mokymosi pažangą, tačiau atspariose švietimo sistemose buvo siekiama užtikrinti tėvų dalyvavimą vaikų ugdymosi procese. Be to, atspariose šalyse labiau nei kitose išaugo mokinių, kuriems mokymosi pagalbą teikė bendraamžiai, dalis. Pastebėtina, jog Lietuvos švietimo sistemos atsparumą stiprino tai, kad, remiantis mokyklų vadovų nuomone, Lietuvoje buvo mažiau opi reikiamos kvalifikacijos mokytojų trūkumo problema. Atsparioms švietimo sistemoms būdingi ir tam tikri mokyklų valdymo sprendimai – siekiant užtikrinti kokybę, mokyklose vykdomas įsivertinimas (Melnikė, Sevalneva, Urbienė ir kt., 2024).
2026 m. NMPP duomenimis, didžiausios dalies 4 ir 8 klasių mokinių pasiekimai buvo pagrindinio pasiekimų lygio. 4 klasėje ir per lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo), ir per matematikos NMPP pagrindinį lygį atitiko beveik 60 proc. mokinių pasiekimai, o 8 klasėje skirtingų dalykų NMPP rezultatai labai skyrėsi: pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų lygį atitiko 80,3 proc., matematikos – 49,2 proc. mokinių pasiekimai (2.1.3 pav.).
4 klasėje per abiejų dalykų NMPP mokiniai gana panašiai pasiskirstė ir pagal kitus pasiekimų lygius: pavyzdžiui, aukštesnįjį lygį pasiekė apie 17 proc., o slenkstinio lygio nepasiekė apie 3 proc. mokinių. 8 klasės mokinių lietuvių kalbos ir literatūros NMPP rezultatai buvo gerokai aukštesni nei matematikos: aukštesnįjį lietuvių kalbos ir literatūros lygį pasiekė 13,1 proc., o matematikos – 5,9 proc. mokinių, slenkstinio lygio nepasiekė atitinkamai 0,1 proc. ir 9,1 proc. mokinių.
2.1.3 pav. 2026 m. NMPP duomenimis, didžiausios 4 ir 8 klasių mokinių dalies pasiekimai atitiko pagrindinį pasiekimų lygį
4 ir 8 klasių mokinių pasiskirstymas (proc.) pagal pasiekimų lygius, pasiektus per lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos NMPP, 2026 m.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Analizuojant NMPP rezultatų kaitą per pastaruosius metus, svarbu atsižvelgti į tai, kad nuo 2025 m. vertinami pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai2. Ankstesniu laikotarpiu (nuo 2023 m. iki 2024 m.) NMPP rodikliai buvo gana tolygūs – pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius pasiekusių 4 ir 8 klasių mokinių dalys pakito nedaug (2.1.4 pav.). Palyginus 2025 m. ir 2026 m. rezultatus, matyti, kad šie rodikliai suprastėjo (išskyrus 8 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatus). 2026 m. pagrindinį ar aukštesnįjį lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų lygius pasiekusių 4 klasės mokinių buvo 73,5 proc. (per metus rodiklis sumažėjo 8,7 proc. punkto), matematikos – 76,8 proc. (sumažėjo 12,8 proc. punkto). 2026 m. 8 klasėje bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų lygį pasiekė 93,4 proc. mokinių (2,0 proc. punktais daugiau nei prieš metus), o matematikos – 55,1 proc. (9,1 proc. punkto mažiau).
2.1.4 pav. Kitaip nei ankstesniais metais, nuo 2025 m. iki 2026 m. bent pagrindinį pasiekimų lygį per NMPP pasiekusių 4 ir 8 klasių mokinių dalys dažniausiai sumažėjo Per 4 ir 8 klasių NMPP pagrindinį ir aukštesnįjį lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos pasiekimų lygius pasiekusių mokinių dalių (proc.) kaita 2023–2026 m.
* Nuo 2025 m. vertinami pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai. Pasikeitė pasiekimų vertinimas: nuo 2025 m. nustatomi keturi (slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis), o anksčiau buvo nustatomi trys (patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis) pasiekimų lygiai.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Rezultatų suprastėjimą rodo ir žemų pasiekimų mokinių dalies pokytis. 4 klasėje ir per lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo), ir per matematikos NMPP apie 2–5 proc. punktais padaugėjo tiek slenkstinio lygmens nepasiekusių, tiek tik šį lygį pasiekusių mokinių (2.1.5 pav.). 8 klasėje atitinkami matematikos NMPP rodikliai taip pat pablogėjo (apie 1–6 proc. punktais). 8 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP rezultatai pagerėjo, bet pokytis nedidelis – slenkstinio lygmens nepasiekusių mokinių sumažėjo 0,1 proc. punkto, tik šį lygį pasiekusių – 1,1 proc. punkto.
2.1.5 pav. NMPP duomenimis, nuo 2025 m. iki 2026 m. žemų pasiekimų 4 ir 8 klasių mokinių dalys dažniausiai padidėjo 4 ir 8 klasių mokinių, kurių NMPP rezultatai atitiko slenkstinį pasiekimų lygį ar buvo žemesni, dalys (proc.) 2025 m. ir 2026 m. pagal dalykus
Duomenų šaltinis: ŠVIS
2025 m. per PUPP pirmą kartą buvo vertinami mokymosi pagal atnaujintas bendrąsias programas pasiekimai. Pasikeitė ir mokinių pasiekimų lygių nustatymas – nuo 2025 m. nustatomi keturi (slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis), o anksčiau buvo nustatomi trys (patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis) pasiekimų lygiai.
2025 m. per PUPP bent slenkstinį lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų lygį pasiekė 94,2 proc., o matematikos – 87,2 proc. mokinių; atitinkamai 5,7 proc. ir 12,9 proc. mokinių šių dalykų slenkstinio pasiekimų lygio nepasiekė (2.1.6 pav.). Aukštesnįjį lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų lygį pasiekė 4,6 proc., o matematikos – 12,1 proc. mokinių. Per abiejų dalykų PUPP daugiausia buvo mokinių, kurių pasiekimai atitiko pagrindinį lygį: lietuvių kalbos ir literatūros – 52,8 proc., matematikos – 41,5 proc.
2.1.6 pav. 2025 m. per PUPP didžiausios mokinių dalies pasiekimai atitiko pagrindinį pasiekimų lygį
Mokinių pasiskirstymas (proc.) pagal lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų lygius, nustatytus per PUPP, 2025 m.*
* Kiekvieno dalyko atskirus pasiekimų lygius pasiekusių mokinių dalių suma nesudaro 100,0 proc. dėl skaičių apvalinimo.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Dėl pasikeitusių bendrojo ugdymo programų ir mokinių pasiekimų vertinimo (kitokio balų siejimo su pasiekimų lygiais), pasiekimų tendencijas galima vertinti tik apytiksliai, stebint, kiek mokinių surinko tam tikrą balų skaičių. Matyti, kad ankstesniais metais (2022–2024 m.) aukštesnius balus per lietuvių kalbos ir literatūros PUPP surinkusių mokinių dalis buvo didesnė nei per matematikos PUPP. 2025 m. šios dalys suartėjo – per lietuvių kalbos ir literatūros PUPP 7–10 balų įvertinimus gavo 57,4 proc. mokinių, o matematikos – 53,5 proc. mokinių (2.1.7 pav.).
2.1.7 pav. Nuo 2022 m. iki 2025 m. per lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos PUPP 7–10 balų įvertinimą gavusių mokinių dalys suartėjo
Mokinių, kurių lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos PUPP rezultatai įvertinti 7–10 balų, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. pagal dalykus
* 2025 m. buvo vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai. Pasikeitus pasiekimų lygių nustatymui, nuo 2025 m. 7–8 balų įvertinimai siejami su pagrindiniu, o 9–10 balų – su aukštesniuoju pasiekimų lygiu.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Vertinant padėtį savivaldybių grupėse, matyti, kad 2025 m. daugiausia mokinių, per lietuvių kalbos ir literatūros PUPP surinkusių 7–10 balų, buvo miestų (62,5 proc.), mažiausia – žiedinėse (49,6 proc.) savivaldybėse. Per matematikos PUPP daugiausia tokius įvertinimus gavusių mokinių taip pat buvo miestų (60,4 proc.), o mažiausia – didesniosiose (46,7 proc.) savivaldybėse (2.1.8 pav.).
Žiūrint atskirose savivaldybėse, 2025 m. per PUPP bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų lygį pasiekė (t. y. 7–10 balų įvertinimą gavo) 38–72 proc., matematikos – 23–81 proc. mokinių. Didžiausia bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų lygį per PUPP pasiekusių mokinių dalis (apie 70 proc.) buvo Kauno m., Pakruojo r., Šakių r., Šilalės r. ir Molėtų r. savivaldybėse, o mažiausia (nesiekė 40 proc.) – Joniškio r. ir Vilniaus r. savivaldybėse. Aukštu matematikos rodikliu išsiskyrė Ignalinos r. (virš 80 proc.) ir Kupiškio r. (beveik 70 proc.) savivaldybės, o žemiausias matematikos rodiklis (mažiau nei 30 proc.) buvo Jurbarko r., Birštono ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.
2.1.8 pav. 2025 m. atskirose savivaldybėse bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų lygį per PUPP pasiekė 38–72 proc., matematikos – 23–81 proc. mokinių
Bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų lygį (7–10 balų) per PUPP pasiekusių mokinių dalys savivaldybėse 2025 m.*
| Savivaldybių grupių vidurkiai | ||||
| Miestų savivaldybės | Žiedinės savivaldybės | Didesniosios savivaldybės | Mažosios savivaldybės | |
| Lietuvių kalba ir literatūra | 62,5 proc. | 49,6 proc. | 55,5 proc. | 58,9 proc. |
| Matematika | 60,4 proc. | 52,8 proc. | 46,7 proc. | 50,6 proc. |
* Savivaldybių duomenys apima tik savivaldybės priklausomybės mokyklas.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Vidurinio ugdymo programą baigusių mokinių pasiekimus ir tolesnio mokymosi galimybes atskleidžia VBE rodikliai. Stojant į aukštąsias mokyklas, reikia būti išlaikius tris VBE (nuo 2024 m. šis reikalavimas taikomas stojantiesiems ir į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas studijų vietas, tik stojantiesiems į menų studijas taikomi kitokie reikalavimai).
Tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalis pastaraisiais metais augo. Nuo 2022 m. iki 2025 m. rodiklis padidėjo 19,3 proc. punkto ir pasiekė 76,9 proc. (skaičiuojami bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose vidurinį išsilavinimą įgiję ir tris ir daugiau VBE išlaikę mokiniai). Per šį laikotarpį rodiklis labiausiai (14,5 proc. punkto) paaugo 2025 m., ankstesniais metais augimas buvo mažesnis (2.1.9 pav.). 2025 m. VBE rezultatams įtakos turėjo pasikeitęs brandos egzaminų organizavimas ir vertinimas (nuo 2025 m. VBE sudaro dvi dalys, pirmoji dalis laikoma III gimnazijos klasėje, antroji – IV gimnazijos klasėje) ir tai, kad egzaminų rezultatai buvo koreguoti (prie egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų pridėta po 10 balų).
2.1.9 pav. 2025 m. tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalis išaugo labiau nei ankstesniais metais
Tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalies (proc.) kaita 2022–2025 m., palyginti su VBE laikiusiųjų skaičiumi*
* Skaičiuojami bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai ir mokiniai, baigę profesinio mokymo programas, suteikiančias galimybę įgyti ir vidurinį išsilavinimą.
** 2025 m. buvo vertinti pagal atnaujintas bendrąsias programas besimokiusių mokinių rezultatai, pasikeitė VBE organizavimo tvarka.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Vertinant padėtį savivaldybių grupėse (tik bendrojo ugdymo mokyklose), matyti, kad 2025 m. daugiausia (87,9 proc.) abiturientų, išlaikiusių tris ir daugiau VBE, buvo miestų savivaldybėse, kitose savivaldybių grupėse – šiek tiek mažiau, apie 83 proc. (2.1.10 pav.). Žiūrint atskirose savivaldybėse, 2025 m. tris ir daugiau VBE išlaikė nuo 58 proc. iki 98 proc. abiturientų. Daugiausia (virš 92 proc.) tokių abiturientų buvo Alytaus m., Šiaulių r., Klaipėdos r., Jonavos r., Molėtų r. ir Palangos m. savivaldybėse. Mažiausia (iki 70 proc.) – Trakų r., Akmenės r., Šalčininkų r. ir Širvintų r. savivaldybėse.
2.1.10 pav. 2025 m. vidutiniškai miestų savivaldybėse tris ir daugiau VBE išlaikė 87,9 proc. abiturientų, kitose savivaldybių grupėse – mažiau
Tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalys (proc.), palyginti su VBE laikiusiųjų skaičiumi, savivaldybėse 2025 m.*
| Savivaldybių grupių vidurkiai | ||||
| Miestų savivaldybės | Žiedinės savivaldybės | Didesniosios savivaldybės | Mažosios savivaldybės | |
| Abiturientų dalis | 87,9 proc. | 83,1 proc. | 83,5 proc. | 83,3 proc. |
* Duomenys apima tik savivaldybės priklausomybės bendrojo ugdymo mokyklas.
** Neringos savivaldybėje abiturientų nebuvo.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Mokinių laimėjimai olimpiadose
Per pastaruosius ketverius metus kasmet apie 70–80 Lietuvos mokinių laimėdavo tarptautinių olimpiadų medalius ir prizines vietas (2.1.11 pav.). 2024–2025 m. m. tokius apdovanojimus gavo 77 mokiniai. Olimpiadų, kuriose laimėta apdovanojimų, skaičius pastaraisiais metais buvo panašus – 19 arba 18.
2024–2025 m. m. 27 medalius ir prizines vietas mokiniai laimėjo gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos, astronomijos ir astrofizikos, praktinėje gamtos mokslų) olimpiadose, 17 mokinių apdovanojimų gavo geografijos olimpiadoje, 14 mokinių – jaunųjų mokslininkų konkurse, 13 mokinių – informatikos ir matematikos olimpiadose. Apdovanojimų taip pat laimėta tarptautinėse kalbų ir filosofijos olimpiadose.
2.1.11 pav. Per keletą pastarųjų mokslo metų apie 70–80 Lietuvos mokinių kasmet laimėjo tarptautinių olimpiadų medalius ir prizines vietas
Lietuvos mokinių, tarptautinių dalykų olimpiadose laimėjusių medalius ir 1–3 vietas, ir olimpiadų, kuriose laimėti šie apdovanojimai, skaičiaus kaita nuo 2021–2022 m. m. iki 2024–2025 m. m.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
2024–2025 m. m. nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laimėtojais tapo mokiniai iš 42 savivaldybių (panašiai, kaip 2023–2024 m. m., – iš 40 savivaldybių). Skaičiuojant santykinai (kiek olimpiadų prizininkų tektų 10-iai tūkst. mokinių), daugiausia olimpiadų laimėtojų buvo miestų savivaldybių (9,6 mokinio) ir mažųjų savivaldybių (8,6 mokinio) grupėse (2.1.12 pav.). Analizuojant padėtį atskirose savivaldybėse, pagal šį santykinį rodiklį itin aukšti Kalvarijos, Zarasų r. ir Varėnos r. savivaldybių mokinių pasiekimai –
10-iai tūkst. mokinių teko virš 20 olimpiadų laimėtojų. Pastebėtina, kad šių savivaldybių rodikliai buvo aukščiausi ir praėjusiais metais. 2024–2025 m. m. aukštais mokinių pasiekimais pasižymėjo valstybinės mokyklos (10-iai tūkst. mokinių teko 33 olimpiadų laimėtojai) ir nevalstybinės mokyklos (10-iai tūkst. mokinių teko 19 olimpiadų laimėtojų).
2.1.12 pav. 2024–2025 m. m. santykinai daugiausia olimpiadų prizininkų buvo kai kuriose mažosiose savivaldybėse, valstybinėse ir nevalstybinėse mokyklose
Nacionalinių ir tarptautinių dalykų olimpiadų ir konkursų prizininkų (medalių ir 1–3 vietų laimėtojų) skaičius, tenkantis 10-iai tūkst. mokinių, savivaldybių, valstybinėse ir nevalstybinėse mokyklose 2024–2025 m. m.*
| Savivaldybių grupių vidurkiai | ||||
| Miestų savivaldybės | Žiedinės savivaldybės | Didesniosios savivaldybės | Mažosios savivaldybės | |
| Olimpiadų prizininkų skaičius, tenkantis 10-iai tūkst. mokinių | 9,6 mokinio | 3,1 mokinio | 3,6 mokinio | 8,6 mokinio |
* Savivaldybių duomenys apima tik savivaldybės priklausomybės mokyklas.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Socialinės ir emocinės mokinių kompetencijos, savijauta ir pilietiškumas
Socialinės ir emocinės kompetencijos, šiuolaikinio ugdymo požiūriu, laikomos svarbia mokinių visapusiško vystymosi dalimi, glaudžiai susijusia su mokymosi pasiekimais, savijauta, socialiniu funkcionavimu ir gebėjimu dalyvauti visuomenės gyvenime. Lietuvos mokinių socialines ir emocines kompetencijas atskleidžia tarptautinių EBPO PISA, IEA ICCS, HBSC ir ESPAD tyrimų duomenys.
EBPO PISA 2022 m. tyrime socialinės ir emocinės kompetencijos išskleistos per motyvaciją, pasitikėjimą savimi, augimo mąstyseną, emocijas ir socialinius santykius. EBPO PISA 2022 m. duomenimis, Lietuvos penkiolikmečių socialiniai gebėjimai labiau atsiskleidžia bendradarbiavimo, empatijos ir pagalbos kitiems srityse nei mokymosi motyvacijos aspektu. Mokymosi motyvacija yra svarbi socialinių ir emocinių kompetencijų dalis. Vidinė motyvacija siejama su atvirumu naujiems dalykams, noru mokytis ir pasirengimu priimti iššūkius. Lietuvoje jos raiška išlieka santykinai silpna: tik 38,4 proc. mokinių teigė labai mėgstantys mokykloje mokytis naujų dalykų, o EBPO šalyse tokių mokinių yra apie pusė. Taip pat tik 35,9 proc. Lietuvos penkiolikmečių nurodė mėgstantys iššūkių keliančias užduotis, o EBPO vidurkis siekė 46,9 proc. Instrumentinė motyvacija, siejama su išoriniais tikslais ir nauda, kurią mokinys tikisi gauti iš mokymosi, išlieka aukštesnė – tiek Lietuvoje, tiek vidutiniškai EBPO šalyse apie 7 iš 10 mokinių supranta, kad mokykloje įgytos žinios bus naudingos jų būsimam darbui, o apie 90 proc. mokinių nori, kad jiems gerai sektųsi matematika (2.1.13 pav.). EBPO PISA duomenys rodo, kad vidine motyvacija pasižymintys mokiniai maždaug du kartus dažniau linkę užduoti klausimus, kai nesupranta mokomosios medžiagos, ir tris kartus dažniau kruopščiai tikrina savo klasės ir namų darbus. Tai leidžia teigti, kad, siekiant stiprinti mokinių savarankiškumą ir tvarias mokymosi strategijas, mokykloms ypač svarbu skirti dėmesio vidinės motyvacijos ugdymui (OECD, 2024a).
2.1.13 pav. Lietuvos penkiolikmečių reiškiami vidinės motyvacijos aspektai – žemesni nei EBPO vidurkis
Penkiolikmečių, kurie sutiko ar visiškai sutiko su pateiktais teiginiais, dalys (proc.) Lietuvoje ir EBPO, 2022 m.
* Lietuvos ir EBPO vidurkio reikšmės nesiskiria statistiškai reikšmingai.
Duomenų šaltinis: OECD, 2024a
Mokymosi motyvacija glaudžiai susijusi su augimo mąstysena – įsitikinimu, kad gebėjimai gali būti ugdomi, nuosekliai dirbant ir dedant pastangas. Tokia mąstysena pasižymintys mokiniai paprastai yra smalsesni, atkaklesni ir linkę įveikti sudėtingesnes užduotis. Mokinių motyvacija, augimo mąstysena ir pasitikėjimas savo gebėjimais ypač išryškėja tose mokymosi srityse, kurios mokiniams kelia daugiau sunkumų. Lietuvos mokinių įsitikinimai apie gebėjimų pastovumą rodo silpnesnę augimo mąstyseną. 46,8 proc. mokinių mano, kad jų kūrybingumas yra sunkiai keičiamas, 42,5 proc. teigia, kad intelektą pakeisti sunku, o 74,8 proc. penkiolikmečių sutiko arba visiškai sutiko su teiginiu, kad kai kuriems žmonėms matematika nesiseka, nepriklausomai nuo jų pastangų. Pastarasis rodiklis EBPO vidurkį viršija 9,3 proc. punkto, o įsitikinimas, kad intelektas yra sunkiai keičiamas, – 0,3 proc. punkto (šis skirtumas statistiškai nereikšmingas). Nors daugelyje šalių reikšmingų lyčių skirtumų vertinant augimo mąstyseną nenustatyta, Lietuvoje vaikinai dažniau nei merginos nepritaria teiginiui, kad kai kuriems žmonėms matematika nesiseka, nepriklausomai nuo jų pastangų. Šis skirtumas siekia 10,1 proc. punkto, o EBPO šalyse – 6,6 proc. punkto (OECD, 2024a).
Su augimo mąstysena glaudžiai susijęs ir saviveiksmingumas – mokinių pasitikėjimas savo gebėjimais atlikti užduotis ir įveikti sunkumus. EBPO PISA 2022 m. tyrimas atskleidė, kad žemesnė saviveiksmingumo raiška siejama su didesniu nerimu dėl matematikos. Nuo 2012 m. iki 2022 m. Lietuvoje mokinių, sutikusių arba visiškai sutikusių, kad labai nerimauja atlikdami matematikos užduotis, dalis padidėjo nuo 33,2 proc. iki 42,1 proc. EBPO PISA 2022 m. duomenimis, su teiginiu, kad dažnai jaudinasi, jog matematikos pamokose bus sunku, visiškai sutinka arba sutinka 55,2 proc. (2012 m. – 36,8 proc.) Lietuvos penkiolikmečių, o labai susinervina, kai sprendžia matematikos uždavinius, ar juos spręsdamas (-a) jaučiasi bejėgis (-ė) – atitinkamai 42,1 proc. ir 38,2 proc. (Jakaitienė, Ringienė, Želvys, 2025). Socialinės ir emocinės kompetencijos taip pat siejasi su mokinių ateities lūkesčiais ir savęs vertinimu. Apie 65,0 proc. Lietuvos penkiolikmečių tikisi įgyti aukštąjį išsilavinimą, 78,0 proc. teigia, kad kūrybinė veikla jiems teikia pasitenkinimą, o 42,0 proc. nurodo gebantys užbaigti užduotis net tada, kai jos tampa sudėtingos (OECD, 2024a).
Smalsumo srityje 71,5 proc. mokinių domisi įvairiais dalykais, 69,0 proc. patinka aiškintis, kaip veikia įvairūs dalykai, 59,0 proc. leidžia laiką ieškodami informacijos apie juos dominančias temas, 58,0 proc. patinka mokytis naujų dalykų. Emocijų valdymo srityje 55,1 proc. mokinių save vertino kaip gebančius valdyti emocijas, 50,4 proc. nurodė gebantys kontroliuoti savo jausmus, o 50,7 proc. pažymėjo dažnai pastebintys nuotaikų kaitą. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse aukštesnio SEK statuso mokiniai savo socialines ir emocines kompetencijas vertina palankiau nei žemesnio SEK statuso mokiniai (OECD, 2024a).
Platesnį mokinių savijautos vaizdą atskleidžia emocinės gerovės rodikliai. HBSC 2024 m. tyrimo duomenimis, apie 30–40 proc. Lietuvos paauglių patiria dažnus psichosomatinius simptomus, o maždaug pusė savo sveikatą vertina tik vidutiniškai. EBPO PISA duomenimis, 79 proc. penkiolikmečių nurodo, kad lengvai susiranda draugų mokykloje, tačiau tik 65 proc. jaučia priklausymo mokyklai jausmą (EBPO vidurkis – 75 proc.). 21 proc. mokinių jaučiasi vieniši ir tiek pat – pašaliniai ar atstumti (2.1.14 pav.). Be to, 14,0 proc. mokinių nurodė esantys nepatenkinti gyvenimu – jų pasitenkinimo gyvenimu vertinimas siekė nuo 0 iki 4 balų dešimties balų skalėje. Šie duomenys leidžia teigti, kad emocinė savijauta ir psichologinis atsparumas išlieka svarbios ugdymo tobulinimo sritys, o socialiniai ryšiai su bendraamžiais ne visada reiškia stiprų priklausymo mokyklos bendruomenei jausmą (OECD, 2024b).
2.1.14 pav. Lietuvos penkiolikmečių emocinės savijautos ir priklausymo mokyklai rodikliai yra žemesni nei EBPO vidurkis
Penkiolikmečių, kurie sutiko ar visiškai sutiko su pateiktais teiginiais, dalys (proc.) Lietuvoje ir EBPO, 2022 m.
Duomenų šaltinis: OECD, 2024a
Emocinė savijauta ir priklausymo mokyklai jausmas glaudžiai susiję su tuo, ar mokiniai mokykloje jaučiasi saugūs. Tyrimai rodo, kad saugi mokyklos aplinka yra viena svarbiausių prielaidų pozityviems socialiniams santykiams, mokinių įsitraukimui į mokymąsi ir gerai emocinei savijautai užtikrinti.
IEA TIMSS 2023 m. duomenimis, su teiginiais, kad didžiuojasi eidami į savo mokyklą ir kad jaučia, jog rūpi mokytojams, sutiko arba iš dalies sutiko atitinkamai 82,8 proc. ir 85,7 proc. 4 klasės mokinių, 62,2 proc. ir 66,0 proc. 8 klasės mokinių. Panašiausiai 4 ir 8 klasių mokiniai vertino draugų turėjimą: su teiginiu, kad savo mokykloje turi draugų, sutiko arba iš dalies sutiko 95,4 proc. 4 klasės ir 92,3 proc. 8 klasės mokinių. Duomenys taip pat rodo, kad Lietuvoje didžioji dalis 4 ir 8 klasių mokinių jaučiasi saugiai (atitinkamai 81,1 proc. ir 71,8 proc.) ir mėgaujasi buvimu mokykloje (atitinkamai 70,6 proc. ir 58,0 proc.). EBPO PISA 2022 m. duomenimis, 83,4 proc. Lietuvos penkiolikmečių nurodė, kad jiems svarbi kitų gerovė, 71,4 proc. teigė mėgstantys padėti kitiems, 63,9 proc. – bendradarbiauti su bendraklasiais, o 60,9 proc. manė, kad jiems gerai sekasi dirbti su kitais.
EBPO PISA 2022 m. duomenimis, Lietuvoje 7 proc. mokinių jautėsi nesaugiai pakeliui į mokyklą, 6 proc. – klasėje, o 10 proc. – kitose mokyklos erdvėse. Apie 16–17 proc. Lietuvos penkiolikmečių patyrė patyčias bent kelis kartus per mėnesį, nors šis rodiklis yra šiek tiek mažesnis nei EBPO vidurkis (20 proc.). HBSC 2022 m. tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis 5–9 klasių mokinių patyčias mokykloje patyrė bent du kartus per mėnesį, o iš kitų tyčiojosi 15 proc. mokinių. Nors tiek patyčių patyrimas, tiek tyčiojimasis mažėjo, augo internetinės patyčios – nuo mažiau nei 10,0 proc. 2018 m. iki 12–14 proc. 2022 m.
Silpnesnės socialinės ir emocinės kompetencijos siejasi su didesne rizikingos elgsenos tikimybe. ESPAD 2024 m. tyrimo duomenys rodo, kad emocijų valdymo, psichologinio atsparumo ir gebėjimo priimti atsakingus sprendimus stoka gali lemti dažnesnį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Norėdami pasijusti geriau, Lietuvoje alkoholį dažniau vartojo tie 15–16 metų mokiniai, kurie jautėsi prislėgti ar susinervinę (35,1 proc.), siekė pralinksmėti, būdami blogos nuotaikos (26,5 proc.) arba norėjo pamiršti problemas (23,0 proc.). Kiti reikšmingi motyvai susiję su socialiniu spaudimu: 19,2 proc. mokinių nurodė vartoję alkoholį, siekdami pritapti jiems patinkančioje grupėje, 17,0 proc. – kad patiktų kitiems, o 15,9 proc. – kad nesijaustų atstumti (2.1.15 pav.). Elektronines cigaretes smalsumo vedami pabandė 37,1 proc. apklausos dalyvių, kita dalis tai darė susidūrę su draugų ar kitų žmonių įtaka. Niekada jokių psichoaktyviųjų medžiagų nevartojo mažiau nei penktadalis (18,0 proc.) paauglių; psichoaktyviųjų medžiagų nevartojusių vaikinų buvo daugiau (21,3 proc.) nei merginų (14,5 proc.) (Rupšienė, Šaltytė-Vaisiauskė, Bredelytė, Laucevičius, 2024a).
2.1.15 pav. Alkoholio vartojimo priežastys tarp 15–16 metų mokinių Lietuvoje dažniausiai susijusios su emocine savijauta
15–16 metų mokinių, nurodžiusių skirtingas alkoholio vartojimo priežastis, dalys (proc.) Lietuvoje, 2024 m.
Duomenų šaltinis: Rupšienė, Šaltytė-Vaisiauskė, Bredelytė, Laucevičius, 2024b
Socialinės ir emocinės kompetencijos glaudžiai siejasi ir su pilietiškumu – aktyviu dalyvavimu visuomenėje, atsakomybės jausmu, domėjimusi viešaisiais reikalais ir pasitikėjimu savo galimybėmis veikti. Mokinių pilietiškumas vertinamas, atliekant tarptautinį IEA ICCS tyrimą. 2022 m. Lietuvos 8 klasės mokinių pilietinių žinių rezultatas siekė 509 taškus ir atitiko tyrime dalyvavusių šalių vidurkį (508 taškai). Vis dėlto, palyginti su 2016 m., matoma neigiama tendencija: aukščiausius pilietinių žinių pasiekimų lygmenis (A ir B) pasiekiančių mokinių dalis sumažėjo iki 62,6 proc. (2012 m. buvo 69,0 proc.), o pasiekiančių žemiausius (ne aukštesnį kaip D) – padidėjo iki 12,4 proc. (2012 m. buvo 7,4 proc.). Taigi 2016–2022 m. laikotarpiu aukščiausius pasiekimų lygmenis pasiekiančių mokinių dalis sumažėjo 6,4 proc. punkto, o žemiausius – padidėjo 5,0 proc. punktais (Pareigienė, Skripkienė, Buinevičiūtė, Dukynaitė, Sevalneva, Urbienė, 2024). IEA ICCS tyrimo duomenimis, Lietuvoje 35 proc. mokinių labai domisi arba domisi politiniais ir socialiniais klausimais, 46 proc. apie juos kalbasi su tėvais ir 38 proc. – su draugais, 84 proc. dalyvauja pilietinėje veikloje mokykloje ir 45 proc. dalyvauja savanoriškoje veikloje bendruomenėje. Aukštesnius pilietinių žinių rezultatus pasiekę mokiniai dažniau išreiškia ketinimą dalyvauti mokyklos bendruomenės ir kitose pilietinėse veiklose (IEA ICCS, 2023).
Atsižvelgiant į šias tendencijas, Lietuvoje stiprinamas pilietinis ugdymas ir atsparumas šiuolaikinėms grėsmėms. 2025 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija pasirašė susitarimą dėl mokinių pilietiškumo ir patriotinio ugdymo stiprinimo3. Susitarime numatyti 7 strateginiai tikslai ir daugiau nei 30 konkrečių priemonių, orientuotų į mokinių atsparumo didinimą ir pilietinių kompetencijų stiprinimą. Viena svarbiausių iniciatyvų – pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas, kuris jau yra privalomas visiems 9 (I gimnazijos) klasės mokiniams, o nuo 2025–2026 mokslo metų plečiamas į 7–8 klases. Taip pat numatytos kibernetinio saugumo programos, mokytojų mokymai ir platesnis mokinių įtraukimas į patriotinę veiklą. Vis dėlto išlieka ir iššūkių: nacionalinio saugumo programą III–IV gimnazijos klasėse renkasi mažiau nei 1 proc. mokinių, o pilietinio ugdymo būreliuose dalyvauja apie 3,5 proc. mokinių. Viena iš praktinių pilietiškumo ugdymo formų Lietuvoje yra jaunųjų šaulių veikla. Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių būreliai veikia daugelyje savivaldybių ir yra skirti 11–18 metų mokiniams. Jaunieji šauliai ugdomi pagal keturių pakopų programą, kurioje derinamas pilietinis, istorinis, lyderystės ir praktinis pasirengimas. Dalyviai įgyja išgyvenimo, pirmosios pagalbos, orientavimosi ir veikimo ekstremaliose situacijose įgūdžių, dalyvauja stovyklose, žygiuose ir visuomeninėje veikloje. Lietuvos šaulių sąjungos duomenimis, 2026 m. organizacijoje daugiau nei 6 tūkst. narių sudarė jaunieji šauliai. Jų skaičius pastaraisiais metais augo – nuo maždaug 5,5 tūkst. 2022 m. iki daugiau nei 6 tūkst. 2024–2025 m., tačiau bendrame mokinių kontekste ši veikla apima tik nedidelę dalį paauglių. Tai rodo, kad ši veikla yra reikšminga pilietinio ugdymo forma, tačiau jos aprėptis vis dar išlieka ribota (Lietuvos šaulių sąjungos 2024 m. veiklos ataskaita, 2025).