Švietimo būklės apžvalga
2022–2025 m. bendras mokinių skaičius sumažėjo 8,3 tūkst., iki 489,2 tūkst.; labiausiai – ikimokyklinio (– 11,3 tūkst.), priešmokyklinio (– 2,6 tūkst.) ugdymo lygmenyje, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo – paaugo (maždaug po 3–4 tūkst. mokinių). Ikimokyklinio ugdymo mokyklose labiausiai sumažėjo mokinių skaičius savivaldybių pavaldumo miestų mokyklose (– 10,9 tūkst.), o kaimo vietovėse – šiek tiek paaugo. Bendrojo ugdymo mokyklose mokinių padaugėjo nevalstybinėse (+ 4,4 tūkst.) ir savivaldybių (+ 2,8 tūkst.) miesto mokyklose, kaime – sumažėjo savivaldybių mokyklose (– 3,9 tūkst. mokinių), o nevalstybinėse ir valstybinėse – nedaug paaugo. 2025 m. 50,4 proc. (2022 m. – 48,6 proc.) mokinių mokėsi gimnazijose.
Mokinių užsienio piliečių skaičius, augęs nuo 2022 m., 2025 m. šiek tiek sumažėjo. Mažėjo jų, ugdomų lietuvių kalba, dalis (2022 m. – 55,8 proc., 2025 m. – 37,8 proc.), daugėjo ugdomų rusų ir ukrainiečių kalbomis. Išlyginamosiose klasėse lietuvių kalbos 2022 m. mokėsi 4,2 proc., 2025 m. – 8,7 proc. užsieniečių.
Augo negalią turinčių vaikų, besimokančių bendrosiose klasėse, dalis ikimokyklinio (nuo 76,0 iki 83,1 proc.) ir bendrojo ugdymo (nuo 51,6 iki 58,2 proc.) lygmenyse, visų savivaldybių grupių bendrojo ugdymo mokyklose.
Vežiojamų mokinių dalis per trejus metus kito nedaug; didžiausia ji žiedinėse savivaldybėse (vidurkis – 44,5 proc.), ypač Panevėžio r. (74,1 proc.). Nuo 2022 m. iki 2025 m. pedagoginių darbuotojų skaičius ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose išaugo 2,2 tūkst. ir 2025 m. sudarė 57,1 tūkst., iš jų – 43,8 tūkst. mokytojų, 3,9 tūkst. mokyklų vadovų, 5,0 tūkst. pagalbos mokiniui specialistų ir 4,4 tūkst. kitų pedagoginių darbuotojų. Nuo 2023 m. iki 2025 m. 52,5 proc. išaugo mokytojo ir mokinio padėjėjų skaičius (2023 m. buvo 4 193, 2025 m. – 6 393) šalies ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose.
2025 m. šalyje pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas iš viso mokėsi 489,2 tūkst. mokinių – 8,3 tūkst. mažiau nei 2022 m. (497,5 tūkst.). Labiausiai sumažėjo mokinių, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, – 11,3 tūkst. (10,6 proc.). Pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdomų mokinių sumažėjo 2,6 tūkst. (8,7 proc.), pagal pradinio ugdymo programą – 1,7 tūkst. (1,4 proc.). Augo ugdomų pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas mokinių skaičius: pagrindinio ugdymo mokinių padaugėjo 3,3 tūkst. (1,8 proc.), vidurinio – 3,9 tūkst. (6,5 proc.) (2.4.1 pav.).
2.4.1 pav. 2022–2025 m. mažėjo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, augo – pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokinių skaičius
Mokinių, besimokančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, skaičiaus (tūkst.) kaita 2022–2025 m.
* Įskaitant besimokančiuosius pagal bendrojo ugdymo programas profesinio mokymo įstaigose.
Mokiniai pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas mokosi ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir profesinio mokymo įstaigose. Mokiniai profesinio mokymo įstaigose turi įvairių galimybių: mokytis tik profesijos; įgyti tik pagrindinį ir (arba) vidurinį išsilavinimą, kartu neįgyjant profesijos; įgyti pagrindinį ir (arba) vidurinį išsilavinimą kartu su profesija.
Dauguma pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokančių mokinių išsilavinimą siekė įgyti bendrojo ugdymo mokyklose: 2022 m. – 222,9 tūkst., tai sudaro 73,9 proc., 2025 m. – 230,5 tūkst., arba 73,3 proc. mokinių. Vis dėlto, nemaža dalis mokinių siekė įgyti pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą profesinėse mokyklose kartu su profesija: 2022 m. tokių mokinių buvo 17,5 tūkst., 2025 m. šiek tiek mažiau – 17,1 tūkst. Nedidelė dalis mokinių (2022 m. – 3,2 tūkst., 2025 m. – 2,6 tūkst.) profesinio mokymo įstaigose mokėsi tik pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, neįgydami profesijos.
Mokinių skaičiaus kaita ikimokyklinio ugdymo mokyklose
Nors dauguma vaikų yra ugdomi miestų ikimokyklinio ugdymo mokyklose, jų procentinė dalis kiek sumažėjo: 2022 m. sudarė 93,4 proc., o 2025 m. – 92,0 proc. mokinių. Atitinkamai, išaugo kaimo vietovėse ugdomų mokinių dalis: nuo 6,6 proc. iki 8,0 proc.
Per 2022–2025 m. labiausiai vaikų sumažėjo miestų savivaldybių pavaldumo mokyklose – 10,9 tūkst. mokinių, o kaimo mokyklose 260 vaikų padaugėjo. 862 mokiniais sumažėjo miestų nevalstybinėse mokyklose, o kaimo mokyklose 131 mokiniu padaugėjo. Valstybinių ikimokyklinio ugdymo mokyklų yra tik kaimo vietovėse. Jose mokosi nedaug, 2025 m. – 248 mokiniai (mokinių skaičius padidėjo 74 mokiniais) (2.4.2 pav.).
2.4.2 pav. Per 2022–2025 m. kaimo ikimokyklinio ugdymo mokyklose mokinių skaičius augo, miesto – mažėjo
Ikimokyklinio ugdymo mokyklų mokinių skaičius (asmenys) 2022 ir 2025 m., pagal mokyklos priklausomybę ir vietovę
Mokinių skaičiaus kaita bendrojo ugdymo mokyklose
Miestuose ir kaimo vietovėse esančiose mokyklose bendrojo ugdymo mokinių skaičius keitėsi skirtingai: miestuose – augo, kaime – mažėjo.
Per 2022–2025 m. miestuose labiausiai augo mokinių skaičius nevalstybinėse mokyklose – padidėjo 4,4 tūkst. Savivaldybių mokyklose mokinių skaičius išaugo 2,8 tūkst., o valstybinėse – 103 mokiniais.
Kaimo vietovėse mokinių skaičius mažėjo tik savivaldybių mokyklose – 3,9 tūkst. mokinių per trejus metus. Valstybinėse mokyklose mokinių skaičius padidėjo 715 mokinių, nevalstybinėse mokyklose padidėjo 200 mokinių (2.4.3 pav.).
Pastebimą didėjančio mokinių skaičiaus miestų mokyklose tendenciją nulėmė atitinkamai kintančios gyventojų, auginančių vaikus, proporcijos mieste ir kaime, vykdoma mokyklų tinklo pertvarka, augantis nevalstybinių mokyklų sektorius.
2.4.3 pav. 2022–2025 m. labiausiai išaugo mokinių skaičius miestų nevalstybinėse bendrojo ugdymo mokyklose, labiausiai sumažėjo – savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose kaimo vietovėse
Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius (asmenys) 2022 ir 2025 m., pagal mokyklos priklausomybę ir vietovę
Lyginant mokinių skaičiaus kaitą pagal mokyklos tipą per 2022–2025 m., matyti, kad tiek 2022 m., tiek 2025 m. beveik pusė visų bendrojo ugdymo mokinių mokėsi gimnazijose, jų skaičius per trejus metus padidėjo 9,3 tūkst., o procentinė dalis – nuo 48,6 proc. iki 50,4 proc. Atitinkamai sumažėjo kitų tipų mokyklose ugdomų mokinių skaičius ir dalis: progimnazijose ugdomų mokinių sumažėjo 1,6 tūkst. (procentinė dalis sumažėjo nuo 31,3 iki 30,3 proc.), pagrindinėse mokyklose – 1,1 tūkst. (procentinė dalis – nuo 14,0 iki 13,4 proc.), pradinėse mokyklose – 935 mokiniais (procentinė dalis – nuo 6,2 iki 5,8 proc.).
Per 2022–2025 m. laikotarpį miestuose mokinių skaičius išaugo tik gimnazijose, ir labai reikšmingai (10,9 tūkst.), kitų tipų mokyklose mokinių skaičius sumažėjo: progimnazijose (– 1,8 tūkst.), pradinėse mokyklose (– 1,4 tūkst.), pagrindinėse mokyklose – 456 mokiniais.
Kaimo vietovėse mokinių skaičius sumažėjo gimnazijose (– 1,6 tūkst.), pagrindinėse mokyklose (678 mokiniais), tačiau šiek tiek paaugo pradinėse mokyklose (448 mokiniais) ir progimnazijose (234 mokiniais) (2.4.4 pav.).
2.4.4 pav. Per 2022–2025 m. labiausiai išaugo mokinių skaičius miestų gimnazijose, labiausiai sumažėjo – kaimo gimnazijose
Bendrojo ugdymo mokinių skaičius (asmenys) pagal vietovę ir mokyklos tipą, 2022 ir 2025 m.
Organizuodamos bendrąjį ugdymą, savivaldybės susiduria su skirtingais iššūkiais, susijusiais su mokinių skaičiaus pokyčiais. Per 2022–2025 m. 42 savivaldybėse bendrojo ugdymo mokinių skaičius sumažėjo, o 18 savivaldybių – padidėjo. Mokinių skaičius paaugo žiedinėse savivaldybėse (grupės vidurkio pokytis + 7,8 proc.), miestų savivaldybėse (grupės vidurkio pokytis + 4,1 proc.), sumažėjo mažosiose ir didesniosiose savivaldybėse (grupių vidurkių pokyčiai atitinkamai – 5,3 proc. ir – 3,2 proc.) (2.4.5 pav.). Taigi matyti migracijos į didžiuosius šalies miestus ir šalia jų įsikūrusias rajonų savivaldybes tendencija.
Mokinių skaičius savivaldybėse kito skirtingai: nuo 17,0 proc. augimo iki 13,4 proc. sumažėjimo. Labiausiai bendrojo ugdymo mokinių skaičius paaugo Klaipėdos r. (17,0 proc.), Kauno r. (9,7 proc.), Vilniaus r. (6,9 proc.), Trakų r. (6,4 proc.) ir Vilniaus m. (6,0 proc.) savivaldybėse. Labiausiai sumažėjo – Ignalinos r. (– 13,4 proc.), Kupiškio r. (– 11,9 proc.), Jurbarko r. ir Radviliškio r. (po – 10,8 proc.), Pagėgių (– 10,5 proc.) ir Lazdijų r. (– 10,1 proc.) savivaldybėse.
2.4.5 pav. Per 2022–2025 m. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius augo 18 savivaldybių, mažėjo – 42 savivaldybėse
Savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus pokytis (proc.) 2022–2025 m.
Siekiant plėsti įtrauktį į švietimo sistemą, svarbu didinti švietimo prieinamumą socialiai jautrių grupių asmenims – mokiniams, kurie dėl savo socialinės, ekonominės ar fizinės padėties, amžiaus, sveikatos būklės ar gyvenamosios aplinkos susiduria su kliūtimis, trukdančiomis mokytis lygiavertėmis sąlygomis su kitais mokiniais. Tokios socialiai jautrios grupės, pavyzdžiui, gali būti negalią ir (ar) SUP turintys vaikai, migrantai – karo pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų vaikai, atokiose vietovėse, toliau nuo ugdymo įstaigų gyvenantys vaikai.
Šalies mokyklose ugdomi užsienio šalių pilietybę turintys mokiniai
2022 m. šalyje pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas1 mokėsi beveik 14,4 tūkst. užsienio šalių piliečių. Per trejus metus jų skaičius išaugo iki 18,5 tūkst. Didžiausias augimas įvyko 2024 m.: tais metais bendras kitų šalių piliečių skaičius pasiekė 19,2 tūkst., o nuo 2024 iki 2025 m. jis šiek tiek sumažėjo visose ugdymo programose, išskyrus vidurinį ugdymą.
2025 m., palyginti su 2022 m., užsienio šalių piliečių dalis siekė 3,0 proc. (+ 0,5 proc. punkto) visų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokinių, 3,6 proc. (+ 0,2 proc. punkto) pradinio ugdymo, 4,4 proc. (+ 1,0 proc. punktas) pagrindinio ugdymo ir 3,6 proc. (+ 2,0 proc. punktai) vidurinio ugdymo mokinių.
Per vienus metus nuo 2024 iki 2025 m. užsienio šalių pilietybę turinčių mokinių, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, sumažėjo 290, pagal pradinio ugdymo programą – sumažėjo 187 mokiniais, pagrindinio ugdymo programą – sumažėjo 802 mokiniais, o ugdomų pagal vidurinio ugdymo programą padaugėjo 452 mokiniais (2.4.6 pav.).
Mokytis pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas užsienio šalių pilietybę turintys asmenys gali ir profesinio mokymo įstaigose (vien pagal bendrojo ugdymo programas arba kartu su profesija). 2022 m. profesinio mokymo įstaigose mokėsi tik 1 užsienio šalies pilietybę turintis mokinys pagal pagrindinio ugdymo ir 113 mokinių – pagal vidurinio ugdymo programą, o 2025 m. – gerokai daugiau: pagal pagrindinio ugdymo programą – 26 mokiniai ir 556 – pagal vidurinio ugdymo programą.
2.4.6 pav. Per 2022–2024 m. pagal visas ugdymo programas ugdomų Lietuvoje kitų šalių piliečių skaičius ir dalis didėjo, o 2025 m. padidėjo tik ugdomų pagal vidurinio ugdymo programą skaičius ir dalis, pagal kitas programas – sumažėjo
Besimokančių Lietuvoje kitų šalių piliečių dalies (proc.) kaita 2022–2025 m. pagal ugdymo programas
Besimokančių Lietuvoje kitų šalių piliečių skaičiaus kaita 2022–2025 m. pagal ugdymo programas
* ISCED 2 ir 3 lygmenys apima ir besimokančiuosius profesinio mokymo įstaigose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.
2022 m. mokinių skaičiaus duomenys jau atspindi karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičių: iš 14,4 tūkst. užsienio šalių pilietybę turinčių mokinių daugiausia (11,9 tūkst.) buvo Ukrainos piliečių. Kitos dvi didesnės užsieniečių grupės buvo Baltarusijos (991 mokinys) ir Rusijos (451 mokinys) piliečiai. Per trejus metus Ukrainos piliečių skaičius Lietuvos mokyklose padidėjo iki 12,3 tūkst., Baltarusijos piliečių skaičius išaugo iki 2 140, Rusijos piliečių – iki 830. Likę užsieniečiai buvo atvykę iš įvairiausių pasaulio šalių; šiek tiek daugiau atvykėlių buvo Sirijos, Didžiosios Britanijos, Indijos, Sakartvelo, JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Turkijos, Pakistano piliečiai.
Siekiant sėkmingai įtraukti migrantus į švietimo sistemą, svarbu, kad mokiniai turėtų galimybių gerai išmokti lietuvių kalbą. Tai leidžia efektyviai dalyvauti ugdymo procese, bendrauti su bendraamžiais ir mokytojais. Vis dėlto, duomenys rodo, kad nors didesnė dalis migrantų mokosi lietuvių mokomąja kalba, per 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m. besimokančiųjų lietuvių kalba dalis sumažėjo nuo 55,8 proc. iki 37,8 proc. Didelė dalis užsienio šalių piliečių mokosi rusų mokomąja kalba ir besimokančių ja dalis padidėjo nuo 25,0 iki 29,4 proc. Besimokančių ukrainiečių kalba migrantų dalis svyravo didėjimo ir mažėjimo linkme, o 2025–2026 m. m. buvo 24,9 proc. šia kalba besimokančių bendrojo ugdymo mokinių. Kaip minėta, be ukrainiečių, baltarusių ir rusų, į šalį atvyko ir yra ugdomi įvairių kitų šalių piliečiai. Neretai šių mokinių gimtoji arba pagrindinė užsienio kalba yra anglų ar prancūzų, todėl dalis jų, šeimos sprendimu, renkasi mokyklas, teikiančias ugdymą šiomis užsienio kalbomis. Ugdomų anglų mokomąja kalba mokinių dalis per trejus metus padidėjo nuo 2,0 iki 4,0 proc., o kitomis kalbomis kito mažai: baltarusių kalba ugdomų mokinių dalis padidėjo nuo 1,6 iki 1,7 proc., lenkų – nuo 1,4 iki 1,5 proc., prancūzų – nuo 0,2 iki 0,7 proc. (2.4.7 pav.).
2.4.7 pav. Kasmet mažėjo užsienio šalių piliečių, ugdomų lietuvių kalba, dalis, didėjo ugdomų rusų, ukrainiečių kalbomis dalys
Užsienio šalių pilietybę turinčių mokinių pasiskirstymo (proc.) pagal mokomąsias kalbas kaita 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m.
Užsienio šalių pilietybę turintys mokiniai yra ugdomi vienuolikoje šalies savivaldybių. Lietuvių kalba didžioji dalis migrantų yra ugdomi Alytaus m., Tauragės r. ir Šiaulių m. savivaldybėse. Švenčionių r. 53,2 proc. migrantų ugdomi rusų kalba, 44,7 proc. – lietuvių kalba. Lenkų, rusų mokomosiomis kalbomis daugiau migrantų ugdoma tose savivaldybėse, kuriose tradiciškai gyvena daugiau šių tautinių mažumų atstovų ir kurios turi mokyklų, organizuojančių ugdymą tautinių mažumų kalbomis arba keliomis mokomosiomis kalbomis. Rusų mokomąja kalba daugiausia migrantų mokėsi Visagino (85,0 proc.), Klaipėdos m. (65,0 proc.) ir Šalčininkų r. (55,0 proc.) savivaldybėse, ukrainiečių kalba – Vilniaus m. (39,8 proc.), Klaipėdos m. (19,2 proc.) ir Kauno m. (18,9 proc.) savivaldybėse. Lenkų kalba didžiausia dalis migrantų mokėsi Vilniaus r. (49,0 proc.), Trakų r. (25,7 proc.) ir Šalčininkų r. (15,0 proc.) savivaldybėse (2.4.8 pav.).
2.4.8 pav. Užsienio šalių piliečių pasiskirstymas pagal mokomąsias kalbas atskleidžia savivaldybių siūlomas ugdymo galimybes
Užsienio šalių pilietybę turinčių mokinių pasiskirstymas (proc.) pagal mokomąsias kalbas savivaldybėse, 2025–2026 m. m.
Užsienio šalių pilietybę turintiems mokiniams mokyklos turi sudaryti sąlygas mokytis lietuvių kalbos, ir tai galima padaryti keliais būdais: bendrosios paskirties klasėse teikti papildomas konsultacijas, mokantis lietuvių kalbos individualiai ir laikinosiose grupėse, arba organizuoti šių mokinių ugdymą išlyginamojoje klasėje (ne ilgiau kaip vienus metus)2. Išlyginamosiose klasėse lietuvių kalbos mokoma intensyviai, siekiant, kad mokiniai per laikotarpį iki vienų metų išmoktų lietuvių kalbą ir pasirengtų toliau mokytis lietuvių kalba bendrosios paskirties klasėse.
Per 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m. šalyje mokyklų, kuriose buvo sukurta bent viena išlyginamoji klasė, sumažėjo nuo 16 iki 4. Nuo 195 iki 77 sumažėjo ir besimokančių išlyginamosiose klasėse mokinių skaičius. Išlyginamųjų klasių ir mokinių skaičiaus jose mažėjimas tiesiogiai susijęs su naujai atvykusių iš užsienio šalių vaikų skaičiaus mažėjimu: 2022–2023 m. m. priimti mokytis 4 665 užsienio pilietybę turintys mokiniai, o 2025–2026 m. m. – 883. Svarbu pažymėti, kad besimokančių išlyginamosiose klasėse užsienio šalių piliečių dalis nemažėjo: 2022–2023 m. m. ji sudarė 4,2 proc., o pastaruosius dvejus metus – 8,7 proc. (2.4.1 lentelė).
2.4.1 lentelė. Per trejus metus sumažėjus naujai atvykusių mokytis užsienio šalių piliečių, mažėjo ir besimokančiųjų išlyginamosiose klasėse skaičius
Išlyginamosiose klasėse besimokiusių užsienio šalių pilietybę turinčių mokinių skaičiaus ir dalies (proc.) kaita 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
Specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalią turintys mokiniai
Politiniai siekiniai, susiję su SUP ir negalią turinčių mokinių įtrauktimi, ir jų įgyvendinimo rezultatai aptarti 1.2 poskyryje.
2.4.2 lentelėje pateikiami statistiniai duomenys apie SUP turinčius mokinius, ugdomus pagal ikimokyklinio ugdymo programas. 2025–2026 m. m. dauguma – 92,1 proc. SUP turinčių vaikų buvo ugdomi kartu su bendraamžiais bendrosiose grupėse, 3,5 proc. – ugdomi specialiosiose grupėse, o 4,4 proc. – specialiosiose mokyklose.
2025–2026 m. m. pagal ikimokyklinio ugdymo programas mokėsi 4 025 vaikai, turintys negalią (2022–2023 m. m. – 3 210 vaikų). Dauguma jų buvo ugdomi bendrosiose grupėse: 2025–2026 m. m. – 3 344 vaikai; 355 buvo ugdomi specialiosiose grupėse, 326 – specialiosios paskirties mokyklose. Per trejus metus vaikų su negalia, ugdomų bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo mokyklų bendrosiose grupėse, dalis padidėjo 7,1 proc. punkto ir sudarė 83,1 proc. Sumažėjo vaikų su negalia, ugdomų specialiosiose grupėse – nuo 12,5 proc. iki 8,8 proc. (3,7 proc. punkto) ir specialiosiose mokyklose, – nuo 11,6 proc. iki 8,1 proc. (3,5 proc. punkto). Šie pokyčiai rodo nuoseklią pažangą, įgyvendinant įtraukiojo ugdymo principus ikimokyklinio ugdymo mokyklose, ir gerėjančias galimybes negalią turintiems vaikams ugdytis bendrosiose grupėse kartu su bendraamžiais (2.4.9 pav.).
2.4.2 lentelė. Dauguma SUP turinčių ikimokyklinio ugdymo mokinių ugdomi bendrosiose grupėse
Vaikų, turinčių SUP, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, skaičiaus ir pasiskirstymo (proc.) kaita 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m.
* Nuo 2025 m. duomenis apie mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius į Mokinių registrą teikia pedagoginės psichologinės tarnybos (anksčiau – mokyklos), todėl 2025 m. duomenys nelygintini su ankstesniu laikotarpiu.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
2.4.9 pav. 2022–2025 m. negalią turinčių vaikų, ugdomų ikimokyklinio ugdymo mokyklų bendrosiose grupėse, dalis augo, o specialiosios paskirties mokyklose ir grupėse – mažėjo
Vaikų, turinčių negalią, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pasiskirstymo (proc.) kaita pagal tai, kokios paskirties mokyklose (grupėse) jie yra ugdomi, 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m.
* Įskaitant vaikus, ugdomus mišriose ir globos grupėse.
2.4.3 lentelėje pateikiami statistiniai duomenys apie SUP turinčius mokinius, ugdomus pagal bendrojo ugdymo programas.
2025–2026 m. m. buvo ugdomas 44 251 specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys. 38 996 (88,1 proc.) iš jų mokėsi kartu su bendraamžiais bendrosios paskirties mokyklų bendrosiose klasėse, 1 689 (3,8 proc.) – bendrosios paskirties mokyklų specialiosiose klasėse, o 3 566 (8,1 proc.) – specialiosios paskirties mokyklose.
2025–2026 m. m. iš besimokančiųjų bendrosios paskirties mokyklų bendrosiose klasėse 20,7 proc. turėjo nedidelių, 44,6 proc. – vidutinių, 21,4 proc. – didelių ir 0,6 proc. – labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
2022 m. pagal bendrojo ugdymo programas mokėsi 9 350, 2025 m. – 11 202 negalią turintys mokiniai. Yra siekiama, kad kuo daugiau negalią turinčių mokinių būtų ugdomi bendrosiose klasėse kartu su bendraamžiais. 2022 m. bendrosiose klasėse buvo ugdomi 4 825 mokiniai su negalia (tai sudarė 51,6 proc. visų mokinių su negalia), 2025 m. – 6 521 mokinys (58,2 proc.) – 6,6 proc. punkto daugiau. Tad šių mokinių ugdymas taip pat tampa įtraukesnis, tačiau, palyginti su ikimokykliniu ugdymu, jų įtrauktis į bendrąsias klases reikalauja daugiau pastangų.
Per analizuojamą laikotarpį 6,5 proc. punkto sumažėjo mokinių su negalia, ugdomų specialiosios paskirties mokyklose, dalis (nuo 35,2 proc. iki 28,7 proc.). Mokiniai, ugdomi bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse, 2025 m. sudarė 13,1 proc. – 0,1 proc. punkto mažiau nei 2022 m. (2.4.10 pav.).
2.4.3 lentelė. Dauguma SUP turinčių bendrojo ugdymo mokinių ugdomi bendrosios paskirties mokyklų bendrosiose klasėse
Mokinių, turinčių SUP, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, skaičiaus ir pasiskirstymo (proc.) kaita 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m.
* Nuo 2025 m. duomenis apie mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius į Mokinių registrą teikia pedagoginės psichologinės tarnybos (anksčiau – mokyklos), todėl 2025 m. duomenys nelygintini su ankstesniu laikotarpiu.
Duomenų šaltinis: ŠVIS
2.4.10 pav. Per 2022–2025 m. augo negalią turinčių bendrojo ugdymo mokinių, ugdomų bendrosios paskirties klasėse, dalis, mažėjo – ugdomų specialiosiose mokyklose dalis
Negalią turinčių mokinių pasiskirstymo (proc.) kaita pagal tai, kokios paskirties mokyklose (klasėse) jie yra ugdomi, 2022–2023 m. m. – 2025–2026 m. m.
Toliau analizuojama, kokią dalį nuo visų mokinių sudaro didelių (III lygio) ir labai didelių (IV lygio) SUP turintys mokiniai savivaldybių mokyklose, nes nuo to priklauso švietimo pagalbos, ugdymo aplinkos pritaikymo poreikiai. Paprastai šie mokiniai turi negalią dėl savo specialiųjų ugdymosi poreikių (pvz.: aklumo, klausos, intelekto, judesio, kitų sveikatos problemų).
Duomenys rodo, kad III ir IV lygių SUP turintys mokiniai bendrojo ugdymo mokyklose vis dažniau ugdomi bendrosiose klasėse su kitais bendraamžiais: šių mokinių dalis didėjo visose savivaldybių grupėse (savivaldybių grupių vidurkiai augo 1–1,3 proc. punkto per 2022–2025 m.) ir kiekvienoje savivaldybėje, išskyrus Anykščių r. (jų per trejus metus sumažėjo 2,5 proc. punkto) ir Jurbarko r. (bet čia pokytis nereikšmingas – 0,1 proc. punkto). Labiausiai III ir IV lygių SUP turinčių mokinių dalis augo Molėtų r. (4,5 proc. punkto), Ukmergės r. (3,2 proc. punkto), Kalvarijos (2,6 proc. punkto), Marijampolės (2,5 proc. punkto) savivaldybėse (2.4.11 pav.).
2.4.11 pav. Ir 2022, ir 2025 m. vidutiniškai didžiausią dalį didelių ir labai didelių SUP turintys mokiniai sudarė mažųjų savivaldybių grupėje
Mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų bendrojo tipo klasėse, dalis (proc.) nuo visų mokinių 2022–2023 m. m. ir 2025–2026 m. m.
Didesnę mokinių su negalia įtrauktį į bendrojo ugdymo mokyklas padės užtikrinti mokyklos bendruomenės nuostatų keitimas ir infrastruktūros pritaikymas. Mokyklų pritaikymo politiniai siekiai ir rezultatai aptarti 1.5 poskyryje, pastatų pritaikymo asmenims su negalia analizė pateikta 2.6 poskyryje.
LR švietimo įstatyme nurodoma, kad į mokyklą ir atgal privalo būti vežiojami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas.
Didžiausia vežiojamų mokinių dalis – žiedinėse savivaldybėse, kuriose gyvenantys mokiniai dažnai vežiojami į arčiau esančių didmiesčių mokyklas. 2025 m. žiedinėse savivaldybėse buvo vežiojama vidutiniškai 44,5 proc. (2022 m. – 43,1 proc.) visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Nemažai mokinių vežiojama mažosiose savivaldybėse – 38,4 proc. (2022 m. – 38,8 proc.) ir didesniosiose savivaldybėse – 32,8 proc. (2022 m. – 32,9 proc.) (2.4.12 pav.).
2025 m. žiedinėse savivaldybėse daugiau nei pusė vaikų buvo vežiojami Panevėžio r. (74,1 proc.), Alytaus r. (63,7 proc.), Klaipėdos r. (54,7 proc.), didesniosiose savivaldybėse – Pasvalio r. (59,0 proc.), Kelmės r. (51,7 proc.), Raseinių r. (50,1 proc.), mažosiose: Neringos (63,8 proc.), Pagėgių (58,7 proc.), Kalvarijos (52,7 proc.), Lazdijų r. (52,3 proc.), Pakruojo r. (51,4 proc.), Skuodo r. (50,5 proc.).
2.4.12 pav. Ir 2022, ir 2025 m. didžiausia dalis mokinių buvo vežiojama žiedinėse savivaldybėse; 2025 m. buvo vežiojama nuo 1,8 proc. Vilniaus m. iki 74,1 proc. Panevėžio r. savivaldybės mokinių
Į mokyklą vežiojamų bendrojo ugdymo (įskaitant priešmokyklinio ugdymo mokinius) mokinių dalys (proc.) savivaldybėse 2022 ir 2025 m.
Per 2022–2025 m. vežiojamų mokinių dalies pokyčiai savivaldybėse nebuvo labai dideli: 29 savivaldybėse ji 0,1–6,7 proc. punkto sumažėjo, 31 savivaldybėje 0,1–19,9 proc. punkto paaugo. Labiausiai vežiojamų mokinių dalis sumažėjo Birštono (6,7 proc. punkto), labiausiai padidėjo – Neringos (19,9 proc. punkto), Panevėžio r. (8,2 proc. punkto) savivaldybėse.
Pedagoginių darbuotojų skaičiaus kaita
2025 m. šalies ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose dirbo 57,1 tūkst. pedagoginių darbuotojų: 14,4 tūkst. – ikimokyklinio ugdymo, 38,9 tūkst. – bendrojo ugdymo mokyklose ir 3,8 tūkst. – profesinio mokymo įstaigose. Nuo 2022 m. iki 2025 m. pedagoginių darbuotojų skaičius išaugo 2,2 tūkst. (4,0 proc.): ikimokyklinio ugdymo mokyklose – 496 (3,6 proc.), bendrojo ugdymo mokyklose – 1 570 (4,2 proc.), profesinio mokymo įstaigose – 134 (3,7 proc.) (2.4.13 pav.).
2025 m. šalies ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose dirbo 43 838 mokytojai (763 daugiau nei 2022 m.), 3 860 vadovų (mokyklų, profesinio mokymo įstaigų direktorių, pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų) (32 daugiau nei 2022 m.), 5 023 pagalbos mokiniui specialistai (854 daugiau nei 2022 m.) ir 4 363 kiti pedagoginiai darbuotojai (551 daugiau nei 2022 m.) (2.4.14 pav.).
Nuo 2022 m. iki 2025 m. ikimokyklinio ugdymo mokyklose labiausiai augo pagalbos mokiniui specialistų (287 asmenimis; 23,2 proc.) skaičius, bendrojo ugdymo mokyklose – mokytojų (704 asmenimis; 2,4 proc.), o profesinio mokymo įstaigose – profesijos mokytojų (106 asmenimis; 4,9 proc.) skaičius (2.4.14 pav.).
2.4.13 pav. Nuo 2022 iki 2025 m. kasmet augo pedagoginių darbuotojų skaičius
Pedagoginių darbuotojų skaičiaus (atskiri asmenys) kaita ikimokyklinio ugdymo mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose 2022–2025 m.
2.4.14 pav. Nuo 2022 iki 2025 m. ikimokyklinio ugdymo mokyklose labiausiai augo pagalbos mokiniui specialistų, bendrojo ugdymo mokyklose – mokytojų, profesinio mokymo įstaigose – profesijos mokytojų skaičius
Pedagoginių darbuotojų skaičiaus (atskiri asmenys) kaita pagal švietimo įstaigų ir pareigų grupes, 2022–2025 m.
Mokytojo padėjėjų ir mokinio padėjėjų skaičius
Mokiniams, turintiems vidutinių, didelių ar labai didelių SUP ir negalintiems savarankiškai dalyvauti ugdymo procese, teikiama mokytojo padėjėjo pagalba. Pagal Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašą (2024), nuo 2024–2025 m. m. šias funkcijas įgyvendina mokinio padėjėjai. Jie padeda mokiniui ar (ir) mokinių grupei atlikti su savitarna, savitvarka ir maitinimusi susijusias veiklas, įsitraukti į ugdomąsias veiklas, dalyvauti ugdymo procese, pasiruošti pamokai reikiamas priemones, teikia pagalbą pertraukų tarp pamokų metu, padeda orientuotis aplinkoje, judėti, prireikus palydi mokinį į specialios paskirties erdves, jose užtikrinti jo saugumą, perskaito tekstą ir (ar) padeda konspektuoti, naudotis ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, padeda mokiniui elgtis socialiai priimtinu būdu ir atlieka kitas funkcijas.
2025 m. šalies ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose iš viso dirbo 6 383 mokytojo ir mokinio padėjėjai, iš jų 392 – ikimokyklinio ir 6 001 – bendrojo ugdymo mokyklose. Per dvejus metus šių darbuotojų skaičius išaugo 52,5 proc. – nuo 4 193 mokytojo padėjėjų 2023 m. iki 6 393 mokytojo ir mokinio padėjėjų 2025 m. (2.4.15 pav.).
2.4.15 pav. Nuo 2023 iki 2025 m. kasmet augo mokytojo padėjėjų ir mokinio padėjėjų skaičius
Mokytojo padėjėjų ir mokinio padėjėjų skaičiaus kaita ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose 2023–2025 m.*
* Duomenys apie mokytojo padėjėjus ir mokinio padėjėjus renkami nuo 2023–2024 m. m.
Daugiau informacijos apie pedagoginius darbuotojus įvairiais aspektais pateikiama II leidinio dalyje.