Švietimo būklės apžvalga
Pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomų 0–6 metų vaikų dalis padidėjo nuo 72,0 proc. 2022 m. iki 77,4 proc. 2025 m.
2025 m., baigę pagrindinio ugdymo lygmens (bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo) programas, toliau mokėsi ar dirbo 98,4 proc., o baigę vidurinio ugdymo lygmens programas – 88,3 proc. mokinių.
2025 m. 18,1 proc. (2022 m. – 21,0 proc.) mokinių, vidurinį išsilavinimą įgijusių profesinio mokymo įstaigose, mokėsi toliau. Profesinio mokymo įstaigose toliau mokėsi 15,6 proc. (2022 m. – 16,7 proc.), kolegijose – 1,3 proc. (2022 m. – 3,6 proc.), universitetuose – 1,2 proc. (2022 m. – 0,7 proc.) profesinio mokymo įstaigų absolventų.
2025 m. 71,2 proc. bendrojo ugdymo mokyklose vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių rinkosi mokytis toliau (2022 m. – 70,6 proc.). Universitetuose mokėsi 47,2 proc. abiturientų (2022 m. – 38,2 proc.), kolegijose – 12,2 proc. (2022 m. – 21,0 proc.), profesinio mokymo įstaigose – 11,8 proc. abiturientų (2022 m. – 11,4 proc.).
2022–2024 m. augusi, 2025 m. iki 5,9 proc. sumažėjo nesimokančių ir vidurinio išsilavinimo neturinčių 18–24 metų jaunuolių dalis. Šiai grupei būdingi ryškūs netolygumai: rodiklis išlieka aukštesnis tarp vaikinų ir kaimo vietovių gyventojų. Ta pati dinamika – augimas iki 2024 m. ir sumažėjimas 2025 m. – pastebima ir 15–29 metų nedirbančio ir nesimokančio jaunimo grupėje. Pagrindine tokios padėties priežastimi apklausose jaunuoliai dažniausiai įvardija švietimo sistemos problemas (42,6 proc.).
2022–2025 m. mokyklos būrelius lankančių mokinių dalis paaugo nuo 69,6 iki 75,1 proc. (+ 5,5 proc. punkto), FŠPU lankančių mokinių dalis sumažėjo nuo 27,4 iki 26,0 proc. Dažniausiai lankomos NVŠ kryptys išlieka sportas (53,2 proc.), muzika (23,6 proc.), dailė (18,1 proc.). Aktyviausi NVŠ dalyviai 2025 m. – 1–4 klasių (85,7 proc., 10,1 proc. punkto daugiau), mažiausiai įsitraukę – vyresniųjų klasių (9–10, I–IV gimnazijos) mokiniai (59,5 proc., 9,5 proc. punkto daugiau). Valstybės finansavimu NVŠ naudojasi vis daugiau mokinių: 2025 m. – 44,5 proc. (2022 m. – 38,0 proc.). Sparčiai augo užsienio šalių piliečių, dalyvaujančių NVŠ, dalis: nuo 42,3 proc. 2022 m. iki 68,9 proc. 2025 m.
Mokymosi aprėptis pagal švietimo programas nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo lygmenų
Pagal švietimo programas besimokančių asmenų dalis atitinkamose amžiaus grupėse atspindi švietimo pasiekiamumą ir ugdymo prieinamumą skirtingais gyvenimo tarpsniais. 2022–2025 m. ryškiausias pokytis fiksuotas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityje. Pagal šias programas (ISCED 0) ugdomų 0–6 metų vaikų dalis padidėjo nuo 72,0 proc. 2022 m. iki 77,4 proc. 2025 m., t. y. 5,4 proc. punkto. Tai rodo nuosekliai didėjančią ankstyvojo ugdymo aprėptį ir gerėjantį švietimo prieinamumą jauniausio amžiaus vaikams.
Besimokančiųjų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenų programas (ISCED 1–3) dalis 2022–2025 m. kito nedaug. Besimokančiųjų pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenų programas aprėptis išliko stabili, o pagal pradinio ugdymo lygmens programas – pastaraisiais metais matomas nuosaikus mažėjimas: rodiklis sumažėjo nuo 102,7 proc. 2022 m. iki 99,8 proc. 2025 m. (2.3.1 pav.).
Šimtą procentų pasiekiančius ar viršijančius rodiklius lemia tai, kad dalis besimokančiųjų yra jaunesni arba vyresni nei tipinio atitinkamai ugdymo programai priskiriamo amžiaus, be to, pradinis ir iš dalies pagrindinis ugdymas patenka į privalomojo mokymosi laikotarpį1. Šie duomenys (2.3.1 pav.) rodo stabilią pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo aprėptį Lietuvoje. Nuosekliai didėjanti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo aprėptis ir gana stabili pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo aprėptis leidžia teigti, kad ugdymo pagal šias programas prieinamumas Lietuvoje užtikrinamas.
2.3.1 pav. 2022–2025 m. mokymosi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmens programas aprėptis augo, pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas – išliko panaši
Besimokančiųjų dalies (proc.) amžiaus grupėse pagal švietimo lygmenis kaita 2022–2025 m.
Tolesnis mokymasis baigus bendrojo ugdymo programas
Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenų programas baigusių ir tais pačiais metais toliau besimokančių arba dirbančių asmenų dalis leidžia vertinti švietimo sistemos veiksmingumą ir tęstinumą. Tolesnis mokymasis baigus pradinio ugdymo programą patenka į privalomojo mokymosi laikotarpį, todėl 2025 m. po pradinio ugdymo programos toliau mokėsi 99,6 proc. mokinių. Tai, kad rodiklis nepasiekia 100 proc., gali būti susiję su skaičiavimo metodika, nes įtraukiami tik Lietuvoje toliau besimokantys asmenys. Baigę pagrindinio ugdymo lygmens programas (įskaitant profesinio mokymo programas), toliau mokėsi ar dirbo 98,4 proc. mokinių, o baigę vidurinio ugdymo lygmens programas – 88,3 proc. asmenų (2.3.2 pav.). Palyginti su 2022 m., tolesnio mokymosi ir įsidarbinimo mastas po pradinio ir pagrindinio ugdymo pakito nedaug, o ryškesnis pokytis fiksuotas tarp vidurinio ugdymo lygmens programas baigusių asmenų – jų, toliau besimokančių ar dirbančių, dalis padidėjo 5,4 proc. punkto.
2.3.2 pav. 2022–2025 m. pastebimai augo po vidurinio ugdymo toliau besimokančių ar dirbančių asmenų dalis
Baigusių nurodyto lygmens švietimo programą ir tais pačiais metais besimokančių pagal aukštesnį švietimo lygmenį arba dirbančių asmenų dalies (proc.) kaita 2022–2025 m.*
* Asmenys, kurie, baigę programą, toliau mokosi ar dirba Lietuvoje. ** Įskaitant šiam lygmeniui priskiriamas profesinio mokymo programas.
Įgiję pagrindinį išsilavinimą, mokiniai gali toliau mokytis pagal vidurinio ir (arba) profesinio mokymo programas bendrojo ugdymo mokyklose arba profesinio mokymo įstaigose. 2025 m. iš viso toliau mokėsi 98,3 proc. pagrindinį išsilavinimą bendrojo ugdymo mokyklose įgijusių mokinių, t. y. 0,7 proc. punkto daugiau nei 2022 m. (2.3.3 pav.). 2025 m. pagrindinį išsilavinimą įgijusiųjų ir toliau besimokančiųjų pagal vidurinio ugdymo programą bendrojo ugdymo mokyklose dalis sudarė 85,7 proc. (2022 m. – 86,4 proc.), o įstojusiųjų į profesinio mokymo įstaigas – 12,6 proc. (2022 m. – 11,2 proc.).
2.3.3 pav. 2022–2025 m. didžioji dalis pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių toliau mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose
Mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą bendrojo ugdymo mokykloje ir tais pačiais metais toliau besimokančių, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m., pagal įstaigas, kuriose toliau mokosi*
* Duomenys apie mokinius, toliau besimokančius Lietuvoje.
2025 m. miestų savivaldybėse toliau mokėsi 88,1 proc. (2022 m. – 90,2 proc.), žiedinėse savivaldybėse – 81,9 proc. (2022 m. – 79,4 proc.), didesniosiose ir mažosiose savivaldybėse toliau mokėsi atitinkamai 82,9 proc. (2022 m. – 82,8 proc.) ir 80,3 proc. (2022 m. – 82,1 proc.) pagrindinį išsilavinimą bendrojo ugdymo mokyklose įgijusių mokinių. Didžiausia toliau besimokančiųjų dalis 2025 m. buvo Varėnos r. (97,5 proc.) ir Šilalės r. (94,6 proc.), o mažiausia – Skuodo r. (63,7 proc.) ir Rokiškio r. (66,5 proc.) savivaldybėse (2.3.4 pav.). Duomenys rodo, kad toliau besimokančiųjų rodikliai savivaldybių grupėse išlieka netolygūs. Aukščiausi rodikliai būdingi miestų savivaldybėms, tačiau jose, palyginti su 2022 m., pastebimas mažėjimas. Žiedinėse savivaldybėse toliau besimokančių mokinių dalis augo.
2.3.4 pav. 2022–2025 m. pagrindinį išsilavinimą įgijusių ir toliau besimokančių mokinių dalis miestų savivaldybėse mažėjo, žiedinėse savivaldybėse – didėjo
Mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą bendrojo ugdymo mokykloje ir tais pačiais metais toliau besimokančių, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m.*
* Savivaldybių duomenys apima tik savivaldybės priklausomybės mokyklas.
Dauguma mokinių, pagrindinį išsilavinimą įgijusių profesinio mokymo įstaigose, lieka toliau mokytis šiose įstaigose. 2025 m. profesinio mokymo įstaigose toliau mokėsi 88,9 proc. šios grupės mokinių, bendrojo ugdymo mokyklose – 5,8 proc., o iš viso toliau mokėsi 94,7 proc. mokinių (2.3.5 pav.). Palyginti su 2022 m., bendra pagrindinį išsilavinimą įgijusiųjų profesinio mokymo įstaigose ir toliau besimokančiųjų dalis padidėjo 4,6 proc. punkto – nuo 90,1 proc. iki 94,7 proc., toliau besimokančiųjų bendrojo ugdymo mokyklose dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 2,9 proc. punkto – nuo 2,9 proc. iki 5,8 proc.
2.3.5 pav. 2022–2025 m. pagrindinį išsilavinimą profesinio mokymo įstaigose įgiję mokiniai dažniausiai toliau mokėsi profesinio mokymo įstaigose
Mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą profesinio mokymo įstaigoje ir tais pačiais metais toliau besimokančių, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m., pagal įstaigas, kuriose toliau mokosi*
* Duomenys apie mokinius, toliau besimokančius Lietuvoje.
Įgijus vidurinį išsilavinimą, toliau galima mokytis profesinio mokymo įstaigose arba aukštosiose mokyklose – kolegijose ir universitetuose. Mokiniai, kurie vidurinį išsilavinimą įgijo bendrojo ugdymo mokyklose ir mokosi toliau, dažniausiai renkasi universitetines studijas. 2025 m. universitetuose mokėsi 47,2 proc. abiturientų (2022 m. – 38,2 proc.). Kolegijose mokėsi 12,2 proc. (2022 m. – 21,0 proc.), o profesinio mokymo įstaigose – 11,8 proc. abiturientų (2022 m. – 11,4 proc.) (2.3.6 pav.).
2.3.6 pav. 2022–2025 m. augo mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą bendrojo ugdymo mokykloje ir besimokančių universitete, dalis
Mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą bendrojo ugdymo mokykloje ir tais pačiais metais toliau besimokančių, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m., pagal įstaigas, kuriose toliau mokosi*
* Duomenys apie mokinius, toliau besimokančius Lietuvoje.
Per 2022–2025 metus išaugo universitetines studijas pasirinkusių abiturientų dalis, o stojančiųjų į kolegijas sumažėjo beveik perpus (8,8 proc. punkto). Verta atkreipti dėmesį, kad 2024 m. buvo matomas ryškesnis stojančiųjų į kolegijas skaičiaus mažėjimas ir bendro toliau besimokančių abiturientų rodiklio kritimas, o 2025 m. šie rodikliai vėl augo. Profesinio mokymo pasirinkimas reikšmingai nekito. 2025 m. iš viso toliau mokėsi 71,2 proc. abiturientų, t. y. 0,6 proc. punkto daugiau nei 2022 m. (2.3.6 pav.).
Mokiniai, vidurinį išsilavinimą įgiję profesinio mokymo įstaigose, toliau mokosi rečiau nei bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai. 2025 m. toliau mokėsi 18,1 proc. šios grupės absolventų (2022 m. – 21,0 proc.). Didžiausia jų dalis toliau mokėsi profesinio mokymo įstaigose – 15,6 proc. (2022 m. – 16,7 proc.), į kolegijas įstojo 1,3 proc. (2022 m. – 3,6 proc.), o universitetuose mokėsi 1,2 proc. (2022 m. – 0,7 proc.) mokinių (2.3.7 pav.). Šie rodikliai rodo, kad profesinio mokymo įstaigų absolventams dažniau būdinga tiesiogiai pereiti į darbo rinką arba toliau gilinti profesines kompetencijas toje pačioje sistemoje. Didžiausia profesinio mokymo įstaigų absolventų dalis tiek 2022 m., tiek 2025 m. toliau mokėsi profesinio mokymo įstaigose. Per šį laikotarpį sumažėjo į kolegijas įstojusių mokinių dalis (– 2,3 proc. punkto), o universitetuose besimokančių mokinių dalis šiek tiek padidėjo (+ 0,5 proc. punkto). Bendras toliau besimokančių absolventų rodiklis sumažėjo nuo 21,0 proc. iki 18,1 proc. (– 2,9 proc. punkto).
2.3.7 pav. 2022–2025 m. didžiausia vidurinį išsilavinimą profesinio mokymo įstaigose įgijusių mokinių dalis toliau mokėsi profesinio mokymo įstaigose
Mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą profesinio mokymo įstaigoje ir tais pačiais metais toliau besimokančių, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m., pagal įstaigas, kuriose toliau mokosi*
* Duomenys apie mokinius, toliau besimokančius Lietuvoje.
Ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos
Ankstyvą pasitraukimą iš švietimo sistemos matuojantis rodiklis – 18–24 metų jaunuolių, kurie neįgijo vidurinio išsilavinimo (t. y. jų išsilavinimas yra ne aukštesnis nei pagrindinis) ir toliau nebetęsia mokslų2, dalis. Stebint anksti iš švietimo sistemos pasitraukiančio jaunimo dalį, keletą metų buvo fiksuotos augimo tendencijos, ir tai sukėlė pagrįstą nerimą dėl ilgalaikių socialinių ir ekonominių padarinių, todėl aktualu išanalizuoti šio rodiklio dinamikos priežastis, siekiant suprasti vykstančius procesus. 1.2 poskyryje buvo aptarti šio rodiklio mažinimo siekiniai ir Lietuvos padėtis tarptautiniame kontekste. 27 ES šalių vidurkis 2022–2025 m. palaipsniui mažėjo nuo 9,6 proc. iki 9,1 proc., o Lietuvos vidurkis 2022–2024 m. paaugo nuo 4,8 iki 8,4 proc., 2025 m. sumažėjo iki 5,9 proc., bet išliko didesnis nei 2022 m.
2022–2024 m. anksti iš švietimo sistemos pasitraukusio jaunimo dalis šalyje paaugo 3,6 proc. punkto (2.3.8 pav.). Vaikinų dalis paaugo nuo 5,5 iki 10,0 proc. (+ 4,5 proc. punkto), merginų – nuo 4,0 iki 6,8 proc. (+ 2,8 proc. punkto). Taigi, 2024 m. labai išaugusi anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių vaikinų dalis lėmė ir bendro šalies rodiklio reikšmingą padidėjimą. 2025 m. anksti iš švietimo sistemos pasitraukusio jaunimo dalis reikšmingai sumažėjo – 2,5 proc. punkto, nuo 8,4 iki 5,9 proc., tačiau dar išliko 1,1 proc. punkto didesnė, nei buvusi 2022 m. (4,8 proc.). Ir šiuo atveju rodiklio pagerėjimą 2025 m. labiausiai nulėmė reikšmingai sumažėjusi anksti iš švietimo pasitraukusių vaikinų dalis: nuo 10,0 iki 6,6 proc. (– 3,4 proc. punkto), merginų dalis mažėjo nuosaikiau: nuo 6,8 iki 5,2 proc. (– 1,6 proc. punkto).
Lyginant neįgijusių vidurinio išsilavinimo ir nesimokančių vaikinų ir merginų grupes, vaikinų dalis visu analizuojamu laikotarpiu buvo didesnė nei merginų: 2022 ir 2023 m. – 1,5 proc. punkto, 2024 m. atotrūkis išaugo iki 3,2 proc. punkto, o 2025 m. skirtumas tarp lyčių vėl sumažėjo iki 1,4 proc. punkto (2.3.8 pav.). Svarbu pastebėti, kad tokia tendencija, jog didesnę neturinčiųjų vidurinio išsilavinimo ir nesimokančiųjų dalį sudaro vaikinai, būdinga daugumai ES šalių.
2.3.8 pav. Didesnę anksti iš švietimo pasitraukusių jaunuolių dalį sudaro vaikinai
18–24 m. jaunimo, neįgijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalies (proc.) pagal lytį kaita 2022–2025 m.
Lyginant 18–24 metų neturinčių vidurinio išsilavinimo ir nesimokančių jaunuolių situaciją miestuose ir kaimo vietovėse, matyti dideli skirtumai (2.3.9 pav.). Miestuose 2022–2025 m. rodiklis buvo gana žemas ir svyravo nuo 3,5 iki 4,6 proc., kaime – reikšmingai aukštesnis, kito nuo 6,9 iki 8,5 proc. Lyties pjūvis atskleidžia dar ryškesnius skirtumus. Miestuose vaikinų ir merginų rodikliai buvo panašūs, nors 2024 ir 2025 m. merginų dalis šiek tiek viršijo vaikinų (2025 m. – 5,4 proc. merginų ir 3,9 proc. vaikinų). Kaime merginų dalis kito panašiai kaip mieste (5,4 – 4,8 proc.), o vaikinų dalies kaita buvo dramatiškesnė: ji šoktelėjo nuo 8,2 proc. 2022 m. iki 16,2 proc. 2024 m., o 2025 m. sumažėjo iki 11,7 proc., tačiau išliko gana didelė. Būtent šios grupės – kaimo vaikinų – dalies pokyčiai labiausiai lėmė bendrą šalies rodiklio augimą 2024 m. Šio reiškinio priežastys nėra žinomos ir reikalauja gilesnės analizės.
2.3.9 pav. Per 2022–2025 m. laikotarpį didžiausia buvo kaime gyvenančių anksti iš švietimo pasitraukusių vaikinų dalis
18–24 m. jaunimo, neįgijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalies (proc.) pagal vietovę ir lytį kaita 2022–2025 m.
Sudėtinga tiksliai nustatyti 18–24 metų neturinčių vidurinio išsilavinimo ir nesimokančių jaunuolių dalies kaitos priežastis, tačiau viena iš prisidedančių, nors ir nedidelių, jaunimo grupių – abiturientų, negavusių brandos atestatų, dalis, kurios dinamika atitinka rodiklio kaitą: 2022–2023 m. negavusiųjų brandos atestatų dalis buvo nedidelė (1,2–1,3 proc. laikiusių egzaminus abiturientų, 258–284 asmenys), 2024 m. ji šoktelėjo iki 2,3 proc. (505 asmenys), o 2025 m. šiek tiek sumažėjo – iki 1,8 proc. (426 asmenys), tačiau vis dar išliko aukštesnė nei pradinė būklė (2.3.10 pav.). Vis dėlto, šie duomenys turi įtakos tik nesimokančio ir neturinčio vidurinio išsilavinimo jaunimo dalies dydžiui miestuose, nes ten 2024 m. buvo didžiausia negavusiųjų brandos atestatų dalis (2,6 proc. merginų, 2,4 proc. vaikinų nuo laikiusiųjų VBE), ir nors 2025 m. šalyje ji sumažėjo, išliko aukšta miestuose (2,0 proc. vaikinų ir 1,9 proc. merginų). Tačiau kaime negavusių brandos atestatų merginų ir vaikinų dalys 2022–2025 m. išliko labai mažos (vaikinų kito nuo 0,1 iki 0,5 proc., merginų – nuo 0,3 iki 0,2 proc.). VBE rezultatams įtakos turėjo ir atnaujintas ugdymo turinys, pasikeitusi VBE organizavimo tvarka, rezultatų vertinimo iššūkiai.
2.3.10 pav. 2022–2024 m. augusios, neišlaikusių egzaminų ir negavusių brandos atestatų merginų ir vaikinų, gyvenančių miestuose, dalys 2025 m. šiek tiek sumažėjo
Neišlaikiusių egzaminų ir negavusių brandos atestato abiturientų dalies (proc.) pagal lytį ir vietovę kaita 2022–2025 m.
Papildomų įžvalgų apie ankstyvą pasitraukimą iš švietimo sistemos gali suteikti Eurostato rodiklis – 15–29 metų nedirbančių ir nesimokančių jaunų asmenų (arba NEET)3 dalis. Didelė dalis 18–24 metų jaunuolių, kurie neturi vidurinio išsilavinimo ir nesimoko, savaime patenka į NEET grupę, jei nedirba. Eurostato duomenimis, 2022–2025 m. Lietuvoje 15–29 metų nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių dalis paaugo nuo 10,7 proc. iki 12,4 proc. Šio rodiklio dinamika labai panaši, kaip ankstesnio (18–24 metų neturinčių vidurinio išsilavinimo ir nesimokančių jaunuolių dalies) rodiklio: 2022–2024 m. laikotarpiu – rodiklio augimas, 2025 m. sumažėjimas, tačiau rodiklio reikšmė išlieka aukštesnė už 2022 m. 27 ES šalių vidurkis visą šį laikotarpį palaipsniui mažėjo nuo 11,7 iki 11,0 proc. (2.3.11 pav.).
2.3.11 pav. 2023–2025 m. Lietuvoje 15–29 m. nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis buvo didesnė nei vidutiniškai 27 ES šalyse
15–29 m. nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalies (proc.) Lietuvoje ir 27 ES šalių vidurkio kaita 2022–2025 m.
Lyginant situaciją ES šalyse, matyti, kad 2025 m. nedirbančio ir nesimokančio 15–29 metų jaunimo dalis buvo didesnė nei Lietuvoje 5 ES šalyse, o mažesnė – 21 šalyje. Didžiausia nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis 2025 m. buvo Rumunijoje (19,2 proc.), mažiausia – Nyderlanduose (5,3 proc.). Šalims skirtingai pavyko spręsti nedirbančio ir nesimokančio jaunimo įtrauktį į švietimą ir (arba) darbo rinką. Per trejus metus nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis sumažėjo 16 šalių, ypač reikšmingai – Italijoje (– 5,7 proc. punkto), Kipre (– 3,8 proc. punkto) ir Čekijoje (– 3,4 proc. punkto), bet 12 šalių išaugo, labiausiai – Liuksemburge (+ 1,9 proc. punkto), Lietuvoje ir Suomijoje (+ 1,7 proc. punkto) (2.3.12 pav.).
2.3.12 pav. Per 2022–2025 m. Lietuvoje nedirbančio ir nesimokančio 15–29 m. jaunimo dalis padidėjo, ir 2025 m. Lietuva buvo šeštoje vietoje ES
15–29 m. nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalys (proc.) ES šalyse 2022 m. ir 2025 m.
Analizuojant rodiklio kaitą pagal lytį, matyti, kad 2022–2024 m. nedirbančių ir nesimokančių 15–29 metų merginų dalis buvo didesnė nei vaikinų, tačiau atotrūkis, reikšmingiau augant vaikinų daliai, vis mažėjo, kol galiausiai 2025 m. jo nebeliko. 2022 m. nedirbančių ir nesimokančių 15–29 metų merginų dalis sudarė 11,8 proc. ir buvo 2,2 proc. punkto didesnė nei vaikinų (9,6 proc.), 2023 m. merginų dalis buvo 1,1 proc. punkto didesnė, 2024 m. 0,8 proc. punkto didesnė, o 2025 m. – jau 0,1 proc. punkto mažesnė nei vaikinų. Tad 2025 m., palyginti su 2022 m., nedirbančių ir nesimokančių merginų dalis buvo padidėjusi 0,5 proc. punkto, o vaikinų – 2,8 proc. punkto (2.3.13 pav.).
2.3.13 pav. 2025 m., palyginti su 2022 m., nedirbančių ir nesimokančių 15–29 m. vaikinų dalis padidėjo kiek labiau nei merginų
15–29 m. nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalies (proc.) pagal lytį kaita 2022–2025 m.
Eurostato (2025a)4 atlikta 2024 m. duomenų analizė nurodo jaunuolių apklausoje išryškėjusias tokias priežastis, dėl kurių 15–29 metų jaunimas nesimoko ir nedirba:
2024 m. duomenys pagal išsilavinimą (Eurostatas, 2025b) rodo nerimą keliančią tendenciją: pagrindinį arba žemesnį išsilavinimą turinčių asmenų NEET rodiklis Lietuvoje siekė 15,8 proc. – tai yra tarp 10 aukščiausių reikšmių Europoje. Tačiau ypač išsiskiria vidutinį išsilavinimą5 turinčių jaunuolių rodiklis – 17,9 proc. – aukščiausias visoje Europoje, o aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų NEET rodiklis Lietuvoje buvo gerokai žemesnis – 6,3 proc. Tai rodo, kad problema neapsiriboja mokyklos nebaigusiais asmenimis: net įgiję vidurinį ar profesinį išsilavinimą, Lietuvos jaunuoliai neproporcingai dažnai lieka už darbo rinkos ir švietimo sistemos ribų, o aukštojo mokslo diplomas vis dar turi didelę reikšmę. Kyla klausimas, ar vidurinis išsilavinimas ir profesinės kvalifikacijos pakankamai atitinka darbo rinkos poreikius.
NVŠ paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. NVŠ programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. FŠPU programas vykdo muzikos, dailės, kitos menų, sporto mokyklos, Lietuvos aukštosios mokyklos, taip pat pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą gamtamokslinio, technologinio, inžinerinio, matematinio ugdymo atviros prieigos centro veiklos aprašą veiklą vykdančios švietimo įstaigos.
Dalyvavimo NVŠ prioritetai išlieka nepakitę (žr. ankstesnes švietimo būklės apžvalgas6). Sporto programas lankančių mokinių dalis per trejus metus dar labiau padidėjo – 2025 m. jas lankančiųjų dalis sudarė 53,2 proc., kitos dažnai lankomos NVŠ programos – muzika (23,6 proc.), dailė (18,1 proc.), choreografija ir šokis (17,8 proc.), informacinės technologijos (14,1 proc.). Gana daug mokinių lanko programas, kurios nėra priskirtos konkrečioms kryptims (24,7 proc.). 2025 m., palyginti su 2022 m., šiek tiek paaugo pasirenkančių sportą, informacines technologijas, kalbas, technologijas mokinių dalys (2.3.14 pav.).
2.3.14 pav. Ir 2022, ir 2025 m. daugiausia mokinių dalyvavo sporto ir muzikos krypčių NVŠ veiklose
Dalyvaujančių NVŠ mokykloje arba už jos ribų mokinių dalis (proc.) pagal NVŠ kryptis 2022 ir 2025 m.
Šalyje siekiama, kad daugiau mokinių lankytų NVŠ programas; ypač atkreipiamas dėmesys į SUP turinčių, 9–10 ir I–IV gimnazijos klasių mokinių įsitraukimą į neformalųjį vaikų švietimą. Dalyvavimo NVŠ politiniai siekiai, jų įgyvendinimo priemonės ir rezultatai apžvelgti 1.2 poskyryje. 2022–2025 m. šalyje mokinių įsitraukimas į NVŠ veiklas kasmet augo. 2022 m. NVŠ dalyvavo 77,3 proc. visų pagal bendrojo ugdymo programas ugdomų mokinių, 2025 m. – 84,0 proc. (6,7 proc. punkto daugiau). Augo ir SUP turinčių mokinių dalyvavimas NVŠ. 2022 m. NVŠ programose dalyvavo 76,5 proc. SUP turinčių mokinių, o 2025 m. – 82,1 proc. (5,6 proc. punkto daugiau).
NVŠ būrelius mokykloje 2025 m. lankė 75,1 proc. bendrojo ugdymo mokinių, jų dalis paaugo 5,5 proc. punkto (nuo 69,6 proc. 2022 m.). Lankančiųjų NVŠ formalųjį švietimą papildančiose mokyklose (FŠPU) dalis per trejus metus sumažėjo 1,4 proc. punkto (nuo 27,4 iki 26,0 proc.) (2.3.15 pav.).
2.3.15 pav. 2022–2025 m. augo lankančių NVŠ programas mokyklos būreliuose mokinių dalis
Mokinių, lankančių NVŠ programas* bendrojo ugdymo mokyklos būreliuose ir FŠPU programas, dalies (proc.) kaita 2022–2025 m.
* Mokiniai dar gali lankyti ir kitas NVŠ programas (ne mokykloje).
Didėjant mokinio klasei, įsitraukimas į NVŠ mažėja. Aktyviausiai į NVŠ veiklas įsitraukia 1–4 klasių mokiniai. 2025 m. dalyvaujančių NVŠ pradinių klasių mokinių dalis pasiekė 85,7 proc. – per trejus metus nuo 2022 m. padidėjo 10,1 proc. punkto. Gana daug NVŠ dalyvaujančių ir 5–8 klasių mokinių: 2025 m. – 71,5 proc. (9,5 proc. punkto daugiau nei 2022 m.). 9–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniai NVŠ veiklose dalyvauja mažiau, tačiau ir jų dalis per trejus metus padidėjo 9,5 proc. punkto: nuo 50,0 iki 59,5 proc.
SUP turinčių mokinių, dalyvaujančių NVŠ, dalis taip pat didžiausia 1–4 klasėse (2022 m. buvo 72,3 proc., per trejus metus padidėjo 8,6 proc. punkto iki 80,9 proc.). NVŠ lankančių 5–8 klasių SUP turinčių mokinių dalis 2025 m. siekė 62,8 proc. Ji paaugo mažiau – 7 proc. punktais, palyginti su 2022 m. 9–10, I–IV gimnazijos klasių SUP turinčių mokinių, lankančių NVŠ, dalis 2025 m. pasiekė 53,8 proc. – padidėjo 8,3 proc. punkto, palyginti su 2022 m. (2.3.16 pav.).
2.3.16 pav. 2022–2025 m. didžiausia mokinių apskritai ir SUP turinčių mokinių dalis lankė NVŠ, mokydamiesi 1–4 klasėse
NVŠ arba FŠPU lankančių mokinių dalies (proc.) pagal klases kaita 2022–2025 m.
ŠVIS duomenimis, valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis NVŠ, pasinaudoja vis daugiau mokinių: 2022 m. – 38 proc., 2025 m. – 44,5 proc. (6,5 proc. punkto daugiau) šalies bendrojo ugdymo mokinių (2.3.17 pav.). SUP turinčių mokinių, pasinaudojusių valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis NVŠ, dalis analizuojamu laikotarpiu buvo šiek tiek mažesnė nei mokinių apskritai: 2022 m. – 37,6 proc., 2025 m. – 40,2 proc. (2,6 proc. punkto daugiau). Siekiant sudaryti geresnes galimybes NVŠ dalyvauti vidutinių ir didelių SUP turintiems mokiniams, jiems yra skiriamas dvigubas NVŠ krepšelis (30–50 Eur).
2025 m. didžiausias mokinių dalis, pasinaudojusias NVŠ finansavimu iš valstybės biudžeto, sudarė 1–4 klasių mokiniai (54,2 proc. visų šių klasių mokinių, 45,9 proc. turinčiųjų SUP), 5–8 klasių mokiniai (44,8 proc. visų šių klasių mokinių, 38,2 proc. turinčiųjų SUP) ir socialinių įgūdžių klasėse ugdomi SUP turintys mokiniai – 39,2 proc. Taigi, didinamas finansavimas yra reikšmingas postūmis, skatinantis mokinius dalyvauti NVŠ.
2.3.17 pav. 2022–2025 m. augo visų klasių mokinių dalyvavimas NVŠ veiklose, finansuojamose iš valstybės biudžeto; didžiausia dalis pasinaudojusiųjų šiuo finansavimu – tarp 1–4 klasių mokinių
Bendrojo ugdymo mokinių, dalyvaujančių NVŠ veiklose, finansuojamose valstybės biudžeto lėšomis, dalies (proc.) šalyje ir pagal klases kaita 2022–2025 m.
Svarbu skatinti ir užsienio šalių piliečių, kurie mokosi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, įsitraukimą į NVŠ veiklas – šios veiklos ne tik padeda ugdyti įvairius mokinio gebėjimus, bet ir prisideda prie kalbos įgūdžių tobulinimo, socialinių ryšių su bendraamžiais kūrimo.
Kaip matyti 2.3.18 pav., 2022–2025 m. palyginti mažesnė užsienio šalių nei Lietuvos piliečių dalis dalyvavo NVŠ veiklose, tačiau ji didėjo daug sparčiau (26,6 proc. punkto, nuo 42,3 proc. iki 68,9 proc.), nei Lietuvos piliečių, dalyvaujančių NVŠ, dalis (5,6 proc. punkto, nuo 79,1 proc. iki 84,7 proc.), ir atotrūkis nuo Lietuvos piliečių, dalyvaujančių NVŠ, dalies kasmet mažėjo. 2022 m. Lietuvos piliečių, dalyvaujančių NVŠ veiklose, dalis buvo net 36,8 proc. punkto, o 2025 m. – 15,8 proc. punkto didesnė, nei turinčių užsienio pilietybę mokinių.
2.3.18 pav. Nors 2022–2025 m. NVŠ dalyvavo mažesnė užsienio šalių pilietybę turinčių mokinių nei Lietuvos piliečių dalis, atotrūkis tarp šių grupių sparčiai mažėjo
NVŠ dalyvaujančių bendrojo ugdymo mokinių dalies (proc.) šalyje kaita 2022–2025 m. pagal pilietybę*
* Turintieji kelias – Lietuvos ir kitą pilietybę – įskaičiuoti į Lietuvos piliečių, dalyvaujančių NVŠ, dalį.