Švietimo būklės apžvalga
Pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomų 0–6 metų vaikų dalis padidėjo nuo 72,0 proc. 2022 m. iki 77,4 proc. 2025 m.
2025 m., baigę pagrindinio ugdymo lygmens (bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo) programas, toliau mokėsi ar dirbo 98,4 proc., o baigę vidurinio ugdymo lygmens programas – 88,3 proc. mokinių.
2025 m. 18,1 proc. (2022 m. – 21,0 proc.) mokinių, vidurinį išsilavinimą įgijusių profesinio mokymo įstaigose, mokėsi toliau. Profesinio mokymo įstaigose toliau mokėsi 15,6 proc. (2022 m. – 16,7 proc.), kolegijose – 1,3 proc. (2022 m. – 3,6 proc.), universitetuose – 1,2 proc. (2022 m. – 0,7 proc.) profesinio mokymo įstaigų absolventų.
2025 m. 71,2 proc. bendrojo ugdymo mokyklose vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių rinkosi mokytis toliau (2022 m. – 70,6 proc.). Universitetuose mokėsi 47,2 proc. abiturientų (2022 m. – 38,2 proc.), kolegijose – 12,2 proc. (2022 m. – 21,0 proc.), profesinio mokymo įstaigose – 11,8 proc. abiturientų (2022 m. – 11,4 proc.).
2022–2024 m. augusi, 2025 m. iki 5,9 proc. sumažėjo nesimokančių ir vidurinio išsilavinimo neturinčių 18–24 metų jaunuolių dalis. Šiai grupei būdingi ryškūs netolygumai: rodiklis išlieka aukštesnis tarp vaikinų ir kaimo vietovių gyventojų. Ta pati dinamika – augimas iki 2024 m. ir sumažėjimas 2025 m. – pastebima ir 15–29 metų nedirbančio ir nesimokančio jaunimo grupėje. Pagrindine tokios padėties priežastimi apklausose jaunuoliai dažniausiai įvardija švietimo sistemos problemas (42,6 proc.).
2022–2025 m. mokyklos būrelius lankančių mokinių dalis paaugo nuo 69,6 iki 75,1 proc. (+ 5,5 proc. punkto), FŠPU lankančių mokinių dalis sumažėjo nuo 27,4 iki 26,0 proc. Dažniausiai lankomos NVŠ kryptys išlieka sportas (53,2 proc.), muzika (23,6 proc.), dailė (18,1 proc.). Aktyviausi NVŠ dalyviai 2025 m. – 1–4 klasių (85,7 proc., 10,1 proc. punkto daugiau), mažiausiai įsitraukę – vyresniųjų klasių (9–10, I–IV gimnazijos) mokiniai (59,5 proc., 9,5 proc. punkto daugiau). Valstybės finansavimu NVŠ naudojasi vis daugiau mokinių: 2025 m. – 44,5 proc. (2022 m. – 38,0 proc.). Sparčiai augo užsienio šalių piliečių, dalyvaujančių NVŠ, dalis: nuo 42,3 proc. 2022 m. iki 68,9 proc. 2025 m.
Mokymosi aprėptis pagal švietimo programas nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo lygmenų
Pagal švietimo programas besimokančių asmenų dalis atitinkamose amžiaus grupėse atspindi švietimo pasiekiamumą ir ugdymo prieinamumą skirtingais gyvenimo tarpsniais. 2022–2025 m. ryškiausias pokytis fiksuotas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityje. Pagal šias programas (ISCED 0) ugdomų 0–6 metų vaikų dalis padidėjo nuo 72,0 proc. 2022 m. iki 77,4 proc. 2025 m., t. y. 5,4 proc. punkto. Tai rodo nuosekliai didėjančią ankstyvojo ugdymo aprėptį ir gerėjantį švietimo prieinamumą jauniausio amžiaus vaikams.
Besimokančiųjų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenų programas (ISCED 1–3) dalis 2022–2025 m. kito nedaug. Besimokančiųjų pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenų programas aprėptis išliko stabili, o pagal pradinio ugdymo lygmens programas – pastaraisiais metais matomas nuosaikus mažėjimas: rodiklis sumažėjo nuo 102,7 proc. 2022 m. iki 99,8 proc. 2025 m. (2.3.1 pav.).
Šimtą procentų pasiekiančius ar viršijančius rodiklius lemia tai, kad dalis besimokančiųjų yra jaunesni arba vyresni nei tipinio atitinkamai ugdymo programai priskiriamo amžiaus, be to, pradinis ir iš dalies pagrindinis ugdymas patenka į privalomojo mokymosi laikotarpį1. Šie duomenys (2.3.1 pav.) rodo stabilią pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo aprėptį Lietuvoje. Nuosekliai didėjanti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo aprėptis ir gana stabili pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo aprėptis leidžia teigti, kad ugdymo pagal šias programas prieinamumas Lietuvoje užtikrinamas.
2.3.1 pav. 2022–2025 m. mokymosi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmens programas aprėptis augo, pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas – išliko panaši
Besimokančiųjų dalies (proc.) amžiaus grupėse pagal švietimo lygmenis kaita 2022–2025 m.